889> Girl Walks Into a Bar


maxresdefaultRež.: Sebastian Gutierrez
Vaidina: Carla Gugino, Alexis Bledel, Rosario Dawson, Danny DeVito, Josh Hartnett, Zachary Quinto, Aaron Tveit, Kevin Zegers
2011 m., JAV, 80 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Grupelė nepažįstamų žmonių, 10 skirtingų barų, vienas vakaras Los Andžele. Taip būtų galima apibūdinti šį filmą.

Tai filmas tiems, kurie mėgsta, kai kino juostoje vyrauja dialogas. Nes čia veikėjai kalba ir kalba. Iš tikrųjų, po dvidešimties minučių buvo noras išjungti ir ištrinti jį iš kompiuterio, nes bandymų žiūrėti jį buvo ne vienas, tačiau vis ,,paslysdavau” ties dialogais: greitakalbė reikalavo nemažo suklusimo, buvo sunkoka gaudyti kiekvieną žodį ir dar iš karto mintyse verstis į lietuvių kalbą, kad tik ko nepraleisčiau: bet aišku, taip yra dėl nepakankamų anglų kalbos įgūdžių. Bet nepasidaviau, užsidėjau angliškus titrus ir po truputį ,,įsivažiavau”, priprato ausys prie nuolatinio greito kalbėjimo.

O dialogų pro ausis praleisti nesinori, nes jie aštrūs, žavūs, pasakantys viską, ką žiūrovui reikia žinoti apie vieną ar kitą veikėją, sukuriantys tarp jų ryšius. Ryškesnių veikėjų yra keletas, dauguma pasirodo vos vienam ar keletui epizodų. Karts nuo karto ekrane pasirodo vieno ar kito baro aplinka, kuri, beje, ne itin nulemia veikėjų nuotaikas. Toji aplinka ir lieka fonas, nes viskas, kas čia svarbiausia, yra, kaip ir minėjau, dialogai.

Nieko panašaus nebuvau mačiusi, taigi, originalumą norisi pagirti. Už minimalų biudžetą sukurtas filmas, tikiu, kad randa savo žiūrovą. Iš tikrųjų, man pačiai gaila, kad jis įtraukė mane tik praėjus kiek daugiau nei pusei trukmės, o tuomet filmas ėmė ir pasibaigė. Nė pusantros valandos netrunkanti kino juosta sugeba sutalpinti nemažai personažų, ne vieną jų vaidina žymūs aktoriai, o man pačiai įdomiausia buvo pamatyti dar tik kylantį ekrano veidą Aaron Tveit, kuris visiškai savo balsu pakerėjo Les Miserables. Nors be abejo, šio filmo ašis – Carla Gugino, vaidinusi drąsią, savimi pasitikinčią ir žodžio kišenėje neieškančią moterį.

6/10

888> Tusen ganger god natt / A Thousand Times Good Night


goodnightRež.: Erik Poppe
Vaidina: Nikolaj Coster-Waldau, Juliette Binoche, Maria Doyle Kennedy
2013 m., Norvegija, Švedija, Airija, 117 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.

Rebeka – fotografė, fiksuojanti akimirkas ,,karštuose taškuose” – įvairiose pasaulio vietose, kur vyrauja karas ir teroras. Bet taip pat ji – mama bei žmona. Po paskutinės išvykos, kai vos nemiršta, ji turi pasirinkti: karjera ar šeima.

Pirmiausia dėmesys krypsta į aktorių komandą – jie ir buvo bene pagrindinė priežastis, kodėl šis filmas atsirado mano norimų peržiūrėti kino juostų sąraše. Juliette Binoche savo natūralia vaidyba iki šiol visuose su ja matytuose filmuose žavėjo. Na, o Nikolaj Coster-Waldau veidas man visad atgamina prisiminimus apie Game of Thrones, kurio jau spėjau ir išsiilgti. Tikiuosi, kad ateity jo vardą siesiu ne tik su šiuo serialu, bet ir su įsimintinų vaidmenų kūrimu ekrane. Kalbant apie konkrečiai šį filmą, N. Coster-Waldau vaidmuo (Rebekos vyro) yra nykus, pernelyg neišplėtotas, nors scenos juo pakankamai mielos, o scena prie jūros su vaikais atrodė itin įtaigiai. Tuo tarpu J. Binoche ir čia nenuvylė: jos kuriamas personažas plėšosi tarp šeimos ir pašaukimo (kitaip šios veiklos Rebekos atveju pavadinti nelabai ir galima), todėl išgyvena daugiau skaudesnių nei linksmesnių akimirkų. Skausmas, esantis viduje, perteiktas neperspaustai, atrodė, lyg aktorė būtų susigyvenusi su savąja Rebeka.

Kinematografinė pusė pasirodė daili, daug gražių vaizdų. Muzikinis takelis vietomis kiek erzino dėl vienodumo, bet kita vertus, tiko prie kuriamos atmosferos: švelni muzika ir lėtas kino juostos tempas sudarė gražią dermę.

Tačiau priėjus prie siužeto, nepasakyčiau, kad turiu daug pagyrų.Siužetas daugiau mažiau nuspėjamas, bet buvo niuansų, kurie nepatiko. Visų pirma, Rebekos poelgis, kuris tapo priežastimi to, kas jos šeimoje vyko toliau: tiesiog trūko gilesnio pasvarstymo visų galimų pasekmių. Antra, kai kurie įvykiai pabaigoje atrodė neargumentuoti, visai neišplėtoti, pateikti pernelyg greitai ir nespėjant suvokti, kodėl toji situacija taip greitai kinta. Bet visgi pati idėja yra aktuali, manyčiau, daugeliui, kai norisi suderinti šeimą ir darbą, bet, deja, neretai viskas baigiasi kažkurio nenaudai, ypač, jei laiku nepamatoma, kad kažkurioj srity kažkas vyksta nebe taip. Ir visa tai yra rodoma bei bandoma spręsti filmo metu.

Gražus, vietomis labai liūdnas, ne visiškai įtikinančiu siužetu filmas. Nesigailiu, kad žiūrėjau, visgi gero ne tiek ir mažai radau. Bet galėjo būti ir geriau. 7/10

Ir asmeniškai man labai gražiai pateiktas traileris.

 

Orphan Black (1-2 sezonai)


orphan_black_bbc_a_lRež.: John Fawcett, Graeme Manson
Vaidina:
Tatiana Maslany, Dylan Bruce, Jordan Gavaris, Kevin Hanchard, Michiel Huisman, Maria Doyle Kennedy
2013 – … m, JAV, Kanada, 44 min X 20 ep.
Žanras: veiksmo drama, mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia.

Veiksmo centre atsiduria Sara Maning: priešais jos akis nusižudo moteris, atrodanti lygiai taip pat, kaip Sara. Norėdama pabėgti nuo savo praeities Sara nusprendžia pasisavinti savižudės Betės tapatybę. Netrukus ji išsiaiškina tai, kad tiek ji, tiek Betė yra klonai.

Aišku, geriausia, jei apskritai nežinotumėte, kad filmas apie klonus, bet kitaip man būtų sunku šnekėti apie šį serialą. Nors daugiau spoilerių pasistengsiu išvengti. Pirmąją seriją pažiūrėjau dar pernai, kai buvo rodomas pirmasis sezonas, bet, kad ir patiko, jį visiškai apleidau, tad dabar įsijungiau nuo pat pirmos serijos ir visą savaitę gyvenau kone vien šiuo serialu.

Didelis privalumas, kad žiūrėjau šį serialą ne ,,kartu su visais”, o tik dabar, yra tas, kad antrasis sezonas prasideda būtent toje vietoje, kur pirmasis užsibaigė, taigi, galėjau nieko nelaukdama vos užbaigusi pirmąjį (su puikia pabaigoje palikta intriga!) imtis antrojo. Aišku, antrasis užsibaigė ne ką prasčiau, paliko daug neatsakytų klausimų, taigi, laukimas iki kitų metų prailgs.

Orphan Black gali pasigirti turįs gerai ,,sukaltą”, įdomų siužetą. Tokį, kad pažiūrėjus vieną seriją iš karto norisi įsijungti kitą. Ypač pradžioje netrūksta netikėtumų, o kuo toliau, tuo labiau į kiekvieną personažą žiūrėti ėmiau su įtarumu. Nes jei ne vienoje, tai kitoje serijoje išaiškėdavo, kad veikėjas, kuriuo, rodos, Sara gali pasitikėti, iš tikrųjų yra dar viena viso plano dalis. Sarai lipa ant kulnų ne tik žmonės, susiję su klonais, bet ir policija, kuri nori sudėlioti keleto žmonių žūčių bylose visus taškus ant i. Tačiau visų taškų sudėlioti negalėtų net ir Sara, net ir po dviejų sezonų, nes nauji faktai atskleidžiami vos ne kiekvienoje serijoje. Bėgimo, paieškų, paslapčių ir jų aiškinimosi čia apstu, kraujo ir mirčių taip pat bus. Tai trikdo, tai juokina, tai stebina, bet vos ne visada priverčia jaudintis dėl veikėjų.

Didžiausia šio serialo žvaigždė – Tatiana Maslany. Įsikūnyti į tiek daug skirtingų personažų tikrai galėtų ne kiekvienas aktorius. Ne kartą likdavau nustebinta jos vaidyba. Ypač jos gebėjimas greitai ,,pereiti” į kitą personažą pasimato, kai pagrindinė jos vaidinama veikėja Sara turėdavo prieš kitus veikėjus apsimesti esanti kitu asmeniu. Jos staigus kitokių, neįprastų Sarai manierų perteikimas vis iš naujo priversdavo prisiminti, kad kiekvienas personažas – itin savitas, turintis savo kalbos, elgesio manieras. Tobuliausia buvo šokių scena antrojo sezono pabaigoje, kuri darsyk įrodė, kokios skirtingos kiekviena iš svarbiausių kol kas seriale esančių klonų yra.

tumblr_inline_mv6p9kkCIK1rd9t4l

Veikėjus, kurie nieko gyvenime nėra nuskriaudę/nužudę, galima tikriausiai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o pati žaviausia ir įdomiausia ,,blogiukė” šiuo metu yra Helena. Kiek nepatinka, kaip paskutiniu metu vystėsi siužetas su ja, tačiau kol kas tikėjimo ja nepraradau. Įdomu į ją žiūrėti, netikėtas, neretai beprotiškas ar brutualus elgesys jai nesvetimas, tačiau ji puikuotųsi mano nematomame mėgstamiausių personažų sąraše.

Vienintelė serija, kuri man nepatiko, buvo antrojo sezono septinta, kurioje pasirodė dar vienas klonas. Net nebesvarbu, kad neįprasta jo išvaizda, svarbiau tai, kad jis buvo visiškai nereikalingas ir netgi nepasakyčiau, kad naudingas. Jau nekalbant, kad kaip netikėtai pasirodė, taip pat netikėtai ir dingo. Nors nežinia, ar vėl nepasirodys.

Taigi, gal ateity dar pridursiu vieną kitą sakinį, o kol kas galiu teigti, kad tai originalų ir neįprastą siužetą turintis serialas, įtraukiantis nuo pat pradžių, sudominantis ne tik savo siužetiniais vingiais, bet ir puikia pagrindinės aktorės vaidyba.

10/10

887> This Is England / Tai – Anglija


this-is-england1Rež.: Shane Meadows
Vaidina: Thomas Turgoose, Stephen Graham, Joseph Gilgun
2006 m., Didžioji Britanija, 101 min
Žanras: kriminalinė drama
imdb nuoroda čia.

Žiūrėjau jau senokai, tad detalių nebeatgaminsiu, todėl aptarsiu tumpai.

1983-ieji. Šonas – dvylikametis, mokykloje kenčiantis dėl patyčių, neturintis draugų, gyvenantis su mama, nes tėtis mirė kare. Tačiau vieną dieną visai netikėtai jį priima būrelis skustagalvių. Jie jam tampa ne tik draugais, bet ir kone šeima. Tačiau po kiek laiko grįžta vienas senbuvis iš kalėjimo ir įneša permainų.

Iš tikrųjų, daugiausiai norėjau pažiūrėti dėl seriale Misfits labai patikusio aktoriaus Joseph Gilgun, tačiau nėra nė vienos abejonės, kad šio filmo žvaigžde tapo mažasis Thomas Turgoose, kuris sugebėdavo sukelti šypseną. Nenustojau žavėtis jo vaidyba visos kino juostos metu. Įtikinamai, neperspaustai, nuoširdžiai – jam pavyko taip suvaidinti savo vaidmenį.

Pats filmas apima nemažai temų: patyčios, norėjimas priklausyti grupei, gilios nuoskaudos, beprasmiškas karas, rasizmas, kerštas ir t.t. Pakankamai įtraukiantis, neįkyriai kaitaliojęs savo nuotaikas, personažai įvairiapusiški, nėra čia nei gerų, nei blogų, visi su savom nuodėmėm. Kulminacija – nuspėjama, nors vis vien kažkiek papurtanti.

Kad ir nepadarė didelio įspūdžio (kai tuo tarpu man jį rekomendavęs žmogus jį priskyrė būtent prie vienu iš labiausiai patikusių), tačiau praleidau vakarą įdomiai, o taip pat tikiu, kad jis gan nesunkiai randa savo žiūrovą. O kam poveikį dėl žiūrėti/nežiūrėti daro imdb balas, tai šis išties nemažas (7,7).

Beje, 2010 m. ir 2011 m. pasirodė mini serialai This is England ’86 ir This is England ’88 , kuriuose tęsiama istorija su tais pačiais aktoriais. Ateity turėtumėte sulaukti atsiliepimų ir apie juos.

7/10

 

886> Would You Rather


would-you-rather-2012-_162792-fli_1399994450Rež.: David Guy Levy
Vaidina: Brittany SnowJeffrey Combs, June Squibb
2012 m., JAV, 93 min
Žanras: siaubo trileris
imdb nuoroda čia.

Pastebėjau, kad kai kelintą iš eilės filmą išjungiu vos po kelių minučių (su ta mintimi, kad juos bandysiu darsyk žiūrėti, kai tik būsiu nusiteikusi), siaubo žanro kino juosta susižiūri be didesnių spyriojimųsi. ,,Would You Rather” pasakoja apie merginą, kuri nori pagelbėti savo vėžiu sergančiam broliui, tačiau finansinės galimybės jai to neleidžia. Bet tuomet ji gauna pasiūlymą atvykti pas turtuolį į namus, kur kartu su dar keliais norinčiais finansinės paramos, turės sužaisti žaidimą: jei ji laimės prieš juos visus, gaus ne tik didelę finansinę paramą, bet ir bus surastas bei atgabentas taip reikiamas kaulų čiulpų donoras.

Siužetas vystomas lėtai, bet laikas neprailgsta, iš tikrųjų, net nesijautė, kad viskas vyko pusantros valandos. Kone nuo pradžių buvo einama tikslo link, užuominų vis daugėjo, nors tik žiūrovas gali nuspėti, kas tokiame žaidime galėtų laukti. Pradžioje pernelyg neužsižaidžiama, netenka stebėti vemiančio, ištinusio ar dar kokio kitokio pagr. veikėjos brolio, taigi, vaizdais nemanipuliuojama. Tiesą pasakius, vaizdais ne itin bus manipuliuojama ir toliau: patys šlykščiausi vaizdai liks tik vaizduotei, nes kamera nusisuks pačiu laiku. Taigi, šis neužsižaidimas ir ėjimas prie esmės man patiko.

Vėliau, kai paaiškinamos žaidimo taisyklės (yra du pasirinkimai, per ribotą laiką turi kurį nors variantą pasirinkti. Aišku, nė vienas variantas nėra kažkuo priimtinesnis.). Kažkas panašaus į Hostel ar kitus filmus, kur turtuoliai (beje, tėvas su sūnumi parinkti išties neblogai) jaučia malonumą kankindami vargšus. Tik tiek, kad šiame filme turtuoliai neprisiliečia prie nė vieno iš jų, vargšai vieni kitus (ar patys save) kankina.

Viskas daugmaž nuspėjama, tačiau pati atmosfera sukurta neblogai, įtampa buvo jaučiama net ir numanant, kuo pasibaigs, todėl žiūrėti nebuvo nuobodu.. Netikėtumų nėra, nors gal kažkam paskutinė scena bus netikėta, bet aš visai nenustebau. Ir džiaugiuosi, kad ši spėlionė gale pasitvirtino.

Aktorių komanda pakankamai įvairi: nuo iš lengvesnių komedijos ar romantinių filmų žanrų mėgėjų tikriausiai žinomos Brittany Snow iki ne per seniausiai kino ekranuose žibėjusios June Squibb filme ,,Nebraska”. Tačiau į nė vieną iš veikėjų nebuvo taip įdomu žiūrėti, kaip į ironiškąjį viso šio vakaro šeimininko, kurį vaidino Jeffrey Combs. Bet kaip ne kartą pastebėjau, blogiukų vaidmenys dažniausiai ir būna įsimintinesni.

Nesigailiu, kad žiūrėjau, kino juosta pasirodė pakankamai įdomi. Bet kad neįbaugins – galiu patvirtinti. 6/10

Pabaigai – ieškant informacijos apie Would You Rather rastas sąrašėlis 50 Deadest Movie Games – tokie sąrašai dažnai papildo mano norimų peržiūrėti filmų sąrašą.

885> Some Girls


urlRež.: Michael Hoffman
Vaidina: Patrick Dempsey, Jennifer Connelly, Sheila Kelley
1988 m., JAV, Didžioji Britanija, 95 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Maiklas Kalėdų proga atvyksta pasisvečiuoti pas savo merginą Gabrielą ir jos šeimą. Negana to, kad šeimoje vyrauja niūrios nuotaikos, kadangi greitai gali mirti senelė, Maiklas iš Gabrielos išgirsta ir tai, jog ji jo nebemylinti.

Keistas filmas. Pradėsiu nuo to, kad ir Gabrielos šeima keista, tačiau šiuo atveju tas keistumas buvo pakankamai įdomus. Jie gyvena didžiuliame tamsiame name, pilname senovinių daiktų, o koridorių sienos išpaišytos lyg freskos. Komiškai atrodė, kai dingus elektrai (kas šiam namui būdinga), veikėjai vaikšto su žvakėmis. Ir visa ši pakankamai baugi aplinka visai nesiderino su šeima: tėčiu, kuris amžinai vaikšto nuogas (nes kitaip negali kurti) ir pritaria žmonos nuomonei visuomet, mama – rimta, griežta krikščionė bei trys seserys. O tuomet ir prasidėjo keistumai, kurie man nepatiko, o tiksliau – nesupratau, kokiu tikslu tai sugalvota: kiekviena mergina bandė sugundyti Maiklą įvairiais būdais. Nė viena jų neturėjo jokio tikslo tam, tiesiog taip elgėsi ir tiek. Todėl beliko skėsčioti rankomis. Na, o pabaiga nuspėjama tik iš dalies (t.y. toji dalis – kad ir taip aišku, jog jis po atostogų išvyks, tik neaišku, kaip ten jo santykiai su Gabriela ar kuria kita seserimi užsibaigs).

O rimtoji – draminė – dalis įdomesnė. Ypač gražiai sugalvotas mirties pateikimas. Apskritai, man patiko pats visos šeimos sutelktumas, vieningumas, jų laisvas bendravimas. Tačiau visas tas reikalas tarp merginų ir Maiklo man kažkaip nesižiūrėjo. Juk jos nei pririštos buvo, viena – ir šiokį tokį vaikiną turi. Tai taip ir žiūrėjau, sulig kiekviena minute matydama, kad nieko gero čia nebebus.

4/10

Wonderfalls (1 sezonas) – bendra serialo apžvalga


tumblr_moo8ee68wx1solg0io1_1280Rež.: Bryan Fuller
Vaidina: Caroline Dhavernas, Lee Pace, Tyron Leitso, Carrie Preston ir kt.
2004 m., Kanada, JAV, 45 min, 14 epizodų.
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Bryan Fuller – tas pats žmogus, kuriam  galime dėkoti, kad šiemet jau antrą pavasarį su nekantrumu laukdavau vis naujos pasirodančios serialo ,,Hannibal” serijos. Tačiau, panaršiusi po B. Fuller filmografiją, radau, jog jis yra prisidėjęs prie dar kelių gerai įvertintų (nors ir vos vieną ar du sezonus rodytų) serialų. Laikui bėgant tikrai atrasite atsiliepimus apie Dead Like Me ir Pushing Daisies, o dabar pristatau vakar užbaigtą Wonderfalls.

Džei – 24-erių metų, gyvena savo gimtame mieste (Niagara Folsas), kuriame yra ir garsusis Niagaros krioklys. Po mokslų baigimo ji pasidavė rutinai: gyvena priekaboje (dar kitaip – treileryje, vagonėlyje), dirba suvenyrų parduotuvėje Wonderfalls. Vieną dieną Džei gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, kai visai nelauktai ima jai šnekėti suvenyrinės figūrėlės, žaislai ar kiti negyvi daiktai, turintys veidus. Dažniausiai jie pasako trumpą frazę, kuri skamba kaip liepimas kažką daryti.

Pirmiausia, krito į akis tai, kad Bryan Fuller atrodo lojalus. Caroline Dhavernas, atliekanti pagrindinį vaidmenį ,,Wonderfalls”, gerai žinoma ir iš ,,Hannibal”, kur vaidina dr. Alaną Bloom. Lee Pace, šiame seriale vaidinantis Džei brolį, ,,Pushing Daisies” atlieka pagrindinį Nedo vaidmenį.

Kaip jums patiktų pardavėja visuomet su tokia veido išraiška?

Kaip jums patiktų pardavėja visuomet su tokia veido išraiška?

Sulig kiekviena serija susigyvenau su kiekvienu personažu. Džei, jos brolis Aaronas, sesuo Šeron, tėvai Darinas ir Karen, draugė Mahandra ir naujas žavėjimosi objektas Erikas – kiekvienas tapo vienodai mylimas ir laukiamas pasirodant.  Be to, kad kiekvienas personažas sugebėjo visiškai atsiskleisti per vieną sezoną, nė vienas neliko kurio nors kito užgožtas, dar norisi pagirti ne tik scenarijų, bet ir aktorių vaidybą. Kad Lee Pace gali puikiai vaidinti keistuolį, jau pastebėjau bežiūrėdama Pushing Daisies, tačiau vaidmuo Wonderfalls pasirodė kur kas humoristiškesnis, tai, kad jis ekrane, žadėdavo, jog tuoj būsiu prajuokinta. Keistumu jis visai nenusileido savo sesutei Džei ir netgi bandė padėti rasti visos tos situacijos, susijusios su kalbančiomis negyvomis galvomis, priežastis.

Džei vaidinanti Caroline Dhavernas maloniai nustebino, kadangi iki šiol ją tebuvau mačiusi ,,Hannibal”, kur jos vaidmuo gan šaltas ir rimtas, kai tuo tarpu čia ji – kiek pakvaišusi, neretai pasimetanti, grubi su klientais. C. Dhavernas sugebėjo perteikti savo vaidinamo personažo gyvenimą rutinoje, bandymą taikytis su tuo, kad turėdama filosofijos diplomą ji, kitaip nei brolis (rašantis desertaciją religijos srityje) ir sesuo (teisininkė), nesiekia karjeros, o tiesiog diena iš dienos kone automatiškai dirba parduotuvėje, vakarais sėdi bare ir rečiau nei turėtų apsilanko tėvų namuose, jos žmogišką baimę užmegzti naujus meilės santykius vien todėl, kad visi turėtieji užsibaigė nekaip. Atrodo, turėtų liūdnai atrodyti toks personažas, bet taip nėra: Džei ironiška, juokinga, sava ir nenuspėjama. Ir tas gyvenimas vagonėlių aikštelėje (kur visi gyvena vagonėliuose) pateiktas taip patraukliai, kaip nebūčiau tikėjusis (tai paskatino ir kiek panaršyti apie tokios gyvenamosios vietos populiarumą užsienyje).

wonderfalls-caroline-dhavernas-jaye-tyler-wound-up-penguin-wonderfalls-wound-up-penguin-eric-gotts-tyron-leitsoKiekviena serija praeidavo labai greitai. Situacijos smagios, kartais klaidinančios, nes nebūtinai tiek veikėja, tiek aš iš karto suvokdavau, ką turi omeny kalbančios figūrėlės (ar kt.). Netrūksta lakstymo, veiksmo, smagių šeimynos susidūrimų, pamišimo akimirkų, ašarų, na, ir aišku, padūsavimų iš meilės. Nieko čia netrūksta, išskyrus tai, kad galėjo sukurti dar daugiau serijų. Bet aišku, gerai, kad jis apskritai pasirodė.

Fantastikos šiame seriale itin mažai: ji apsiriboja kalbančiomis figūrėlėmis, žaislais ir pan. Ir tai be galo juokingai atrodo, o pati Džei vietomis net ir kaip tikra beprotė, ypač, kai kalbėdavosi su kuria nors figūrėle prie kitų žmonių.

Muzikiniam takeliui priekaištų neturiu, žadu jį susirasti, kad galėčiau klausytis ir prisiminti šį puikų serialą. Jei taip visai nuoširdžiai, paskutinę seriją buvo labai sunku žiūrėti, nes žinojau, kad daugiau jų nebepamatysiu, nebent ateity nuspręsčiau darsyk peržiūrėti serialą. Juokiausi (nes toji serija kaip ir visos kitos – juokinga), bet tuo pačiu ir liūdėjau.

Galėčiau girti ir girti jį. Be abejo, 10/10.

P.S. imdb rašo, kad yra iš viso 14 serijų, bet gali taip būti, kad kur nors (kaip ir aš) surasite tik 13. Pati pirmoji serija yra oficialiai nepasirodžiusi ekranuose (nors internete ji yra), joje vaidina pora aktorių, kuriuos vėliau pakeitė kiti.

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.