1056> I, Tonya / Aš esu Tonia (2017)


Tikrais įvykiais paremta istorija apie ledo čiuožėją Tonya Harding. Pradedama nuo jos vaikystės, baigiama įvykiu, kuris visam laikui atėmė teisę Toniai dalyvauti bet kokiose varžybose.

Neabejotinai pranoko lūkesčius. Tragikomiška drama su itin ryškiais personažais. Įdomu, kai ne tik pagrindinė veikėja, bet ir antraeiliai – Tonios mama, vyras – yra saviti, prikaustantys prie ekrano. Atrodo, nėra nė vieno, kuriam būtų galima jausti simpatiją, bet to šitam filmui ir nereikia. Paviršiumi plaukiant – lengvas, bet tuo paviršiumi plaukti nepavyksta, nes per daug aiškiai atsiveria visa Tonios gyvenimo istorija, nori nenori sukasi mintys apie tai, kas čia įvyko, kodėl jie tapo tokiais, kas paskatino vienam ar kitam elgesiui, kodėl buvo pasirinkta taip, o ne kitaip. Po filmo iš karto ėjau skaityti tikrosios istorijos.

imdb

8/10

1055> Tenet (2020)


Žiūrėtas rugsėjo pabaigoje kino teatre, buvo labai lauktas, todėl džiaugėmės, kad nors šito nenukėlė į kitus metus. Esu mačiusi absoliučiai visus Ch. Nolan filmus, todėl tikriausiai galėčiau save priskirti jo fane.

Pritariu sakantiems, kad geriausia jį žiūrėti (kino teatras tokiam filmui – privalumas) ir patiems susidaryti nuomonę. Nevaidinsiu, kaip man ten viskas pasirodė aišku ir logiška, dar pagalvojau, kad kaip gerai, kai šiais laikais yra visokių būdų rasti papildomos informacijos, video, kuriuose aiškinama teorija, tai visiems tiems sutrikusiems veidams po peržiūros nelemta tokiais ir likti. Prisipažinsiu, kad taip ir neprisiruošiau labiau pasigilinti, viskas taip ir atliko, užmiršta kasdienybės buityje.

Bet kad būtų smagu žiūrėti, nebūtinai reikia absoliučiai viską suprasti, nes nemenkai ,,išveža“ kiekviena esamoji scena. Tik į pabaigą jau norisi plaukus rautis, nu nes makalynė visiška. Taip, tai tipiškas Ch. Nolan, bet problema galbūt ta, kad prieš tai buvusiuose filmuose po peržiūros būdavau susidėliojusi savo teoriją, nesvarbu, kad ji prieštaraudavo dalies žiūrovų versija. Bet tai buvo kažkoks vientisas, daugiau mažiau atsakantis į klausimus vaizdas. Čia viskas ir liko košė, tai to žiūrėjimo malonumo nebuvo tiek, kiek tikėtasi. Bet aktoriai buvo puikūs (R. Pattinson Batman’o vaidmeny nebeatrodo taip baisiai, kaip iki tol), prie ekrano prikaustė iki pat pabaigos, nes atrodė, kad jei tik minutei užsigalvosiu, nebesusigaudysiu visai.

Ai, o kam reikėjo įdėti visą tą dalinai romantinę liniją, tai nežinau, lėkšta pasirodė.

imdb

7/10

1054> Revolutionary Road / Nerimo dienos (2008)


Pagaliau ir rimta drama atsirado mano filmų padangėje, o tai vien tik visokiais šeimai skirtais filmais save maitinau iki tol (nors šeimos pas mane nė su žiburiu nėra).

Šeštasis dešimtmetis, o centre – sutuoktinių santykiai. Viskas buvo tobula pradžioje – gražūs žmonės, idealus namas jaunai šeimai. Visgi po truputį atsiskleidžia tai, kas slypi už išorinės idilės. April norėjo būti aktorė, bet tuomet sukūrė šeimą, susilaukė vaikų, o visi bandymai grįžti į sceną buvo nesėkmingi. Jos vyras Frankas nekenčia savo darbo. Asmeniniai nusivylimai, nesulaukiamas palaikymas iš kito pereina į nesibaigiančius konfliktus.

Stipri, rimta drama. Ir pati karts nuo karto ašarojau, žiūrėdama. K. Winslet ir L. DiCaprio puikūs. Liūdnas, niūrus filmas, kuriame veikėjai pasimetę, bando vienas kitą įtikinti, kad kažkas gali pasikeisti tiek, kad net patys ima tuo tikėti. Pabaigos kitokios norėjosi, čia gal per daug dramos gavosi. Ir vietomis vaikų man trūko, nes neretai atrodė, kad jie net neegzistuoja.

imdb

8/10

1053> Harry Potter and the Sorcerer’s Stone / Haris Poteris ir išminties akmuo (2001)


Šito pristatyti nereikia. Net ir kalbėti neprikalbėsiu, nes apie jį žino net tie, kurie nematė. Pirmąsyk mačiau labai seniai, tad pagalvojau, kad reiktų atmintį atnaujinti. Pažiūrėjau ir pagalvojau, kad visgi atmintis neapgavo – nebuvau didelė fanė vaikystėje, dabar irgi nepasidarysiu. Šiaip žiūrėti buvo smagu, toks komfortiškas filmas, daug ką ir prisiminiau iš to pirmojo karto. Buvau užsidegusi peržiūrėti visas dalis, nes neaišku, ar tikrai visas esu mačiusi, bet kažkaip ir sustojau. Gal kada tinkamas laikas ateis.

7/10

1052> Ready or Not / Slėpynės (2019)


Užsikabinau ant filmų, tad rašyti turiu ką, bet visai atpratau nuo rašymo iš karto po peržiūros, tad vis baisiau pradėti rašyti, kai skaičius eilėje vis didėja. Bet pamesti šito blogo nenoriu, tad kaip nors.

Ready or Not buvo labai malonus atradimas, duokit dar penkis panašius filmus ir būsiu bele kaip patenkinta. Siaubo komedija apie moterį, kuri tik susituokusi su mylimuoju sužino, kad turės sudalyvauti tradiciniame žaidime. O jis ne toks paprastas, kaip nuolat krizenanti jaunoji galvoja.

Yra žudynių, kurioziškų situacijų, įtampa nuolatinė, kažkokio saldumo minimaliai, plius labai efektinga pabaiga. Savotiški personažai, net ir pagrindinė veikėja keistuolė, tad atrodo, kad puikiai jie vieni kitus surado. Žiūrėčiau darsyk.

Beje, buvau įsitikinusi prieš žiūrėdama, kad pagrindinė aktorė Margot Robbie – labai panaši plakate atrodė.

imdb

8/10

When They See Us (mini serialas)


Vienas iš metų favoritų, kurį norėjosi visiems rekomenduoti. Aišku, dalis žmonių, kuriems apie jį kalbėjau kaip atradimą, jau seniai jį matė.

Tikrais faktais paremta istorija apie penkis paauglius iš Harlemo, kurie neteisingai apkaltinami padarę nusikaltimą Centriniame parke. Keturios serijos, kurias žiūrėjau beveik visą laiką apsiverkusi (pliusas tas, kad supratau, jog vis dar pasižymiu empatija). Žinojimas, kad žiūriu dar ne paskutinę seriją, suteikdavo kuriam laikui vilties, bet po trečios serijos nebesusilaikiau ir perskaičiau tikrąją istoriją, kurios prieš tai nebuvau girdėjusi. Tada ramiau tapo žiūrėti finalą, nors kiek tos ramybės ten buvo, tai net nebepasakysiu. Vis tiek buvo ir pikta, ir gaila.

Stipri istorija, tačiau ne ką stipresnis ir pastatymas. Muzikinis takelis įstrigo, aktoriai ir visa kita, kas paverčia serialą patraukliu, man paliko gerą įspūdį. Sakyčiau, net prisidėjo prie emocijų kėlimo, nes vargiai sujaudina net pati niūriausia istorija, jei pateikimas prastas.

imdb nuoroda

10/10

1051> The Guernsey Literary and Potato Peel Pie Society / Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija (2018)


Man net įdomu, kiek žiūrovų atsimena pilną pavadinimą, na, bet gal tik man atrodo čia problema. O jei visai rimtai, tai yra tokiu pavadinimu knyga, kurią ir lietuviškai galite rasti. Miela istorija, kurią skaičiau jau senokai, tad sužinojusi, kad bus ir filmas, žinojau, kad žiūrėsiu. Prabėgo netgi pora metų, na, bet žiūrint į paskutinius keletą metų peržiūrėtų filmų skaičių nesunku suprasti, kodėl tik dabar įsijungiau.

Istorija nukelia į Antrojo pasaulinio karo pabaigą, kai jauna rašytoja sugalvoja atvykti į Gernsio salą, kad galėtų aprašyti jos gyventojų potyrius karo metu.

Įvertinau 7/10, nes čia vienas tų filmų, kurie savo paprastumu sugeba sužavėti, bet ilgam galvoje neužsilieka. Gražiai pastatytas, neerzinantys personažai, siužetas daugmaž nuspėjamas, yra ir dramos, karo išgyvenimų, ir, be abejo, romantinė linija. Tik mano skoniui kiek ilgokas, jei jau dvi valandas sėdžiu prie ekrano, tai visgi turi būti kažkas įdomiau.

imdb nuoroda

1050> Westwood: Punk, Icon, Activist / Westwood: pankė, ikona, aktyvistė (2018)


Dokumentinis filmas apie dizainerę V. Westwood (imdb) tapo pirmuoju filmu, kurį po karantino žiūrėjau kine. Man tai pasirodė pasakojimas ne kiek apie Westwood, jos pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą, o apskritai apie mados industriją, apie tai, kas vyksta užkulisiuose, kiek visko įvyksta, kol galiausiai sukuriamas galutinis produktas, kuris parodomas ant scenos, apie tai, su kuo susiduriama prekybos vietose, kiek įmanoma viską sužiūrėti, nepaliekant to, kas svarbiausia – savų įsitikinimų, kokybės, masinės gamybos vengimo, – užnugaryje. Vietomis įdomu, o vietomis didesnio išsamumo norėjosi. O pati Westwood – spalvinga asmenybė, tik vietomis atrodydavo, kad arba ne tokiais klausimais, kokių ji norėjo, ją kalbindavo, arba apskritai nelabai nusiteikusi bendradarbiauti buvo, nes intarpuose, kai būdavo ji kalbinama, neretai pasijausdavo jos nenoras kažką pasakoti. Labai nesigilinau, bet rodos, kad ji filmą žiūrėti atsisakė, tai gal visgi ir buvo kažkokių nesutarimų.

6/10

1049> Mulan / Mulan (1998)


Eilinį sykį išlindus reklamai apie tuomet tik pasirodysiantį vaidybinį filmą apie Mulan, pagalvojau, kad pats laikas pamatyti originalą. Aha, nebuvau jo mačiusi kaip ir dar krūvos Disney animacijos. Kiek abejojau, ar nebūsiu vėl nejautri viskam, bet gavosi, kad labai man patiko. Paliko gerą įspūdį ir humoras, ir veikėja, ir siužetas. Nuotaikingas, be jokių balinių suknelių ir vestuvių po pirmo pasimatymo. Čia juk ir pažintis nebloga įvyko (kiek tokiuose filmuose apskritai įmanoma), ir veikėja išliko ištikima sau.

imdb nuoroda

8/10

1048> Cinderella / Pelenė (2015)


Turėjau vilčių, kad patiks, nes aktoriai visai faini, bet visgi nelipo filmas man. Pasaka puikiai žinoma, bet žiūrint filmą niekaip negalėjau atsikratyti dirbtinumo jausmo, neįtikino manęs visa ta istorija (kad ir kaip keistai galėtų skambėti žodis ,,neįtikino“, kai kalbame apie tokį žanrą.). Vizualiai gražus, bet nieko daugiau.

5/10

imdb