842 – 843 > 300 / 300 ir Marley & Me / Marlis ir aš


Kadangi abu filmai visiškai skirtingi tiek savo pastatymu, tiek siužetu, gal ir atrodo keista, kad juos sudėjau į vieną įrašą. Taip padariau todėl, kad apie šiuos du filmus neturiu daug ko pasakyti, o nepaminėti jų tinklaraštyje irgi nesinori, tad taupau savo laiką ir dedu dvigubą įrašą.

300Rež.: Zack Snyder
Vaidina: Gerard Butler, Lena Headey, Michael Fassbender, Dominic West
2006 m., JAV, 117 min
Žanras: Veiksmo, fantastinis, istorinis, karinis
imdb nuoroda čia.

300 pasakoja apie tai, kaip karalius Leonidas su 300 vyrų kariauna stoja į kovą prieš persus.

Šiais metais pasirodė antroji šio filmo dalis, o aš tuo tarpu pagalvojau, kad pats metas pamatyti pirmąją dalį, juolab, kad joje vaidina ne vienas mano mėgstamas aktorius. Tačiau net ir jie nepakėlė filmo vertės mano akyse. Lyg ir žinojau, apie ką jis, lyg ir buvau nusiteikusi būtent tokiai kino juostai, tačiau nuobodžiauti ėmiau itin greitai. Pradžioje dar buvo visai įdomu, kas ir kaip ten bus, tačiau vėliau bežiūrėdama teturėjau galvoje mintį: o gal paskui bus įdomiau? Bet ne, nebuvo. Visgi, buvo vienas dalykas, už kurį didelį pliusą dedu: kinematografija, kuri paliko itin malonų įspūdį. Deja, kaip jau pati ne kartą pastebėjau, vien gražaus ir įsimintino pastatymo man nepakanka.

Ar žiūrėsiu antrąją dalį? Pripažinsiu, kol kas nebelabai traukia, tačiau ateity – galbūt. 5/10

marley_and_me_png_627x325_crop_upscale_q85Rež.: David Frankel
Vaidina: Owen Wilson, Jennifer Aniston
2008 m., JAV, 115 min
Žanras: romantinė komedija šeimai, drama
imdb nuoroda čia.

Marley & Me - tai filmas apie sutuoktinius, kurie sumano įsigyti šunelį, kad tokiu būdu galėtų pasiruošti šeimos pagausėjimui. Taip maždaug skambėtų anotacija. O šiaip jau, jei daryčiau išvadas pagal daugelį komentarų apie šią kino juostą, tai vertėtų paminėti, kad tai vienas tų filmų, kurie daugelį pravirkdo, o labiausiai verta jį žiūrėti gyvūnų (tiksliau – šunų) mylėtojams. Jis statomas šalia tokio puikaus filmo kaip Hačiko,kuris ir man labai patiko. Todėl norėjau vieną gražią dieną (o tiksliau – vakarą) pažiūrėti ir apie Marlį. Tačiau galop dabar priklausysiu tikriausiai mažumai, nes filmas man nepatiko.

Žinau, kas visus graudina šiame filme ir galiu pasakyti, kad taip, mane toje vietoje jis irgi sugraudino, nors ašarų nešluosčiau. Myliu šunis, todėl mano abejingumas šiam filmui siejamas tikrai ne su tuo, aš puikiai suprantu, koks svarbus yra prisirišimas, meilė augintiniui ir kad gyvenimas be jo atrodo nebesuvokiamas. Įdomumo dėlei galiu paminėti, kad daug jautriau sutikau vieną pagrindinius veikėjus aplankiusią žinią maždaug filmo viduryje.

Taigi, kas man nepatiko? Ogi tai, kad tiesiog nesupratau šio filmo tikslo. Pradžia. Du jauni dirbantys žmonės susituokia. Įsigyja šunį. Bando apsiprasti su šunimi. Vėliau tas šuo nueina į antrą (jei ne trečią planą). Sutuoktiniai sau gyvena ramiai, su šiokiais tokiais nesklandumais, kurių tikriausiai pasitaiko kiekvienoje šeimoje, bet viskas išlieka gan stabilu. Pabaigoje vėl prisimenamas šuo. Filmo pabaiga. Atsiprašau, kad suspoilinau visą filmą, bet iš kitos pusės, kaip ir nieko tokio nepasakiau. Kuo ypatingi Džonas ir Dženė, kad jų istoriją reiktų rodyti? Kuo ypatingas Marlis? Apskritai, kaip pirmiau rašiau, į Marlį kreipiamas dėmesys tik pradžioje ir pabaigoje, o filmo vidury jis tarsi dingsta, kartais parodant dar kokią vieną kitą jo išdaigą, bet visumoj – veikėjų šeimoje nevyko visiškai nieko, kas būtų verta dėmesio, viskas buvo taip nyku ir nuspėjama. Keli momentai, susiję su Marliu sukėlė emocijų, bet šiaip jau man filmas toks visiškai apie nieką. 5/10

841> Quills / Skandalingoji plunksna


Kate-in-Quills-kate-winslet-5463178-1022-559Rež.: Philip Kaufman
Vaidina: Geoffrey Rush, Kate Winslet, Joaquin Phoenix, Michael Caine, Stephen Moyer,
2000 m., JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, 124 min
Žanras: Biografinė drama
imdb nuoroda čia.

Nė pati nežinau, kodėl nemažai laiko vis vengiau šio filmo. Galutinius taškus dėl to, ar tikrai man jį verta žiūrėti, sudėliojo ne tik puiki aktorių komanda, bet ir siužetas, kadangi pasakojama apie Markizą de Sadą, garsų rašytoją, kuris buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę, vadovaujamą kunigo, dėl savo ištvirkavimo ir rašomų erotinių knygų. Tačiau jo kūryba pereina ir pro akylai saugomą ligoninę, tad į ją atvyksta gydytojas, turintis itin griežtų gydymo metodų.

Pripažinsiu, pradžioje galvojau, kad pažiūrėsiu valandą ir eisiu miegoti, o užbaigsiu šiandien – taip paskutiniu metu tenka daryti gan dažnai, nes kažkoks miego trūkumas jaučiasi. Ir iš tikrųjų, pradžia ėjosi lėtai ir ne itin įdomiai, tačiau atėjus laikui, kai jau kaip ir turėjau išjungti, suvokiau, kad noriu visgi jį pažiūrėti visą per kartą. Intrigavo pabaiga, kadangi buvo sunku įsivaizduoti, kaip galėtų kino juosta baigtis, ypač, kai rodos, viskas einasi tik blogyn, o taip norėjosi nors trupučio šviesos. Spalvingi ir įdomūs personažai taip pat kėlė susidomėjimą. Geoffrey Rush išties nuostabiai padirbėjo, kad atskleistų savo vaidinamo veikėjo charakterį. Vos ne kiekviena scena su juo buvo įspūdinga, jis puikiai atskleidė veikėjo beprotiškumą, norą bet kokia kaina rašyti. Tad nenuostabu, kad ir Oskarui buvo nominuotas. Kate Winslet ir Joaquin Phoenix kad ir nebuvo tokie stiprūs ir įsimintini, tačiau vis vien paliko malonų įspūdį. Ypač pastarasis, kuriuo vis labiau žaviuosi.

Iš anotacijos galima suprasti, kad bus pošlybių, bet beveik visuomet jos visos pateiktos su žaviu humoru, estetikos taip pat netrūko. Tuo metu erotinėmis temomis kalbėti nebuvo priimtina, todėl tokie skaitiniai sudomindavo ypač jaunąsias kartas. Tačiau imperatorius ir Bažnyčia tam nepritarė, o bet tačiau, kaip pamatysite, tai tiesiog tragikomiškai pateiktas dviveidiškumas ir pinigų troškimas, kuris užgožia ir visus jų pačių skelbtus dorovės principus . Be kovos su rašytojo noru rašyti, taip pat dėmesys atkreipiamas į šiltus, tačiau tuo pat metu ir visiškai nekaltus ligoninės vadovo bei darbuotojos santykius.

Apie pabaigą galėčiau tikriausiai daug kalbėti, nes ten įvyko tiek visko daug, kad net baisu. Ir nesinori nė kiek užsiminti apie kurį nors siužetinį vingį, kad išliktumėte susidomėję, tačiau galiu pasakyti, kad, kaip ir dažniausiai, kai mane išties paliečia filmas, būna, emocijas sunkiai valdžiau ir buvo labai sunku, ir nė kiek nenorėjau, kad viskas baigtųsi būtent taip.

8/10

840> Rear Window / Langas į kiemą


rear-window-green-suit-without-jacketRež.: Alfred Hitchcock
Vaidina: James Stewart, Grace Kelly, Thelma Ritter
1954 m., JAV, 112 min
Žanras: mistinis trileris
imdb nuoroda čia.

Pradėsiu nuo to, kad vakar pažiūrėjau ketvirtojo Game of Thrones sezono antrąją seriją, kurioje pagaliau įvyksta tai, apie ką ilgai svajojome. Nenustygau vietoje dar ilgai po to, todėl dar kurį laiką negalėjau net galvoti, kad galėčiau kokį filmą žiūrėti, nes bet kuris tikriausiai nublanktų ir nesukeltų nė pusės tiek emocijų, kiek vienintelė kiek mažiau nei valandą trunkanti GoT serija.

Tačiau prieš miegą visgi nusprendžiau įsijungti Rear Window, kuris paskutiniu metu vis sukosi galvoje ir traukė mane. Na, miegas nugalėjo, tad užbaigiau žiūrėti tik šiandien, tačiau tai nė kiek nesugadino įspūdžio.

Rear Window pasakoja apie Džefą, kuris dėl lūžusios kojos yra prikaustytas savo kambaryje invalido vežimėlyje. Neturėdamas ką veikti jis stebi šalimais esančių namų langus. Nenuostabu, kad jau greitai jis pažįsta visus gyventojus ir gali nemažai pasakyti apie jų gyvenimą. Tačiau vieną naktį jam užkliūva vieno stebėto buto gyventojas, kurį jis pradeda įtarinėti atlikus nusikaltimą.

Tai berods antrasis A. Hitchcock filmas, kurį teko matyti. Tad kol kas Rear Window statau į pirmąją vietą, nes ši kino juosta tiesiog pranoko visus lūkesčius. Pradžioje ėjosi viskas lėtokai, buvo netgi nuobodoka, tad nutarusi miegoti išjungiau nelabai susidomėjusi, tačiau šiandien tęsiau peržiūrą ir veiksmas jau įtraukė vos ne nuo pat pirmos minutės. Na, veiksmo nėra daug, tačiau įtampa puikiai kuriama psichologiškai, vien įtarinėjimais, kaip galėtų būti. Pati kūriau mintyse daug šio filmo pabaigos scenarijų (pavyzdžiui, kad Džefas tik įsivaizduoja viską dėl pernelyg ilgo sėdėjimo ir nieko nedarymo, kad stebimasis yra kaltas, kad stebimasis yra nekaltas, o Džefas daro tik blogas prielaidas jį stebėdamas ir t.t.), buvo be galo įdomu sužinoti, kaip viskas baigsis, ir galiu pasakyti, kad įtampa baigiasi tik rodant paskutiniąją sceną. Taigi, kiekviena minutė svarbi, nesinorėjo nė minutei nuleisti akių, kad nepraleisčiau kokios smulkmenos, kurią pastebėdavo Džefas ar kuris kitas veikėjas. Kuo toliau į pabaigą, tuo sunkiau buvo nusėdėti ramiai, nes baisiai nervinausi dėl pačios kulminacijos, veikėjų likimo ir, na, tiesiog sukėlė labai daug emocijų.

Beje, šis filmas buvo proga pagaliau ,,susipažinti” su Grace Kelly, kurią tikiu, dar matysiu ne vienoje kino juostoje. Jai teko ne tik vaikščioti aplink Džefą ir gražiai su juo kalbėti, bet ir įrodyti, kad jokios suknelės ir šukuosenos nesvarbu, galima viską pasiekti. O kad jau prakalbau apie sukneles, tai Grace Kelly kiekvienąsyk, kai tik pasirodydavo, atrodydavo nuostabiai, aišku, čia reikia dėkoti ne tik suknelėms, bet ir jos natūraliam grožiui.

Jei dar nematėt, tai būtinai pažiūrėkite! 9/10

839> Snatch. / Vagišiai


3752_c16Rež.: Guy Ritchie
Vaidina: Jason Statham, Brad Pitt, Benicio Del Toro, Vinnie Jones,
2000 m., JAV, Didžioji Britanija, 104 min
Žanras: kriminalinė komedija.
imdb nuoroda čia.

Tai pirmasis mano matytas filmas, kurį režisavo Guy Ritchie. Iki šiol apie jo filmų braižą girdėjau nemažą kiekį gerų žodžių, o kadangi šis filmas ne tik gerai vertinamas, bet ir gali pasigirti gera aktorių sudėtimi, pamaniau, kad tai bus geriausia juosta pažinčiai.

Kad ir nevadinsiu šio filmo viena geriausių komedijų ir kitaip neaukštinsiu, tačiau man patiko ir gavau beveik tiek, kiek tikėjausi. Įsivaizduoju, kad jei dar būčiau buvusi kiek kitokios nuotaikos, tai iš viso būtų puikiai susižiūrėjęs. Humoras filme būtent toks, kuris leis prisijuokti iki soties, o siužetiniai vingiai, kartais net privedantys iki pačių absurdiškiausių situacijų, neleidžia atitraukti akių, nes įdomu, tai ką kuris veikėjas vėl iškrės. Iš visų vaidinusiųjų didžiausią įspūdį paliko Jason Statham – tikriausiai todėl, kad iki šiol jo tokio dar neteko matyti (nors realiai ne kažin kiek apskritai mačiau jo filmų). Tačiau netrūko ir daugiau įdomių personažų, na, ir žinoma, reikia nepamiršti šuns. Viena iš paskutinių scenų su juo buvo tokia, kad dar ilgai negalėjau atsigauti iš juoko. Apskritai, paskutinis pusvalandis buvo linksmiausias ir įdomiausias. Na, ir dargi norisi pagirti kinematografinę pusę, į kurią tiesiog negalėjau neatkreipti dėmesio.

7/10

838> Hable Con Ella / Talk to Her / Pasikalbėk su ja


3996a-hable6Rež.: Pedro Almodóvar
Vaidina: Javier Cámara, Darío Grandinetti, Elena Anaya, Lola Dueñas, Geraldine Chaplin
2002 m., Ispanija, 112 min
Žanras: romantinė drama / komedijaimdb nuoroda čia.

Filmas pasakoja apie du vyrus, kurie prižiūri komos būsenoje esančias moteris.

Paskutiniu metu vis nerandu laiko aprašyti peržiūrėtus filmus, bet norisi nenutraukti rašymo čia, tad, kol nesugalvojau kitokios aprašymo formos (na, tiesiog trumpesnės ir man patinkančios), tikiuosi, kad visgi pavyks neapleisti tinklaraščio.

Talk to Her žiūrėjau prieš keletą dienų ir įspūdis jau priblėsęs, nors prisipažinsiu, kad po peržiūros tą dieną man jis vis sukosi galvoje, o kitą dieną net ir buvo proga jį paminėti pokalbyje, tad nemanau, kad ši kino juosta taip jau nieko po savęs nepaliko. Bet ir didelio įspūdžio nepadarė, iš kelių matytų P. Almodovar filmų šis bent man kol kas pasirodė silpniausias, o ir į pabaigą tam tikri siužetiniai vingiai nepatiko ir gan ,,neskaniai” nuskambėjo, nors ir jau žinau, kad šio režisieriaus filmuose niekas ,,nespindi” ir nerodomas rožėmis klotas gyvenimas.

Dar viso filmo metu svarsčiau ir niekaip nesugalvojau, iš kur man matytas vienas iš pagrindinių aktorių – Dario Grandinetti. O pasirodo jis vaidino vaikystėje/paauglystėje itin mėgtame argentiniečių seriale ,,Mažyliai” (iš tikrųjų, būtų smagu, jei jį vėl rodytų vietoj tų visų lėkštų savaitgalinių rytinių/dieninių filmų). Abu pagrindiniai aktoriai paliko gerą įspūdį, tuo labiau, kad būtent apie juos pagrinde ir sukosi visas veiksmas. Vienas – visiškai atsidavęs savo slaugomai moteriai, kitas – nežinantis, kaip šioje situacijoje elgtis. Vyrai susibendrauja atsitiktinai, Markas po truputį mokosi ,,bendrauti” su komoje gulinčia mylimąja, o be viso to sužino fantastinę ir itin įvairiapusiškus jausmus keliančią Benigno ir jo prižiūrimos merginos susipažinimo istoriją.

Teatriniai pasirodymai intarpuose paliko malonų įspūdį, jie puikiai prisidėjo prie kuriamos kino juostos atmosferos, buvo įdomu stebėti tiek juos, tiek tai, kokius jausmus tie pasirodymai sukelia veikėjams. Personažų gyvenimo istorijos – taip pat vertos dėmesio, jose netrūksta spalvų ir nenuspėjamų siužetinių vingių (kaip ir tikrame gyvenime). Vis dėlto, kaip ir minėjau, nesužavėjo jis manęs, vietomis nuobodžiavau, o galop laukiau, kad jis greičiau pasibaigtų. Nors tikėjausi daug, netgi labai daug, kadangi anksčiau buvau skaičiusi ne vieną komentarą, kuriame šis filmas įvardijamas kaip vienas geriausių Almodovaro filmų.

6/10

837> Casablanca / Kasablanka


Annex%20-%20Bogart,%20Humphrey%20(Casablanca)_19Rež.: Michael Curtiz
Vaidina: Humphrey Bogart, Ingrid Bergman, Paul Henreid,
1942 m., JAV
Žanras: romantinė karinė drama.imdb nuoroda čia.

Kasablanka II pasaulinio karo pradžioje buvo tarpinė stotelė. Čia susibūrę prancūzai, vokiečiai, apstu tiek kareivių, tiek dezertyrų, tiek grįžusių iš koncentracijos stovyklos, tiek kitokio plauko žmonių. Rikas čia turi atidaręs kavinę, į kurią visa ši marga masė kasdien susirenka. Vieną dieną čia pasirodo jo buvusi meilė, už parankės besilaikanti savo vyrui. Jie trokšta nelegaliai gauti vizas, su kuriomis jiems pavyktų pabėgti į Ameriką. Rikas turi rinktis tarp meilės ir teisingumo.

Šio filmo gerbėjai gali neskaityti mano atsiliepimo, nes prisipažinsiu, taip ir nesupratau iki pat paskutinės minutės, kuo šis filmas visus taip žavi. Pati žiūrėjau jį per du kartus. Pirmąjį kartą po pusės išjungiau dėl noro miegoti ir pažiūrėjau tik praėjus keletui dienų. Iš tiesų, tai galvojau, kad tik nepamirščiau užbaigti, nes man jis visai neįstrigo į atmintį ir nedegiau noru žiūrėti, nors buvo įdomu, kaip baigsis. Ir galiu pasakyti, kad pabaiga bei scena, kai Riko kavinėje buvo giedami prancūzų ir vokiečių himnai, buvo tai, kas išties patiko. Visa kita stebėjau be emocijų ir nesužavėjo manęs nei personažai, nei jų istorija. Laukiau kažko, kas taip visus žavi, net ir galiu suprasti kas, bet manęs jis nepalietė. Bėgo minutės, o aš vis labiau galvojau, kada gi toji pabaiga, ir džiaugiausi, kad jo trukmė neilga – mažiau nei pora valandų. Iš tikro, būčiau dar atidėliojusi šio filmo peržiūrą, bet mane paskatino viena pažįstama, kuri matyt po to, kai pamatė filmą, įsidėjo socialiniame tinkle nuotrauką iš filmo – be abejo, iš to galėjau daryti išvadą, kad jai jis patiko. Ir apskritai, jei paspausite ant imdb nuorodos, jūs pamatysit, kiek tūkstančių žmonių jį įvertino labai gerai, tad tegu šis atsiliepimas nebūna tas, kuris jus atgraso nuo šio filmo žiūrėjimo.

5/10

836> This is the End / Dabar jau tikrai šikna


1170481 - This Is The EndRež.: Evan Goldberg, Seth Rogen.
Vaidina: James Franco, Jonah Hill, Seth Rogen, Michael Cera, Emma Watson, Paul Rudd, Channing Tatum ir kt.
2013 m., JAV
Žanras: fantastinė komedija
imdb nuoroda čia.

Tai komedija, apie kurią teko skaityti itin kontroversiškų atsiliepimų: daugiausiai žiūrovai arba laiko visiška nesąmone, arba vadina geriausia pastarojo laikotarpio komedija. Nors nesu nė vieno aktoriaus didelė gerbėja, tačiau mane domino pati mintis (kad jie visi vaidina save) bei galimybė išgirsti pasišaipymų iš kino pasaulio.

James Franco naujame name vyksta vakarėlis, į kurį sukviesta krūva žmonių. Tačiau jiems bešvenčiant pasaulyje įvyksta apokalipsė. Lieka tik maža saujelė James Franco draugų ir pažįstamų.

Pasišaipymų iš kino pasaulio buvo nemažai. Aktoriai už danties patraukė ne tik save ar šalia esančius kolegas, bet ir kitus, taip pat, kino juostas, ypač tas, kuriose patys vaidino. Ir išties netrūko juokingų momentų, tačiau visi ,,neskanūs” juokeliai, ,,lempinės” scenos nusmukdė filmą žemyn. Čia panašiai, kaip koks 21 Jump Street (nors šis bent jau siužetą įdomesnį turėjo), kur juoko netrūko, bet rezultate bendrą įspūdį sugadino ano galo juokai ir absurdiškos scenos. This is the End neturi net ir įdomaus siužeto, dėl kurio būtų galima įvertinti bent jau geriau. Taigi, viskas, už ką tuos kelis balus duosiu, yra dėl juokingų scenų ir žinoma, dėl to, kad gan greitai buvo nudaigotas Michael Cera.

Aišku, scenos su Ch. Tatum negaliu nepaminėti, nes tiesiog turiu pritarti, kad čia buvo siaubinga scena, kur jis padarė iš savęs pajuoką ir ten nieko juokingo net ir nebuvo, kam taip žemai ristis? Nes atrodė liūdnai.

3/10

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.