943> Mio min Mio / Mio in the Land of Faraway (1987)


Mio in the Land of FarawayRež.: Vladimir Grammatikov
Vaidina: Nick Pickard, Christian Bale
1987 m., Švedija, Norvegija, Rusija
Žanras: fantastinė mistinė nuotykių drama šeimai, 99 min
imdb nuoroda čia

Pagal Astridos Lindgren knygą ,,Mio mano Mio” pastatytas filmas tapo vienu pirmųjų Christian Bale filmų karjeroje. Tai būtent dėl pastarojo fakto ši kino juosta ir atsidūrė mano planuose.

Jei būtų įmanoma rasti šį filmą įgarsintą lietuviškai, tikrai siūlyčiau pažiūrėti vaikams. Nes filmas gražus ir parodantis tai, kas svarbiausia: ryžtas, narsa, draugystė, gėrio laimėjimas prieš blogį, ryškūs gerieji ir blogieji – t.y. viskas, kas vaikiškuose filmuose ir būna svarbiausia. Patiko man, kaip vystėsi abiejų pagrindinių veikėjų santykiai. Nebuvo taip, kad Mio visą dėmesį sau pasiglemžtų ar kad kažkuris jų būdamas ekrane neturėtų ką veikti ir tiesiog sektų iš paskos. Jie puikiai vienas kitą papildė ir tas yra smagu.

Aišku, atsižvelgiant į biudžetą ir metus kažkokio aukšto lygio efektų tikėtis ir nereikėjo, tad į tai nekreipsiu dėmesio. Bet negaliu nepaminėti, kad man itin dirbtinai atrodė finalinė kova, toks lakstymas be tikslo, pernelyg lėtas tempas (hmm, o gal tiesiog pripratusi esu, kai vienas nugali visus per kokias penkias minutes, o dingęs kardas pakeičiamas kitu vos per sekundę), kažkurioje vietoje net kažkaip absurdiškai atrodė, bet ten buvo pavienė scena, kurios nebepamenu. Ir dar nepatiko garsai, kurie kaip ir turėjo didinti įtampą, bet buvo ne tokie, kokių norėtųsi, netgi blaškė dėmesį savo disharmonija.

Taigi, tai yra vaikų auditorijai skirtas filmas (bet niekas nesako, kad ir suaugę negali žiūrėt) su visais svarbiais elementais, be kurių neapsieina didžioji dalis vaikiškų filmų, tačiau techninė dalis ne itin žavėjo.

6/10

942> Deux Jours, Une Nuit / Two Days, One Night / Dvi dienos, viena naktis (2014)


Fabrizio-Rongione-et-marion-cotillard-deux-jours-une-nuit-pleursRež.: Jean-Pierre Dardenne, Luc Dardenne
Vaidina: Marion Cotillard, Fabrizio Rongione
2014 m., Belgija, Prancūzija, Italija, 95 min
Žanras: drama.
imdb nuoroda čia.

Norėjau šį filmą pamatyti ,,Scanoramos” metu, tačiau rodymo laikas nebuvo patogus, taigi, teko atsisakyti apsilankymo kino teatre. Bet filmą vis vien pažiūrėjau ir iš tikrųjų nenustebčiau, jei jis patektų į trumpąjį sąrašą kitamet vyksiančių ,,Oskarų” apdovanojimų užsienio filmų kategorijoje (jis atstovauja Belgijai).

Siužetas iš pažiūros neįmantrus. Pagrindinė veikėja sužino, kad bus atleista. Taip nutiko, nes darbuotojams teko pasirinkti: arba ji išeina iš darbo ir jie gauna 1000 eurų priedą prie atlyginimo, arba ji lieka darbe, o jie to priedo negauna. Aišku, buvo nubalsuota prieš ją. Moteris sveiksta po depresijos, jos santykiai su vyru pašliję, augina du vaikus. Pinigų ir tvirto gyvenimo pagrindo jai reikia kaip niekad. Todėl su kelių geraširdžių darbuotojų pagalba nutariama daryti balsavimą po poros dienų iš naujo, o per tą laiką ji susisieks su darbuotojais ir mėgins juos perkalbėti.

O tuomet ir prasideda visas įdomumas. Nes nežinau, kaip jūs, bet man eiti prašyti tokios paslaugos (juk čia lyg prašytum dovanoti 1000 eurų) būtų nemalonu. Todėl nemalonu ir žiūrėti. Ir veikėjai nemalonu prašyti. O ką jau kalbėti apie tai, kad kiti darbuotojai negyvena tiek gerai, kad galėtų žiūrėti pro pirštus į tokią sumą. Bet kaip dažnai nutinka, vieni, net ir vos sudurdami galą su galu, sutinka už ją balsuoti, nors tokių, kurie yra prieš tai, taip pat netrūksta. Tad kiekvienas balsas tampa vis svarbesnis, o veikėjos ryžtas vis mažėja. Ir dar tas komfortabilumo nebuvimas tokioje situacijoje, nenoras trukdyti kitus, sėti nesantaiką kitų šeimose. Ir kova pačios su savimi, su vaistais, kurių taip ir norisi prigerti tiek, kad neatsikeltum. Kad nebejaustum.

Kiekvienas pokalbis su kitu darbuotoju – vis naujas potyris. Naujas reagavimas į esamą situaciją. Skirtingai žvelgiama, skirtingai atsakoma. Nejučia pradedi galvoti: kuris iš jų būčiau aš? O kas, jei man būtų tokia situacija? Kurie iš ,,draugų” iš karto nusuktų akis į šoną? O kuris padėtų, kad ir kaip jam pačiam tų pinigų reiktų.

Rodos, nelabai kas ten ir vyksta be tų pokalbių ir darbuotojų paieškų, tačiau įtraukia siužetas, o veiksmas gan greitai vystosi, nes laiko nedaug, o tiek žmonių reikia pakalbinti. O dar nepamirškime asmeninių dramų, kurioms vietos irgi pakanka.

Marion Cotillard nenuvilia ir šį sykį. Šįsyk dar ir toks moteriškas žvilgsnis ją nesyk nužvelgė nuo galvos iki kojų, nes neįmanoma pastebėti jos kūdumo, kuris, beje, itin derinosi prie jos personažo, nes tik dar labiau pabrėžia jos išsekimą. Dar toji nemaloni pasikūprinusi laikysena, kuri lydi veikėją. Ir vyras – stumiantis eiti į priekį, nesustoti. Kad ir kaip būtų nemalonu, kovoti. Yra iš ko pasimokyti.

Rekomenduoju. 8/10

941> The Invisible Front / Nematomas frontas (2014)


luksaRež.: Jonas Ohman, Vincas Sruoginis
2014 m., Rusija, JAV, Lietuva, Estija, Latvija, 76 min
Žanras: dokumentinė biografinė karinė drama
imdb nuoroda čia.

Iš tikrųjų, džiaugiuosi, kad praeitos savaitės pradžioje turėjau galimybę kino teatre pamatyti šį dokumentinį filmą apie partizanus. Daugiausiai dėmesio skiriama vienam iš partizanų lyderių Juozui Lukšai, tačiau yra minimi ir dar keletas kitų.

Kaip aš sakau, reikia džiaugtis tuo, kad dar turime žmonių, kurie gali apie tai papasakoti. Juk po kiek metų, kai pasaulį paliks paskutiniai tų įvykių liudininkai, girdėsime tik iš lūpų į lūpas perduotas istorijas. Na, ir dar, be abejo, iš knygų ir štai tokių filmų galėsime plėsti savo žinias apie tą laikotarpį.

Filmą siūlau ne tik istoriją besimokančiam jaunimui ar besidomintiems tuo žmonėms. Salėje neliko abejingi ir tie, kuriems dokumentika tikrai neasocijuojasi su gero filmo požymiu. Ką jau čia, ir pati dokumentinių nelabai žiūriu, tad buvo baisu, kad nebūtų nuobodu. Bet nebuvo nė kiek. Ir susigraudinti teko. Ir stebėti, kaip skirtingai šneka tie, kurie saviškius – lietuvius – gaudė, dirbdami Sovietams. Kas vos ne vos vieną kitą žodį pasako, o kas ramiai ir kone džiaugsmingai istoriją pasakoja. O gal ten ne džiaugsmas, bet sarkazmu apipinti žodžiai, po kuriuo skausmas slepiasi? Ar jie gailisi to, kas buvo? Žinoma, gyventi visi nori, bet kaip gyventi žinant, kad savus žudei? Įpinta yra ir itin romantiška J. Lukšos meilės istorija, kuri suvirpins ne vieną dailiosios lyties atstovių širdį. O dar tos nuotraukos – kur gražūs, stiprūs, jauni vyrai stovi, kuriems tiek mažai gyvenimo likę išskyrus saujelę išgyvenusių. Bet kaip vienas tų išgyvenusiųjų sakė: geriau jau būčiau neišgyvenęs, nes dabar turi gyventi su prisiminimais iš to, ką teko išgyventi per tardymus.

Pasakojimas buvo pinamas išties įdomiai vien todėl, kad buvo išlaikytas balansas: ir humoro, ir žiaurių pasakojimų netrūko, o tai teikė įvairovės. Kalba nėra sausa, pateikiami kelių žmonių požiūriai, todėl galima susidėlioti geresnį vaizdą.

Vietomis tik pavardžių gausa vardino, kai nebesusigaudydavau, kur apie ką šneka, bet apskritai, smagu, kad toks filmas buvo sukurtas.

7/10

940> Halloween / Helovynas (1978)

lapkričio 10, 2014 2 comments

halloweenRež.: John Carpenter
Vaidina: Donald Pleasence, Jamie Lee Curtis,
1978 m., JAV, 91 min
Žanras: siaubo
imdb nuoroda čia.

Tai filmas apie žudiką maniaką, kuris siautėja būtent Helovyno naktį, užsidėjęs kaukę. Yra sukurtas ne vienas tęsinys, taip pat, ir perdirbinys. Iš tikrųjų, kiek baisu juos bus žiūrėti, jei ateity nuspręsiu, nes nevyniodama žodžių į vatą galiu pasakyti, kad tai vienas geriausių siaubo filmų, kuriuos man yra tekę matyti.

Visų pirma, kas man yra svarbus faktorius tokio žanro filme, įtampa yra išlaikoma visas pusantros valandos. Kraupi muzika, kuri lydėdavo kiekvieną žudiko pasirodymą gąsdino labiau nei kad gąsdintų, jei baimė būtų kuriama staigiais garsais, kurie dėl savo staigumo ir gąsdina, tačiau tas gąsdinimas būna trumpalaikis. Tuo tarpu čia pakankamai lėtas tempas, žudiko lėti judesiai buvo išties nemažas pliusas, prisidėjęs prie ilgalaikės įtemptos būsenos. Žudikas išnyra bet kur ir bet kada, todėl tiesiog privalėjau būti visada atidi ir stebėti aplinką, ar kur nors jis nėra pasislėpęs. O ne tik tuomet, kai grėsmė ypač didelė (t.y. veikėjams kalbant namuose tuščiame kambary, sutemus ar pan.). Nors su žudiku susipažįstame itin minimaliai, o priežastis, dėl kurių žudo – gan abstrakčiai ir spėjant, tačiau tokio sukurto paveikslo šįkart užteko. Iš personažų, kurie anksčiau ar vėliau taps aukomis, ryškiausia pagrindinė veikėja, kurią suvaidino dabar gan žymi aktorė J. L. Curtis. Ji vaidino įtarų ir protingą personažą, patiko, kad ji nebuvo vien tik verkšlenanti vargšelė (nors ašarų ir klykimo bus), bet ir pakankamai greita reakcija bei racionaliu protu.

Kruvinosios scenos visai nekruvinos, rodoma tiek, kiek reikia, išties tai beveik nieko, daugiau jūsų fantazijai palikta, o siaubas daugiausiai psichologinis, nes, kaip minėjau, baisu jį būdavo vien pamatyti kokioje netikėtoje vietoje. O ir šiaip ne iš maloniųjų pats žudikas.

Labai patiko ir išties rekomenduoju, jei būdami siaubo žanro mylėtojais dar šito nematėte.

8/10

939> Terminator 3: Rise of the Machines / Terminatorius 3: mašinų prisikėlimas (2003)


Rež.: Jonathan Mostow
Vaidina: Arnold Schwarzenegger, Nick Stahl, Claire Danes
2003 m., JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, 109 min
Žanras: mokslinės fantastikos veiksmo trileris
imdb nuoroda čia.

Na ką, trečiasis ,,Terminatorius”, prie kurio sėdo nebe Cameronas, ir kuris įvertintas žymiai prasčiau nei pirmieji du filmai. Šiame filme Džonas Konoras jau pakankamai suaugęs ir gyvenantis ramų gyvenimą, kurį karts nuo karto ,,prablaško” baisūs sapnai iš praeities. Bet vieną dieną sapnai tampa tikrove – jis vėl akis į akį susiduria su terminatoriais.

Ir vėl galiu tik pritarti kritikams ir žiūrovams, kad ši dalis išties prastesnė už pirmąsias dvi. Visų pirma, mane sutrikdė Džonas Konoras, kuriame nebeliko nė trečdalio drąsos, kiek turėjo jo prototipas, tik kiek mažesnis, pirmuose dviejuose filmuose. Antra, terminatorius, kurį suvaidino A. Schwarzenegger, irgi kažkoks jautrus pasidaręs kaip ir Konoras. O jis juk kaip ir turėtų būti bejausmė mašina? O toji scena prie automobilio parodė kažkodėl priešingai. Betrūko, kad apsiverktų. Trečia, toji linija su veikėja, kurią vaidino Claire Danes, irgi nelabai susižiūrėjo: iš serijos ,,vienas mirė, nieko tokio, aš jau įsižiūrėjau kitą”. Tik to betrūko šiai serijai.

Bet vis vien tai buvo gan smagus veiksmo filmas, nenuobodus, vietomis pralinksminantis, vietomis nervinantis dėl efektų (dūžtantys automobiliai ir taip toliau), bet išlaikęs dėmesį iki paskutinės minutės.

6/10

Liko dar vienas (arba du, jei skaičiuotume dar nesukurtą)

938> Terminator 2: Judgement Day / Terminatorius 2: paskutinio teismo diena (1991)


Terminator 2 Judgement Day (1991)via opheliadontRež.: James Cameron
Vaidina: Arnold Schwarzenegger, Linda Hamilton, Edward Furlong
1991 m., JAV, Prancūzija, 137 min
Žanras: veiksmo mokslinės fantastikos trileris
imdb nuoroda čia.

Aprašysiu ir šį trumpai, kol dar galvoje sukasi kelios mintys, kurias norisi išsakyti. Norėjau ko nors lengvo atsipalaidavimui ir kažkaip į galvą šovė būtent antroji Terminatoriaus dalis.

Įsivaizduoju, kaip įdomu turėjo būti tuomet, kai tik pasirodė jis ekranuose, jei ir dabar susidomėjimą išlaiko viso filmo metu. Belieka tik linksėti galvą ir pritarti, kad antroji dalis kur kas geresnė nei pirmoji. Pirmoji dalis tokia pakankamai nuspėjama ir standartiška su visais būtinais geram veiksmo filmo atributais, tuo tarpu šios dalies siužetas įvairiapusiškesnis, o dėl to tik dar įdomiau žiūrėti. Net nekalbu apie tai, kaip puikiai atrodė terminatoriai, ypač T-1000. Žiūrėdama sceną su šachmatų lentą primenančiom grindimis tiesiog aikčiojau, kaip tobulai ten padaryta. Kadangi kažkada paskutinės x-menų dalies (Days of Future Past) honest trailer’is kiek paspoilino apie pačią siužeto struktūrą, tai nustebinta nelikau, tačiau vis vien žiūrėti buvo įdomu. Berniuko drąsa vietom stebino tuo, kad neretai jis elgdavosi ar kalbėdavo kaip koks suaugęs, kas visai nesiderino su jo vėjavaikiška išvaizda ir biologiniu amžiumi. Patiko ir Saros Konor personažas: per porą valandų ji galėjo atskleisti keletą savo skirtingų veidų: nuo sugniugždytos moters iki tikros kovotojos.

Apibendrindama galiu pasakyti, kad jei tik kas iš pažįstamų pasako: ,,na, jau ,,Terminatoriaus” tai jokiais būdais nežiūrėčiau”, imu siūlyti, kad nenuvertintų, kol nepažiūrėjo. Nes kažkada ir aš taip sakiau. O dabar jau galvoju, kada kitas dvi likusias dalis pažiūrėsiu.

7/10

937> All the Real Girls (2003)


alltherealgirlsRež.: David Gordon Green
Vaidina: Zooey Deschanel, Paul Schneider, Patricia Clarkson
2003 m., JAV, 108 minŽanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Žiūrėta ji jau senokai ir prisipažinsiu, kad nedaug kas išlikę. Tai istorija apie du žmones: mergišių, kuris įsimyli savo geriausio draugo seserį. Čia ir atsiranda baimės, kad gal jis jai per prastas, o kas, jeigu jis ją išduos, kaip jau pasielgė su krūva kitų merginų, o kaip ji pati jaučiasi draugaudama su tokiu ir t.t. Tokia gan netipiška romantinė drama, ypač, jei žiūrit tik holivudines. Daug pokalbių, santykių nagrinėjimo, netikrumo ir sumišimų, kažkaip gan tikroviškai tie dialogai atrodė, neperspaustai ir pernelyg nenugludintai. Zooey Deschanel nuoširdumas, kurio iš aktorių toks siužeto pateikimas tiesiog reikalauja, sklido kiekvienoje scenoje, labai ji čia tiko. Ko nepasakyčiau apie Paul Schneider. Mergišius? Rimtai? Nė iš tolo nepanašus. Ir apskritai nelipo man jo vaidyba, nelipo ir personažas, niekaip neprisijaukinau jo, kažkoks net ir nemalonus jis man pasirodė.

Keistas filmas. Vietomis keistumas buvo gerai, vietom nelabai. O kadangi kaip matau, net ir laikui bėgant nieko iš jo neliko (jei ne imdb, būčiau ir pamiršus, kad jį paskutinį žiūrėjau), tai ir balas toks.  5/10

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.