909> Jesus Christ Superstar

rugpjūčio 27, 2014 Parašykite komentarą

superstarforweb_2268824aRež.: Norman Jewison
Vaidina: Ted Neeley, Carl Anderson, Yvonne Elliman
1973 m., JAV, 108 min
Žanras: istorinė drama, miuziklas
imdb nuoroda čia.

Pagal Andrew Lloyd Webber muziką sukurtas miuziklas 1973-aisiais persikėlė ir į didžiuosius ekranus. Jame pasakojama Jėzaus gyvenimo istorija.

Miuziklo žanras jaučiasi kiekvieną filmo minutę – spėju, žodžiams, kurie nebuvo išdainuoti, suskaičiuoti užtektų ir vienos rankos pirštų. Tai 1h 40 min muzikos, kuri tikiu, ne vienam patiks. Man pradžioje irgi visai įdomu buvo klausyti, tik kuo toliau, tuo muzika monotoniškesnė darėsi, galop ir pabodo. Kadangi siužetas daugiau mažiau žinomas, norėti kažko netikėto neverta, tačiau juk žinome, kaip geras pastatymas ir patį menkiausią ar iki gyvo kaulo įgrisusį siužetą padaro vertu dėmesio. O šiame filme viskas buvo taip nyku! Net pati nesitikėjau, kad bus taip neįdomu… Yra gražių gamtos vaizdų, pagrindiniai aktoriai/atlikėjai pasirodė, manyčiau, neprastai. Bet niekaip nepriverčiau savęs išbūti viso laiko žiūrint tik filmą. Mintys klaidžiojo kitur, galiausiai pasidaviau ir užsiėmiau šalutine veikla, karts nuo karto užmesdama akį į filmą. Kaip muzikos fonas, šis filmas pasirodė išties neblogas. Bet ne daugiau.

Aišku, jei ateity būtų galimybė pamatyti šį miuziklą scenoje, ilgai negalvočiau ir nueičiau.

5/10

 

908> Sibirskiy tsiryulnik / The Barber of Siberia / Sibiro kirpėjas

rugpjūčio 25, 2014 Parašykite komentarą

film-the-barber-of-siberia-s1-mask9Rež.: Nikita Mikhalkov
Vaidina: Julia Ormond, Oleg Menshikov,
1998 m., Rusija, Prancūzija, Čekija, Italija, 180 min
Žanras: romantinė drama, komedija
imdb nuoroda čia.

Džeinė atvyksta į Rusiją 1885 m. padėti pažįstamam išradėjui įtikinti valdžią paremti jo išradimą ,,Sibiro kirpėjas”. Tik štai moteris netikėtai įsimyli jauną karininką.

Jie susipažįsta traukinyje. Jo pavardė – Tolstojus. Ji skaito ,,Aną Kareniną”. Netrukus moteris ir vadinama ne kitaip išskyrus Ana Karenina. Šypsena po šypsenos ir jau lengva suprasti, kur viskas pasisuks. Bet čia trijų valandų trukmė ir suvoki, kad tiesiog nepadoru tiek laiko rodyti istoriją, kuri gražiai ir palaipsniui rutuliosis iki palaimingo finalo – vestuvių, penkių vaikų ir dar nežinia ko. Taip ir nebus. Mat moterį įsižiūri ir aukšto laipsnio karininkas, prieš kurį Tolstojus – niekas. O tai nežada nieko gero.

Kaip nepaprastai gera matyti filmą, kuris tiesiog šauniai atstovauja kiekvienam žanrui, prie kurio jis priskirtas. Romantika jau vien visa istorija kvepia, dramos taip pat netrūks (čia jau reiktų leistis į siužeto atskleidimą, jei norėtųsi paminėti stipriausias dramines scenas, tad žadu kaip nors tai apeiti), o komedija maloniai nustebino. Seniai tiek besijuokiau žiūrėdama filmą. O žiūrint sceną, kur veikėjas gėrė kone iki kraštų pripiltas stiklines (tokias pamenu iš mokyklos laikų, kur valgyklose jų pilna buvo ir tikrai tebėra) degtinės, nežinojau, ar juoktis, ar verkt, nes, rodos, kiek daugiau pagalvosiu apie tą sceną, tai net supurto. Žinot, net jei čia nebūtų dramos elementų, tų trijų valandų nebūtų gaila, nes man kažkas šioje istorijoje ,,lipo”: tiek komiškos situacijos, tiek pagrindinė veikėjų pora. Graži man ta jų meilė, patiko vaidyba, spindinčios jų akys. Visa atmosfera tokia rusiška: traukiniai, balta žiema, kostiumai… Dar pridėkime puikią klasikinę muziką ir taip gražiai surištas pabaigoje dvi siužetines linijas, ir gaunasi išties neprastas vaizdas.

Bet linksmumai turi baigtis, prasideda dramos ir didžiulis liūdesys. Emociškai stipriausia scena, per kurią nesusilaikiau nesusigraudinusi buvo toji traukinių stoty. Žiūrėčiau vėl ir tikiu, kad ir vėl graudinčiausi. Puiki ir išties paliečianti scena iš visų.

Po to jau kažkaip nebe taip įdomu pasidarė, nes tarsi viskas į savo dėžutes susidėliojo, bet bėgant pabaigos titrams vis tiek buvo gaila, kad jau pasibaigė, o jausmas, kad šis filmas išties man patiko, vis dar neatslūgo.

Kažkaip nesinori būt kažko nepaminėjus, tad tikiuosi, kad lyg ir viską aptariau, ką norėjau. O beje. Tikėkit netikėkit, bet tai berods pirmasis (kiek pamenu) matytas filmas, kuriame aktoriai kalba rusiškai (tiksliau – skamba tiek anglų, tiek rusų kalbos), neskaitant, kai tenka nori nenori nugirsti būnant pas tėvus kokį nors rusišką serialą per BTV, bet net ir juos jau pradėjo įgarsinti lietuviškai. Nepasakyčiau, kad būčiau nusistačiusi, tikiu, kad ši šalis yra sukūrusi ne vieną vertą dėmesio filmą, bet tiesiog netraukia jie ir tiek.

8/10

907> Polisse / Policija

rugpjūčio 24, 2014 Parašykite komentarą

polisseRež.: Maïwenn
Vaidina: Maïwenn, Nicolas Duvauchelle, Riccardo Scamarcio, Karin Viard
2011 m., Prancūzija, 127 min
Žanras: kriminalinė drama
imdb nuoroda čia.

Tai filmas, rodantis apie policijos pareigūnus, atsakingus už nusikaltimus, susijusius su pažeistomis vaikų teisėmis. Į jų rutiną ,,įsibrauna” fotografė, panorėjusi užfiksuoti kasdienes darbo akimirkas.

Filmas sukurtas dokumentikos stiliumi. Tiesiog žiūri ir galvoji, kad tikrai kažkas su kamera visus veikėjus persekioja. Pokalbiai, emocijos, darbas – visa tai atrodo taip tikra. Jokios  pompastikos, viskas pakankamai buitiška, veikėjai – natūraliai besielgiantys, tad vaidybai priekaištų irgi neturiu. Nėra jokio atspirties taško, kuris nurodytų, kokios pabaigos būtų galima tikėtis. Vaikus vienaip ar kitaip skriaudžiančių nemažėja, todėl pabaigos ir negali būti. Toks jausmas, kad kameros išsijungia, o jie ir toliau dirba tai, ką galėjau stebėti porą valandų.

Žinot, siaubinga buvo vietomis klausytis sulaikytųjų ar nuskriaustųjų, atrodo neįmanoma, kad kai kas (tiek iš skriaudėjų, tiek iš aukų) gali nesuprasti, kas jiems buvo padaryta ar ką jie blogo padarė. Juk jie mylėjo, jie taip meilę rodė. Ei, juk man reikėjo kažkaip išsisukti, taigi, ir padariau tai, ką man liepia. Bet bėgant metams imu tikėti, kad iš tikrųjų tokių žmonių, turinčių tokias nuomones gali būti. Pedofilai, narkomanai tėvai, benamiai, neprižiūrimi vaikai – tikriausiai šį sąrašą būtų galima tęsti dar. Su tuo šie darbuotojai susiduria kasdien. Jų darbo rutina įtraukia, greitis, kuriuo jie dirba, yra beprotiškas. Belieka žavėtis jų atsidavimu ir tikėti, kad tik atsidavę ir besąlygiškai mylintys vaikus gali dirbti tokioje vietoje.

Yra rodomas ir asmeninis personažų gyvenimas. Jie bando namuose esančių problemų nesinešti į darbą (nepaisant to, kad kolegos kažką numano), o visų darbe kilusių emocijų nerodyti namie. Tai ne tas darbas, apie kurį norisi pasakoti prie vakarienės stalo, o dažnai grįžus nė nesinori apie bet ką šnekėti, nes galvoje ūžia nuo visko, ką teko pamatyti. Nors atrodo, kad turėtum būti visiškai ,,atbukęs”, kad jau matei viską, kas įmanoma, ir būti blogiau nebegali. Tačiau, ką galima pastebėti filmo eigoje, su savais sunkumais reikia tvarkytis, negali išgelbėti pasaulio, jei net sau negali padėti. Šis aspektas kino juostoje pasirodė ne ką mažiau svarbus nei rodoma darbo rutina.

Visgi nuo ypač gero balo rašymo mane stabdė nelabai patikęs veikėjų elgesys. Suprantu, kad dirbant tokioje vietoje emocijos nori nenori veržiasi, bet tai yra darbas, todėl reikia stengtis jas valdyti ir bent jau nerodyti jų priešais išsikviestą į apklausą žmogų. Žiūrėjau ir galvojau: juk toks elgesys tikriausiai Lietuvoje iš karto sulauktų atgarsio: visoje žiniasklaidoje skambėtų. Taip, norisi sumalti eiliniam pedofilui veidą, bet kaip nors nusiramink, o po to išsiliek sporto salėje, sudaužydamas kokią vazą ar dar kaip nors. Jau nekalbu apie tą epizodą su mergina. Taip, ji skambėjo kvailai, tačiau pareigūnų elgesys priminė patyčias. Jei būtų susijuokusios sekundėms kelioms -būtų dar pusė bėdos, žinau iš patirties, kai prajuokina kas nors, kas kitam visai nejuokinga, bet darbuotojos nuėjo kur kas toliau. Tai atrodė tiesiog neprofesionaliai ir juoktis kartu nesinorėjo.

Bet šiaip jau vertas dėmesio kinas. Vis sau sakau, kad  reikia dažniau įsijungti europinį kiną! 7/10

906> Confessions of an Ugly Stepsister / Negražios įseserės išpažintys

rugpjūčio 24, 2014 Parašykite komentarą

MV5BMTIxMTUxMjcxNl5BMl5BanBnXkFtZTYwMjM0NjA3._V1_SY323_SX485_AL_Rež.: Gavin Millar
Vaidina: Azura Skye, Jenna Harrison, Matthew Goode
2002 m., Kanada, Liuksemburgas, 90 min
Žanras: fantastinė romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Šis televizijai kurtas filmas atsirado pas mane, kai buvo užėjęs Matthew Goode bumas. Kadangi mėgstu ieškoti man patikusių aktorių ne tik pastarojo meto, bet ir ankstyvųjų vaidmenų, buvo tik laiko klausimas, kada ne tik susirasiu, bet ir peržiūrėsiu filmą, kuris tapo pirmuoju šio aktoriaus karjeroje.

Tai kitokia pasakos ,,Pelenė” versija. Istorija pasakojama ne iš Pelenės (Klaros), o iš jos įseserės Airis pusės. Pradedama nuo to, kaip Airis su seserimi ir motina pateko į Klaros ir jos tėčio namus, baigiama… Taip taip, jūs juk žinote.

Bet iš esmės ši istorija itin skiriasi nuo originalo. Aš nekalbu apie tai, kad Airis yra ganėtinai toli nuo ,,negraži” apibūdinimo. Daug labiau į akis krinta skirtumai. Čia Klaros naujoji pamotė – ne tokia ir ragana, greičiau tik besistengianti dėl savo vaikų. Ji nėra žiauri ir nepasakyčiau, kad labai blogai elgėsi su įdukra. Įseserės Klarą mėgsta, lygiai kaip ir ši jas. O kas svarbiausia – Klara tapti Pelene panoro pati, niekieno neverčiama apsirengė prastesniais rūbais ir rado prieglobstį virtuvėje. Nemanau, kad ją būtų išvarę iš jos kambario, jei ji nebūtų to norėjusi. Aišku, kai kurie svarbūs šios pasakos elementai yra paliekami, ypač antrojoje istorijos pusėje tai matyti. Bet tai, kad neliko blogųjų veikėjų (aišku, pamotė nebuvo šventoji, bet ragana pavadinti ją neapsiverstų liežuvis), kad buvo pamiršti kai kurie siužeto vingiai ar pakeisti kitais, man atrodo lyg būtų atimtas šios istorijos pagrindas. Ar ne geriau būtų tuomet iš viso atsisakyt ,,kitokios versijos” ir sukurt naują pasaką?

Nepatiko man ir kuriama aplinka. Žinoma, tai televizijos filmas, tad biudžetas mažas, tačiau trūko prabangos jausmo, ypač princo rūmų vidus atrodė pernelyg skurdžiai: šokių salė (ar kaip tai pavadinti) tokia tuščia, be papuošimų. Vaidyba nežavinti, bet kad būtų prasta, nepastebėjau. Princas pasirodė pernelyg nudailintas, net nejauku žiūrėti.

Tiesa, buvo visgi ir kas patiko. Patiko sprendimas kiekvienos scenos pabaigą tarsi sustabdyti ir padaryti kaip paveikslą – tai siejosi su viena svarbesne siužetine linija: dailininku ir jo mokiniu, kurį įsižiūri pagrindinė veikėja Airis. Nemažai dialogų yra susijusių su menu, pašaukimu, siunčiama nebloga žinutė apie tai, kad vertėtų rinktis tai, ko pačiam norisi, o ne tai, ką kiti liepia.

Tik štai grožio ir proto kova pasirodė keista. Princą sužavėjo Airis iškalbumas, sumanumas ir tam tikrų temų išmanymas, tačiau tai visai nublanko prieš jo priblokštą miną, kai pamatė gražiąją Klarą – Pelenę.

O gal per daug tiesiog noriu iš tos pasakos. 5/10

905> Mother’s Day / Motinos diena

rugpjūčio 22, 2014 Parašykite komentarą

mothers_blog_frameRež.: Darren Lynn Bousman
Vaidina: Rebecca De Mornay, Jaime King, Shawn Ashmore, Deborah Ann Woll, Patrick John Flueger
2010 m., JAV, 112 min
Žanras: kriminalinė siaubo drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Tai antros, trečios ir ketvirtos ,,Pjūklo” dalių režisieriaus darbas. Home Invasion tipo filmas apie tai, kaip trys broliai nusikaltėliai, tik įsilaužę į jų šeimai priklausiusį namą, sužino, kad šis priklauso naujiems gyventojams, kurie nieko nenutuokdami su draugais vakaroja rūsyje įrengtoje patalpoje. Vienas iš brolių – itin sužeistas, o netrukus žada pasirodyti ir mylima jų mamytė.

Prasideda su neaiškia pradžia, kurioje rodoma ligoninė su naujagimiais, o po to nė nepastebėjau, kaip greit tą įžangą užmiršau, kai veiksmas persikėlė visai kitur. Bet galiu išduoti, kad pačioje pabaigoje visas filmas tarsi įrėminimas, vėl rodant ligoninę. Todėl atkreipti dėmesį verta.

Filmas, atsižvelgiant į žanrą, ganėtinai ilgas savo trukme, taigi, kiek ištęstas (nes juk visi žinome, kas vyksta tokiuose filmuose, tad kiekviena papildoma minutė – tik gumos tempimas) ir todėl vietomis pabostantis, bet iš esmės visai neblogas savo žanro atstovas. Nėra jis baisus ar gąsdinantis, kas mėgstat tokios tematikos filmus, žinot, ko galima laukti: pradžioje lyg ir bandoma gražiai išbūti sutartą laiką, bet galiausiai užtenka vieno kito impulsyvesnio žmogaus, kad visi susitarimai būtų pamiršti. Tuomet ir prasideda fizinis smurtas, neretai besibaigiantis mirtimi. Pradžioje sugebėjęs beveik įtikinti mane, kad nebus daug brutalumo, vėliau siužetas taip įsivažiuoja, kad belieka spėti: kas liks gyvas, o kas jau greitai pakratys kojas?

Vietomis atrodė, kad norima visai nemažai aprėpti. O taip norėjosi koncentracijos ties viena vieta – tai, mano nuomone, būtų daug geriau. Nes dabar vykęs pasivažinėjimas atrodė netgi bevaisis, name taip pat sugebėta viską suskirstyti kone į tris siužetines linijas: veiksmus rūsyje, veiksmus prie sužeistojo brolio bei slaptus vienos aukos ir tų brolių sesers pasikalbėjimus, kuriais bandyta atvesti ją į protą. Per daug bėgiojimo, o to rezultate – kažkas taip ir liko neišbaigta, kažkas užsibaigė skubotai, kažkas – kvailai. Tos istorijos su pinigais atomazga tokia, kad nors apsiverk. Iš banalumo.

Personažų, kurie yra aukos, nemažai, didžioji dalis jų – visai neįsimenantys. Ypač merginos tarpusavyje maišėsi, tad ne taip ir buvo svarbu, kurią jau ,,išmetė iš žaidimo”,  o kuri dar liko. Pagrindinė mergina iš aukų – blondinė – buvo ne ką įdomesnė už antraeiles, amžinai verkšlenusi ir tik vienąsyk surizikavusi. Iš vyrukų įdomesnis ,,egzempliorius” nebent gydytojas Džordžas, kurį vaidino Shawn Ashmore. Jam buvo skirta būti protinguoju, kuris viską ramiai stebi iš šalies, nuspėja blogiukų kėslus, netgi kelissyk surizikuoja ir viską, ką mano, pasako tiesiai į akis tiems, kurių turėtų bijoti. Tad galbūt jis ir buvo tas vienintelis, kurį norėjau matyti pabaigoje gyvą.

Blogiukų turime irgi sąlyginai daug – netgi penkis. Taip taip, visa šeimynėlė: trys broliai, sesutė ir jų mama. Šie personažai, kad ir ne visi, bet yra spalvingesni, palyginus su tais, kuriuos šie užpuolė. Sužeistasis broliukas pažįstamas menkiausiai dėl to, kad nesugeba daug nuveikti būdamas netoli mirties slenksčio, bet nurašyti jo nevertėtų. Dar turime protingąjį ir iš pažiūros savarankiškiausią brolį, kuris daugiausiai ir nuveikia viso filmo metu, tačiau tai, kad ir jis priklausomas nuo mamos, truputį sumenkino jį. Trečiasis brolis – visiškas pakvaišėlis, todėl įdomiausias. Žinot, tiesiog žiūri ir galvoji, kokios nesąmonės iš jo būtų galima tikėtis. Vis dėlto, nieko, ko nebūtų galima nuspėti. Sesutė – užsislėpusi gerietė, tik prispausta po mamytės ir brolių padu. Ganėtinai nemažai žliumbianti, bet turėjusi potencialo, nes vis galvojau: o ką, jei galop ji atsisuks prieš savus? Na, ir visą šią šeimyną užbaigia žavioji mamytė, labiau už viską gerbianti taisykles, dėl kurių laužymo jos vaikai ir prisidaro problemų. Turi daugiausiai subtilumo savo elgesyje, bet žiaurumo – tikrai ne mažiau už kurį kitą šeimos narį. Kažkiek visa ši situacija man priminė The Girl Next Door, kur mama ne tik pati užsiima kitų kankinimu, bet ir vaikus į tai įtraukia. Tik tiek, kad vaikai abiejuose filmuose skirtingo amžiaus. Na, ir siužetas skirtingas, nors kažkaip atrodo, kad giliau pakapsčius abiejų mamų motyvai (vaikų įtraukimas į kankinimus, pačios užsiėmimas tuo) yra kiek susiję. Visgi, vaidyba labiau spindėjo nebent mamos vaidmenį atlikusios aktorės, kiti – nei ten tragiškai blogi, nei ten ypač geri, kad būtų verta minėti.

Apibendrinant viską, ką parašiau, norisi pasakyti, kad tai geresnis už vidutinį, pakankamai smagus pramoginis trileris, kurį kaip siaubo filmą galima minėti tik dėl rodomų žiaurumų, o ne todėl, kad išgąsdintų. Siužetas daugiau mažiau nuspėjamas, krūva neįdomių personažų, o viską gelbsti tik keistoji šeimynėlė. Nesigailiu, kad žiūrėjau, o jei dar būtų kiek trumpesnis, tai ir dar vieną pliusą prirašyčiau. 6/10

The Vampire Diaries / Vampyro dienoraščiai (1-5 sezonai) – 5 sezonų apžvalga

rugpjūčio 15, 2014 Parašykite komentarą

Neseniai užbaigiau paskutines 5 sezono serijas ir pagaliau atėjo išganinga mintis: kodėl turėčiau savo laiką eikvoti serialams, kurie jau kurį laiką nebepateisina mano lūkesčių, o serijoms galo dar nematyti. Todėl darau bendrą 5 sezonų apžvalgą, sulipdytą iš naujų ir anksčiau čia skelbtų minčių, ir taip atsisveikinu su serialu, lydėjusiu mane berods trejus ar ketverius metus. Spoileris gal tik vienas kitas ir neturintys didelės reikšmės.

Serialas pasakoja apie Eleną – tėvų neturinčią merginą, gyvenančią su teta ir broliu, ir gyvenančią pakankamai nuobodų gyvenimą. Bet viskas ima keistis, kai ji susipažįsta su neseniai miestelyje apsigyvenusiais broliais Stefanu ir Deimonu Salvatorėmis bei išsiaiškina jų paslaptį. Ir ,,žaidimas” prasideda.

Pirmas įspūdis buvo prastas. Pažiūrėjusi pirmąją seriją pagalvojau: nieko gero ir kad serialas atrodo kaip twilight giminaitis (tiesa, kur kas senesnis, nes knygų serija, pagal kurią šis serialas ir buvo pradėtas kurti, atsirado kur kas anksčiau nei S. Meyer susapnavo twilight’ą). Tačiau žiūrėjimo nenutraukiau ir kurį laiką tuo sprendimu buvau patenkinta.

Siužetas neįmantrus: meilės trikampis, burtai, magija, kovos, draugystės kaip vertybės pabrėžimas. Veikėjų einant sezonams pasirodys įvairių: žinoma, žmonės, vampyrai, raganos, tuomet neapsieinama be vilkolakių, hibridų, originaliųjų, antrininkų ir dar ko gero ką nors būsiu pamiršusi. Taigi, atrodo, nenuobodu turėtų būti fantastikos mėgėjams.

Tačiau bent jau pirmųjų dviejų sezonų stiprioji vieta buvo ne veikėjai, o siužetas. Tuomet veiksmas daugiau mažiau buvo svarbesnis už visas meilės peripetijas. Veiksmas būdavo pakankama greitas, vos ne kiekvienoje scenoje kas nors mirdavo, buvo net ir viena kita didesnius vaidmenis turėjusių veikėjų žūtis (dabar galvoju, kad ir trečiame sezone kažkas iš svarbesnių mirė). Tai, kad niekas nestovėdavo vietoje, vis kas nors nutikdavo, būdavo išsiaiškinama kažkas naujo, ir leido džiaugtis rastu puikiu pramoginiu serialu. Tiesa, jau tada kiek kreivai žiūrėdavau į pernelyg dažnai vykstančius miestelio ar mokyklos renginius, į kuriuos visi išsipustydavo kaip reikiant – ar čia normalu JAV?

Klausas ir Karolina

Trečiajame sezone veiksmo jau buvau pasigedusi, bet kelios (gal 6-7) paskutinės serijos vėl sugrąžino tą jausmą, koks būdavo žiūrint pirmus du sezonus. Didžioji dalis ketvirtojo sezono buvo visiška nuobodybė, kad sau sakiau: viskas, šį sezoną baigiu ir jokių reikalų kitais metais su juo nebeturėsiu. Nes rimtai jau atrodė išsisėmęs. O penktasis, kuriam visgi daviau šansą (tiesa, žiūrėjau jau tik kaip foną), tik patvirtino, kad viskas, ryšys su šiuo serialu visiškai nutrūko.

Nuomonė apie veikėjus irgi keitėsi bėgant laikui. Nuo pat pradžių norėjau, kad Elena ir Deimonas būtų pora, nepaisant to, kad pradžioje ji bus su Stefanu. Ir kad Stefanas yra tarsi gerietis, o Deimonas blogietis. Ar bent jau buvo. Deimonas charizmatiškesnis ir spalvingesnis veikėjas (nors tikiu, Stefano gerbėjos tą patį apie pastarąjį pasakytų), įnešęs nemažai įdomumo. Kreiva šypsenėlė, sąmojai – jo stiprioji pusė. Kaip ir elgimasis nebūtinai taip kaip reikia ir nebūtinai atsižvelgiant, kad kažkas blogo nutiks jo pažįstamiems. Tačiau ketvirtajame sezone teliko tik toji šypsenėlė ir sąmojai. Jis pametė save, tapo tokiu pačiu skystalu, dėl Elenos padarysiančiu viską, kaip ir Stefanas. Jame ,,blogo berniuko” neliko beveik nė lašo. Ar reikia bekalbėti, kad penktajame sezone jis nelabai pasitaisė? Tuo tarpu jo brolis Stefanas kaip tik vėliau ėmė ,,ragus” rodyti. Ir jam tai tiko, bet labiau vis vien nepamėgau. Na, ir galop, Elena. Iš pradžių man ji patiko. Bet visgi trečiajame sezone pradėjau įžvelgti joje tam tikrus minusus. Nejaugi žmogus gali būti toks teigiamas? Visada pirma į pagalbą, visada aukojasi, visada daro, taip kaip jai atrodo, o ne taip, kaip galbūt reikėtų… Ketvirtajame ir penktajame sezone ji jau visiškai tampė man nervus, taip ir norėjau, kad kas nors ją pasmeigtų ir pagaliau jos nebeliktų (kas yra neįmanoma tikriausiai). Kokia ji bebūtų: gera, bloga ar dar kaži kokia, vis tiek erzina. Žiauriai erzina. Taigi, galop taip jau nutiko, kad nė vienas iš trijų pagrindinių veikėjų man visai nebepatiko.

urlTiesa, visgi yra šis tas gražaus, susijusio su Stefanu ir Deimonu. Tai – jų ištikimybė. Nepaisant to, kaip dažnai pykstasi, jie išlieka kaip vienas kumštis. Tokia jau esu – vienybė visuomet mane žavi. Tad būtų gaila, kad Elena suardytų jų draugystę. Ir įstrigo man abiejų pokalbis automobilyje, kai jie pažadėjo, kad, kai Elena padarys pasirinkimą, vienas iš jų išvyks iš miestelio ir paliks porelę ramybėje. Ir tuomet Deimonas sako: o po 60 metų mes vėl galėsime susitikti ir bendrauti taip, kaip seniau.. Nors būtų dar geriau, jei galiausiai nė vienas jų neliktų su Elena.

Užtat antraeiliai veikėjai (išskyrus irgi be galo nervinančią Elenos draugę Bonę bei Elenos brolį) sulig kiekvienu sezonu ėmė patikti vis labiau. Jų bus įvairių, kai kurie laikui bėgant ir keisis, t.y. taps kokiu nors fantastine būtybe. Ir su jais susiję romantiniai santykiai daug įdomesni nei pagr. veikėjų.

Itin pagerinę situaciją buvo berods antrojo sezono pabaigoje ar trečiojo pradžioje pirmąsyk pasirodę naujieji veikėjai. Klausas, Rebeka, Elijus buvo tai, dėl ko įdomiau buvo žiūrėti ne tik trečiąjį, bet ir ketvirtąjį sezoną. Jie – žavūs blogiukai, intrigantai, ko išties ėmė trūkti šiame seriale. Klausas buvo mėgstamiausias mano veikėjas, o žiūriu, kad pernai, kaip žinodama, dar parašiau, kad jei jų nebeliks, tai vargu ar tęsiu žiūrėjimą. Po to, kai pernai (2013 m) rudenį buvo pradėtas rodyti The Originals, pasakojantis būtent apie minėtus (ir ne tik) veikėjus, jie buvo paprastai ir be pompastikos pradanginti iš The Vampire Diaries. Klauso vienintelis pasirodymas penktajame sezone tam, kad galėtų su vienu personažu ,,nusiduot” ir vėl dingti, buvo pats beprasmiškiausias dalykas tikriausiai iš visų. Būtų juokinga, jei nebūtų pikta.

Katerina ir Deimonas

Tai kas yra dar blogai šiame seriale, neskaitant antipatiškų personažų ir suprastėjusio siužeto? Tai, kas, mano nuomone, labiausiai ir stumia šį serialą į dugną. Negebėjimas atsisveikinti su personažais. Ar aktoriais. Jau nekalbu apie Kateriną: šis personažas bent jau iki penktojo sezono man patiko, nors tu ką. Nes irgi blogiukė. Nes Elena tokia negebėjo būti net ir tada, kai galėjo. Bet tie antrininkai vis vien atrodė taip, lyg kūrėjams būtų sunku surasti kokį naują aktorių, o gal neduokdie gerbėjai pasipiktins, jei nors kelias minutes iš ekrano dings vienas ar kitas aktorius. Bet blogiausia visgi su minėtuoju nemokėjimu atsisveikinti. Kai kurie personažai bus prikelti ne kartą ir gal net ne du. Rodos, apsidžiaugdavau, kad štai, jų nebebus, o po serijos kitos – jie vėl čia. Ir vėl Elena rauda, ir vėl visi dėl jos aukojasi, ir vėl glėbesčiuojasi, vėl miršta, vėl prisikelia. WTF.

Metas ir Karolina

Iš tikrųjų, liūdna skaitant poros metų senumo įrašą, kuriame aptardama tris sezonus taip rašiau: ar jums būna, kai ką nors žiūrit ir atrodo, kad žiūrėtumėt visą dieną, jei tik galėtumėte? Taip yra ir su šiuo serialu. Pažiūrėjus vieną seriją, norisi žiūrėti kitą.. Todėl kartais pasitaupydavau po keletą serijų, kad turėčiau malonumą kelioms valandoms. Tik keletą pastarųjų serijų stengdavausi pažiūrėti tuoj po pasirodymo, nes labai įdomu buvo stebėti visus įvykius ir norėjosi tolimesnius įvykius sužinoti kuo greičiau. Nes dabar paskutines 4 serijas iš viso vargais negalais ir kiek prasukdama peržiūrėjau. Nebeliko tų emocijų. Liūdna. Ir džiaugiuosi žinodama, kad kažką šis serialas dar žavi.

Ir pabaigai dar porą pliusiukų. Pirmasis – už muzikinį takelį, kuris puikiai pritaikytas auditorijai, kuri žiūri šį serialą, ne vieną puikią dainą jo dėka radau. Antrasis – už intriguojančias sezonų pabaigas. Tokias, kad rodos užmiršti visas blogybes.

(9+9+9+8+2) : 5 ir gaunasi 7/10

vaidina: Nina Dobrev, Paul Wesley, Ian Somerhalder, Steven R. McQueen, Kat Graham, Candice Accola, Zach Roerig, Michael Trevino, Matthew Davis, Sara Canning, Joseph Morgan, Claire Holt, Daniel Gillies, Taylor Kinney, Torrey DeVitto, Kelly Hu, Arielle Kebbel, Sean Faris, 2009-… m., JAV, anglų k., 43 min.

904> Rosemary’s Baby / Rozmari kūdikis

rugpjūčio 15, 2014 Parašykite komentarą

rosemarysbaby4Rež.: Roman Polanski
Vaidina: Mia Farrow, John Cassavetes, Ruth Gordon
1968 m., JAV, 136 min
Žanras: mistinė siaubo drama
imdb nuoroda čia.

Apie filmą žinojau anksčiau nei faktą, kad jis pastatytas pagal to paties pavadinimo knygą (ji yra ir lietuviškai išleista). Tačiau vis vien taip nutiko, kad ją perskaičiau pirmiau nei prisiruošiau pažiūrėti kino juostą. Ir šiuo atveju tai man ganėtinai trukdė mėgautis peržiūra.

Nes iš tikrųjų geriau nežinoti pabaigos, pamenu, pati skaitydama spėliojau, tai kaip čia baigsis. Ar čia nėsčioji prisigalvoja, ar kaimynai išdurnėję, ar kokia kita priežastis išaiškės. O dabar tiesiog žiūrėjau ir nervinausi, žinodama kaip viskas užsibaigs. Pagrindinė veikėja atrodė kvailoka, o jos elgesys būdavo visai ne toks, kokio norėjosi. Bet čia ne filmo problema, nes lygiai taip pat atrodė ir skaitant. Rozmari vyrą iš viso norėjo iš namų išvyt jau pačią pirmą dieną, toks antipatiškas man jo veikėjas, kad net nesvarbu buvo, ar jis susijęs su vykstančiais negerumais, ar ne.

Beje, pastatymas gražus ir traukiantis akį. Sapnų/haliucinacijų/nesvarbu kaip pavadinsite scenos ypatingai įdomiai ir vaizdžiai pateiktos. Filmas nėra orientuotas į įprastą staigų išgąsdinimą, todėl tempas lėtas, jokių netikėtų susidūrimų, apskritai, siaubo žanro jis labiau dėl savo pačios istorijos, kuri kraupi pagrindinei veikėjai, o ne žiūrovams.

Mia Farrow vaidyba paliko itin gerą įspūdį, tad net ir nusprendžiau, kad ateity nebežiūrėsiu šiemet pasirodžiusio dviejų serijų mini serialo (kuris ir geru įvertinimu nepasižymi). Paprasčiausiai ji man dabar visam ir liks toji Rozmari.

Labiausiai įstrigęs minusas man buvo tas, kad nebuvo to perėjimo nuo sveikos iki prastai besijaučiančios Rozmari. Nes ji vienu momentu sveika, kitu – jau visiškai pasikeitusi. Iš esmės, filmo trukmė tokia, kad manau, tai būtų buvę galima įgyvendinti. Na, ir pamenu, kaip sunervino knygos pabaiga, o kadangi ji ir filme nepakeista, tai ir čia nepatiko. Tiesiog nenorėjau būtent tokios atomazgos šioje istorijoje. O kad veikėjai nervinantys tai galiu atleisti visiems (nes jie tokie ir turėjo būti) išskyrus pagrindinę veikėją. 7/10

O jei visgi kam įdomu, apie ką šis filmas, tai trumpai galiu užsiminti, kad kino juostoje pasakojama apie neseniai susituokusią porą, kuri atsikelia į naują butą. Šiame name praeity yra įvykusių keistų mirčių, o pirmosiomis jų gyvenimo dienomis nusižudo kaimynystėje gyvenusi mergina. Tačiau įtarti, kad kažkas čia iš tiesų vyksta nepaaiškinamo, Rozmari ima įtarti tik besilaukdama kūdikio.

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.