928> The Counselor / Patarėjas (2013)


the-counselor-michael-fassbenderRež.: Ridley Scott
Vaidina: Michael Fassbender, Penélope Cruz, Cameron Diaz, Javier Bardem, Brad Pitt, Natalie Dormer
2013 m., JAV, Didžioji Britanija, 117 min
Žanras: kriminalinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Scenarijaus autorius – vienos geriausių kada nors skaitytų knygų ,,Kelias” autorius. Režisierius – garsusis R. Scott. Aktorių sąrašas – tiesiog įspūdingas. Pamenu, kaip laukiau šio filmo, bet tuomet pasipylė krūva neigiamų atsiliepimų ir ėmiau bijoti šios peržiūros. Taip nesinorėjo, kad jis mane nuviltų, tad vis atidėliojau peržiūrą. Deja, bet baimė pasirodė pagrįsta- man jis visiškai nepatiko.

Talentingas teisininkas turi, rodos, viską. Trokšdamas turėti dar daugiau, jis sutinka įsitraukti į narkotikų verslą. Tačiau planas tik šiek tiek prisidėti, o tuomet nuo to atsiriboti, ima griūti, kai iškyla didžiulis pavojus, o kelio atgal nebėra.

Tikriausiai reik pradėti nuo teigiamų šio filmo pusių? Vizualinė dalis – labai graži, estetiška, prabanga, spindesys, dailūs žmonės – iš tikrųjų malonu žiūrėti. Mintis – ji yra, ir netgi nebloga. Na, ir aktoriai – viename filme pamatyti tiek daug mėgstamų veidų yra kuo tikriausias malonumas.

BET. Mintis atskleista pernelyg skurdžiai, labiau nebent filmo antroje pusėje ima pasigirsti rimtesni dialogai. Nors dialogai tikrai nėra prasta dalis: tai, kaip ir apie ką šnekama, pakankamai įdomu. Bet minties, ką buvo norima pasakyti šiuo filmu, išplėtojimo labai pritrūko. Toliau minėtieji aktoriai. Taip, jie šiaip jau talentingi, o Cameron Diaz apskritai nušvito naujomis spalvomis ir taip norėtųsi ją pamatyti ateity vaidinančią rimtose dramose. Bet charakterių plėtojimui vietos visa nebuvo. Kai kurie pasirodo tiesiog per trumpai, todėl telieka tik pvz. įsimintinesnė J. Bardem šukuosena atminty. C. Diaz, J. Bardem ir B. Pitt ryškesnius veikėjus suvaidino, bet ir ir tai jie nekėlė pasigėrėjimo. M. Fassbender, deja, bet buvo nykus šįkart, tik paskutiniame filmo pusvalandyje labiau atsiskleidė. Na, o didžiausia spraga – siužetas. Tokio chaoso jau senokai nemačiau. Toks jausmas, kad rodomos dvi visiškai skirtingos siužetinės linijos, viena – su žymiais aktoriais, kuri ganėtinai suvokiama, o kita – su nežinomais aktoriais ir visiškai neaiški. Tačiau svarbiausia, kad nė nesiruošiama kažko daug papasakoti ar paaiškinti, visi veikia atskirai ir taip, kaip jiems patinka, jokio nuoseklumo, sąryšio ar jausmo. Žiūrėjau ir nesupratau, kodėl vis dar nemoku išjungti nepatinkančio filmo. Nes dabar jaučiuosi tas dvi valandas tiesiog prašvaisčiusi.

Manau, kad buvo įmanoma daug geriau šį filmą sukurti, ypač turint tokią komandą žmonių, dirbančių prie šios kino juostos. Na, bet turim, ką turim. 4/10

927> August: Osage County / Rugpjūtis: šeimos albumas (2013)


August-Osage-County-movieRež.: John Wells
Vaidina: Meryl Streep, Julia Roberts, Chris Cooper, Ewan McGregor, Dermot Mulroney, Juliette Lewis, Abigail Breslin, Benedict Cumberbatch,
2013 m., JAV, 121 min
Žanras: drama.
imdb nuoroda čia.

Vakar pagaliau pasižiūrėjau šių metų ,,Oskarų” ceremoniją.  Man patinka tai, kad apdovanojimų ceremonijos sudomina pažiūrėti kai kuriuos filmus, kurie iki tol netraukė. Taip vakar užsinorėjau pamatyti ,,August: Osage County”, tad trumpai jį aptarsiu.

Rodoma apie šeimyną, kuri susirenka į vaikystės namus (kai kurie – su vaikais ar antrosiomis pusėmis), suvienyta tragedijos. Nors ,,suvienyta” – nelabai tinkamas žodis, nes vienybės nelabai juose yra. Atmosfera itin tikroviška, žiūrėjau ir galvojau, kad būtent taip neretai ir būna per panašius susitikimus: įtampa, užslėptos problemos, o koks vienas ar du – išsišokėliai, keliantys triukšmą ir tik dar labiau gadinantys susitikimą. O čia dar paslaptys, asmeniniai sunkumai, praeities žaizdos. Puikios Julia Roberts ir Meryl Streep. Dinamika, pokalbiai, įdomūs ir spalvingi charakteriai. Gal trukmė kiek per ilga, bet patiko iki galo išlaikyta nuotaika, pabaiga nesugadino nieko, tad viskas kaip ir neblogai.

7/10

926> Only Lovers Left Alive / Išgyvens tik mylintys (2013)


1397135919000-XXX-ONLY-LOVERS-LEFT-ALIVE-MOV-JY-3751--63401784Rež.: Jim Jarmusch
Vaidina: Tilda Swinton, Tom Hiddleston, Mia Wasikowska, Anton Yelchin, John Hurt
2013 m., Vokietija, Didžioji Britanija, Graikija, 123 min
Žanras: siaubo romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Vampyrai gali būti įdomūs. Šis filmas – tikra atsvara paskutiniu metu ekranus užplūdusiems saldiems vampyrams. Iš tikrųjų, jei jie negertų kraujo, tas faktas, kad jie ne žmonės, o vampyrai, būtų visiškai nematomas.

Galvojau, kaip visuomet, parašyti anotaciją, bet šįkart susilaikysiu, nes ji atrodys pernelyg nuobodžiai ir neaiškiai. Juk viso labo tai dviejų mylinčių vampyrų, kurie yra susituokę keletą šimtmečių, bet gyvena atskirai, susitikimas. Anotacijoje nepateiksi to, ką tik įsijungus filmą galima pamatyti: nuostabią, užburiančią atmosferą ir tvirtą, žodžiais nenusakomą ryšį, kuriuo susieti abu pagrindiniai veikėjai. Tai ir išlaiko dėmesį viso filmo metu. Gėrėjausi kino juostos stilingumu, jaukumu, paslaptingumu. Tokio harmoningo kino dar reiktų gerai paieškoti. Aktoriai parinkti idealiai: tiek antraeiliai (ta pati Mia Wasikowska labai tinka visokiems keistiems filmams, ką jau buvo galima suvokti žiūrint Stoker), tiek pagrindiniai: Tilda Swinton jau senokai prie tų įdomiųjų ir talentingųjų esu mintyse ,,pasižymėjusi”, o dabar suradau ir dar vieną domėjimosi objektą – Tom Hiddleston. Filme jie galėjo abu tiesiog gulėti ant sofutės visas dvi valandas, o aš vis tiek nebūčiau į juos atsižiūrėjusi. Muzikinis takelis – dar vienas pasigėrėjimo vertas dalykas šioje kino juostoje.

Keliose vietose dėmesio gal ir nepajėgė išlaikyti, nes pagaudavau save mąstančią apie visai ką kitą, bet apskritai neturiu prie ko prisikabinti. Gėris ir ne kitaip. Jei ir toliau taip seksis su filmais kaip pastaruoju metu, tikrai išlepsiu.

Tiesa, o tas siaubo žanras tai visai ne į temą. Nėra nieko gąsdinančio. Juk ir kraujas taip elegantiškai iš taurelių geriamas, jau nekalbant apie tuos nuostabiai atrodančius ledus (taip taip, sušaldytas kraujas).

8/10

925> Mulholland Dr. / Malholendo kelias (2001)


mulholland-driveRež.: David Lynch
Vaidina: Naomi Watts, Laura Harring, Justin Theroux, Billy Ray Cyrus
2001 m., JAV, Prancūzija, 147 min
Žanras: drama, mistinis trileris
imdb nuoroda čia.

Galvojau pasilikti aprašymą rytojui, bet kol dar gyvi įspūdžiai rašau dabar. Manau, kad bent jau girdėję apie šį filmą tikrai esate, o ir aš pati seniai apie jį žinojau, o šiemet net ir kelissyk buvau įsijungusi, bet galop vis persigalvodavau – buvo baisu, kad nesuprasiu, kad bus per daug ,,protingas” jis man. Bet šįvakar pamačiau, kad be reikalo jo vengiau.

Filmas prasideda gan paprastai. Betė trokšta būti žymia aktore, tad atvyksta į Holivudą bei apsistoja savo tetos bute, kol ji išvykusi į kitą šalį dirbti. Tačiau savo namuose ji atranda moterį, kuri prisipažįsta, jog pateko į avariją ir dabar nieko neprisimena. Jos kartu ima aiškintis, kas tokia išties yra Rita.

Ir net nepastebiu, kaip mane užliūliuoja tas pakankamai lengvai sekamas siužetas. Daugiau klausimų kyla tik su kitomis siužetinėmis linijomis, tačiau per daug į galvą neėmiau: juk per pustrečios valandos vis vien išaiškės, kas ten vyksta. Retkarčiais prisimindavau anksčiau skaitytas mintis apie šį filmą, tuomet mėgindavau kažką ,,nematomo” įžiūrėti, bet galop numojau ranka. O tuomet ateina metas, kai viskas kardinaliai pasikeičia. Galvoje viskas susijaukia, norisi stabdyti filmą tam, kad susidėliočiau nors keletą minčių apie tai, kas čia įvyko, kaip paaiškinti, ką rodė iki tol, kur čia tiesa, o kur melas. Iki paskutinės minutės paskutiniai taškai taip ir nesudedami ekrane, reikia pačiai juos mintyse susidėlioti. Štai toks tas garsusis D. Lynch šedevras.

Pasirodo, nesu jau tokia beviltiška, nes daugmaž šį tą susidėliojau taip, kad atrodytų logiška, pati, o pasibaigus filmui nesusilaikiau nepaskaičiusi kitų nuomonių. Įdomių variantų prisiskaičiau, bet kaip supratau, bene populiariausia versija toji, apie kurią ir pati sugalvojau, taigi, pasvarsčiusi ir prisiskaičiusi dar kiek labiau ėmiau suvokti, kas ten buvo rodoma (ar bent man taip atrodo, kad tai buvo norėta parodyti, nes ,kiek skaičiau, D. Lynch nesiruošė aiškinti, kaip ten viskas iš tikrųjų). Bet ateity norėčiau pažiūrėti dar sykį ir atkreipti dėmesį į  detales.

Painumas, įtarinėjimas, intriga – to netrūksta šioje kino juostoje. Galbūt vietomis pradžioje buvo nuobodesnių scenų, bet kuo toliau, tuo klausimų daugėjo, norėjosi atsakymų, kuriuos gauti išties nelengva, o ir kulminacija puiki. Dabar jau esame gan išlepinti tų visų vadinamų mindfuck‘ų, pati net ir vengti ėmiau tokių, nes nebeįdomu, ypač, jei atomazga išaiškėja kaip dar viena ,,tu iš tikro miręs” ar ,,tu iš tikro žudikas, o ne auka” versija. Tačiau Mulholland Dr. yra vienas geriausių šio ,,žanro” pavyzdžių, kai net ir prisižiūrėjus viską logiškai sudėlioti į stalčiukus ne taip ir lengva.

Filme sužiba Naomi Watts, kuriai šis filmas ir atvėrė plačiau duris į tolimesnę sėkmingą karjerą. Vaidmuo stiprus, įtikinamas ir tikrai ne vienas lengviausių. Būdama visišku kontrastu Ritai, ji vis tiek sugebėjo pasivogti visą dėmesį sau.

Iš to, kas nustebino (nepaisant siužeto vingių), norisi paminėti keletą išties juokingų scenų, kurios buvo netoli absurdo ribos. Ir visiškai nesitikėjau išvysti M. Cyrus tėvelį vaidinantį. Kažkaip buvau įsitikinusi, kad jis tik kokiuose nors Disney filmuose tesirodo.

Ir vos nepamiršau: muzikinis takelis įsimintinas, o viena ispaniška daina tiesiog tobula. Būtinai susirasiu.

9/10.

924> Sherlock Holmes and the Case of the Silk Stocking (2004)


221bRež.: Simon Cellan Jones
Vaidina: Rupert Everett, Ian Hart, Michael Fassbender
2004 m., JAV, Didžioji Britanija, 99 min
Žanras: kriminalinė mistinė drama
imdb nuoroda čia.

TV filmas apie Šerloką Holmsą ir jo patikėtinį daktarą Vatsoną. Tikriausiai pirmąkart ir žiūrėjau šio garsiojo detektyvo nuotykius, tad palyginti su kuo neturėsiu, o ir vos kelis detektyvus teko tik skaityti apie jį, tad ir su didžiausiu noru skirtumų tarp aprašyto ir parodyto Holmso negalėčiau nusakyti.

Randama nužudyta mergina, kurios burnoje įkišta kojinė. Bet pasirodo tai tik pradžia, nes netrukus randama dar viena negyva mergina. O tuo tarpu Holmsą užklupęs toks laikotarpis, kad jis nieko nedaro tik svaiginasi, tad Vatsonas visaip bando jį nuo to atkalbinti.

Kad tyrimas painus – nepasakyčiau. Pamažu einama tikslo link, tik į pabaigą klausimų padaugėja, o Holmsas iš pažiūros lieka kryžkelėje, nes vienintelio įtariamojo pirštų antspaudai neatitinka nusikaltimo vietoj rastų. Atomazga – smagi, kiek keistoka, norėjosi man kitokios pabaigos, įdomesnių žudiko motyvų, nes čia buvo iš serijos: ,,rimtai?”.  Bet iš esmės pats tyrimas ganėtinai įdomus ir nepasakyčiau, kad prailgo. Įdomūs Holmso ir Vatsono santykiai, nors visgi Šerloko charakteris man visiškai nepatiko, pasirodė atgrasus. Žudiką gan greit įtariau, bet ten tiesiog vienas faktas koją kišo, kitaip tikriausiai jo nebūčiau nė pastebėjusi.

Toks nei labai blogas, nei laiko švaistymas, bet ir įspūdžio nepaliko, nors nesigailiu, kad pažiūrėjau.6/10

Tai trečias iš eilės aprašytas M.F. filmas, aš ir pati klausiu savęs, kada darysiu pertrauką, bet atsakymo nežinau. Bet tikriausiai greitai.

Ir vėl dedu visą filmą.

923> Our Hidden Lives (2005)


400fullRež.: Michael Samuels
Vaidina: Ian McDiarmid, Sarah Parish, Michael Fassbender
2005 m., Didžioji Britanija, 75 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.

Tai tv filmas, kuris pastatytas pagal S. Garfield knygą, pasakojančią apie Didžiosios Britanijos ,,prarastąjį dešimtmetį” – 1945-1955 m. laikotarpį. Apie jį kalbama remiantis keturių skirtingų žmonių dienoraščiais.

Karas pabaiga. Visi gyvena toliau: kas augina vaikus, kas laukia grįžtančių vyrų, kas džiaugiasi kasdienėmis smulkmenomis ar samprotauja apie pokyčius, kurie matomi žmonių elgesyje, žiniasklaidoje, kine. Ir kiekvienas turi savo problemų, sunkumų, apie kuriuos išsako tik dienoraščiui. Keturi skirtingi žmonės ekrane kartu susitiks tik vienoje scenoje, bet taip ir nepažins labiau vienas kito. Nusivylusi namų šeimininkė Edė, auginanti du vaikus ir sulaukusi grįžusio iš karo vyro, kuriam nebejaučia jokių jausmų. Su kate gyvenanti ir ilgą laiką ištikima vienam mylimam, tačiau vis keliaujančiam ir tik retkarčiais sutinkamam vyriškiui Megė, kurios svajonė – parašyti knygą. B. Čarlzas – pagyvenęs homoseksualas, besijaučiantis vienišas. Ir Herbertas – dar vienas pagyvenęs vyras, kuris visas savo jėgas deda į auginamą daržą. Kiekvienas pasakoja apie savo dabartį, todėl pasakojimai asmeniški, o tai, kad istorijos persipina (t.y. pasakojama pvz. Edės, Megės ar Čarlzo istorija, tada grįžtama prie Edės, po to – apie Herbertą ir t.t.), leidžia nenuobodžiauti, nes galvoju, kad jei kiekviena istorija būtų parodyta atskirai, labiau būtų pasimatę, kuri siužetinė linija mažiau įdomi, o dabar nė vienas personažas nespėja atsibosti, nes rodoma tiesiog per trumpai, o tada nusikeliama į kito gyvenimą.

Čia nesvarbi nei praeitis, nei ateitis, koncentruojamasi į dabartį. Pasakojimo stilius primena dokumentiką, o vaidyba man atrodė tokia natūrali, kad jei kas nors būtų patikinęs, kad čia kažkas iš paskos ėjo ir filmavo realiai egzistavusius žmones, galėčiau ir patikėti (aišku, yra tokie aspektai kaip aktorių atpažįstamumas, rodomas laikmetis, kas leistų abejoti autentiškumu, bet juk supratote, ką norėjau pasakyti). Nufilmuota gražiai, tempas – lėtas, bet toks natūralus (ir vėl tas žodis!), neperspaustas. Kokia filmo mintis? Ogi ta, kad nepaisant koks laikmetis, kiek metų praeina, visi žmonės susiduria su panašiomis dilemomis.

Visiškas malonumas buvo žiūrėti. Tai net keista, kad jis visai nepopuliarus. Aš ir pati nei būčiau apie jį žinojusi, nei juolab ieškojusi, bet radau M. Fassbender filmografijoje, tai pagalvojau, reik susirasti. Nors jis pasirodo tik filmo pabaigoje ir rodomas gal 5 min jei ne trumpiau. Tačiau net jei jo nebūtų buvę, nebūčiau pasigedusi. Nes filmas puikus: nėra kulminacijos, pompastikos, bet visiškas paprastumas ir nuoširdumas. O tai užburia.

Atradimas ir ne kitaip.

8/10

Įkeliu net ne anonsą, o visą filmą, jei kartais sugalvotumėte pažiūrėti.

922> X-Men: Days of Future Past / Iksmenai: Praėjusios ateities dienos (2014)


x-men-days-of-future-past-hugh-jackman-michael-fassbender-james-mcavoy-evan-peters-600x400-540x360-e1400848312150Rež.: Bryan Singer
Vaidina: Patrick Stewart, Ian McKellen, Hugh Jackman, Michael Fassbender, James McAvoy, Jennifer Lawrence, Halle Berry, Nicholas Hoult, Anna Paquin, Ellen Page, Peter Dinklage, Shawn Ashmore, Evan Peters, Lucas Till,
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 136 min
Žanras: nuotykių mokslinė fantastika, veiksmo trileris
imdb nuoroda čia.

Tai ganėtinai ,,šviežias” filmas, septintasis filmas apie X-Men’us, taip pat, jis yra tiek trečiojo filmo ,,X-Men: The Last Stand” , tiek ,,X-Men: First Class” tęsinys. Todėl pravartu būti mačius tiek vieną, tiek kitą.

Kaip taip gali būti, kad jis yra abiejų filmų, kuriuos skiria ne vieneri metai, tęsinys? Ogi viskas labai paprasta: dabartyje likę keli mutantai kaunasi dėl iš išlikimo (apie tai buvo rodoma ,,The Last Stand”), tačiau vilties, kad jie laimės, beveik nėra. Todėl Volverinas išsiunčiamas į praeitį, kur sutiks jaunus Eriką ir Čarlzą bei turės juos suvienyti, kad būtų pakeista ateitis.

,,X-Men: First Class” man paliko itin blankų įspūdį, tą 7-etą tuomet parašiau vien dėl krūvos puikių aktorių, nes šiaip jau būčiau vertinus prasčiau. Visgi, žiūrovų ir kritikų jis buvo gerai įvertintas, o kadangi gal net dar geriau įvertinta ši, naujausia dalis, buvo abejonių, kad gal vėl liksiu nesupratusi. Bet po peržiūros galiu pasakyti, kad tai neabejotinai geriausia X-Men’ų dalis, kurią su malonumu ir jauduliu pažiūrėčiau darsyk!

Siužetas įdomus, veiksmo buvo tiek, kiek reikėjo: nei daugiau, nei mažiau. Patiko personažų nepastovumas: (beveik) niekada nežinojai, ką kuris kada iškrės, tad žiūrėti buvo tik dar įdomiau. Nesu specialiųjų efektų mėgėja, dėl manęs jų gali būti minimaliai, o jų šioje kino juostoje buvo nemažai ir mano akimis tikrai kokybės ir įspūdingumo nestokojantys. Visgi, buvo labai gera, kad jie neužgožė siužeto, išsakomų minčių. T.y. man tai nepasirodė vienas tų filmų, į kuriuos einama vien tik gerų spec. efektų pažiūrėti. Nors, turiu pripažinti, jie užima svarbią vietą, nes kaipgi tokiame filme be jų. Pabaiga nuspėjama, tačiau dėl to žiūrėti yra ne ką mažiau įdomu. Tie besikeičiantys santykiai tarp Eriko ir Čarlzo, jų vidinės kovos su savimi, tai, kaip surišta praeitis su ateitimi vietomis kėlė tokį jaudulį, kad nusėdėti vienoje vietoje nepajėgiau, nes vis galvojau: kas toliau. Arba: ką tu čia dabar darai. Taip taip, įtraukė jis mane taip, kaip nė ir nemaniau.

Apie surinktą būrį aktorių rašyti tikriausiai būtų galima ilgai, tačiau antrąsyk nebevardinsiu visų (nes viršuj žymesnius surašiau). Tiesiog pasakysiu, kad be jų puikios vaidybos filmas nebūtų toks, koks yra. James McAvoy vis dar mane sugeba stebinti, tik kad retokai filmai su juo mane pasiekia, reiktų daugiau pasižiūrėti. Michael Fassbender užtenka jo turimos charizmos, nes rodos, jis galėtų visą filmą tiesiog stovėti ir nieko neveikti, o aš vis tiek surasčiau, ką parašyti apie tai, kaip jis man patiko. Na, bet aišku, charizma ir talentas kalbant apie jį yra kartu. Nedidelį vaidmenį atlikęs Peter Dinklage suspėja pasižymėti, jam tinka sakyti užburiančias kalbas, kuo jau buvo galima įsitikinti ir žiūrint Game of Thrones.

Kažkaip įžvelgiu vien pliusus šiame filme. O ir trukmė nei per ilga, nei per trumpa, taigi, neprailgsta.

Beje, prasidėjus pabaigos titrams tik neišjunkite. Po jų maždaug minutės scena bus rodoma, kuri atrodo efektingai ir tik dar labiau padidina norą laukti kitos dalies.

O man dar iki tol reiktų prisiruošti ,,Wolverine” pažiūrėti.

8/10

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.