995> The Age of Adaline / Adelainos amžius (2015)


age_of_adaline_1Rež.: Lee Toland Krieger
Vaidina: Blake Lively, Michiel Huisman, Harrison Ford, Ellen Burstyn
2015 m., JAV, 112 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Toks jausmas, kad kino teatre buvau prieš visą amžinybę. ,,Adelainos amžiaus” laukiau, tikėdamasi jį pamatyti salėje – šiandien šis planas buvo įvykdytas.

Ir žinot, džiaugiuosi. Nors paprastai romantinius pasilieku vakarams prie kompiuterio, šį žiūrėti kino teatre buvo itin malonu – kino juostos vizualinė pusė išties traukianti akį. Scenos dailios, kadangi yra epizodų iš skirtingų laikmečių, nepasidaro nuobodu, nes kiekvienas laikmetis turi savitumų, o ir kostiuminiai filmai mane visuomet žavėjo. Blake Lively šiame filme tiesiog stulbinanti. Ne, kalbu ne apie vaidybą – nors kažko blogo pasakyti apie ją negaliu, bet ir kažko išskirtinio pastebėti nelabai pavyko. Įspūdį darė jos išvaizda: nė nežinau, ar ji sukneles puošė, ar suknelės ją, bet kiekvienąsyk pasirodžiusi ji sukeldavo pasišnibždėjimus su draugėmis apie tai, kokia tobula jos išvaizda, kokie žavūs kostiumai. Jos porinininku tapo Michiel Huisman (beje, sakyčiau bent jau šioje nuotraukoje jis Shia LaBeouf primena), kuris gerai žinomas Game of Thrones žiūrovams. Jo personažas – elegantiškas, žavus – sakyčiau, puikiai derantis prie B. Lively. Tiesa, vaidyba vėlgi ne ta, apie kurią visi kalbėtų, bet iš esmės nemanau, kad kažkokį stebuklą galima buvo čia parodyti.

Noriu pakalbėti apie personažus, nors visų pirma reiktų paminėti, kad tai filmas apie Adelainą, kuri 29-erių patiria stebuklą ir nuo to laiko nebesensta. Taigi, šiuo metu jai 109-eri. Ji turi dukrą, kurios susilaukė dar prieš įvykstant minėtam įvykiui, vyras žuvęs. Nuo tada, kai suprato esanti nesenstanti, Adelaina negali užmegzti ilgalaikių santykių, kas dešimt metų priversta kraustytis į kitą vietą. Taigi, moterį kankina vienatvė, neužtikrintumas. Jos sukaupta patirtis – begalė faktinių žinių įvairiausiomis temomis, daugybės kalbų mokėjimas. Apskritai, vietomis juoką kėlė jos žinojimas. Juk atrodo, pati jokiais būdais neprisiminčiau visų įvykių sporte, politikoje ir kt. O ji prisimena ir kiekvienąsyk prakalbusi apie praeitį išgyvena nostalgiją, kuri tampa net perdėta. Šimtą metų gyvenantis žmogus, rodos, turėtų įgyti daug patirties, tačiau jos patirtis – tai, kad visas vietas yra aplankiusi, kad žino viską apie praeitį ir maždaug tiek. Vidumi ji išlikusi tokia, lyg iš tiesų būtų 29-erių. Elis, kuris nuo pat pradžių yra visiškai pasitikintis savimi, man atrodė pakankamai blankus personažas, kuris buvo tik tam, kad būtų, kad galėtume pasigrožėti romantiškomis veikėjų akimirkomis, kad gražiai asistuotų. Nors, žinoma, mane kaip knygų mylėtoją, labai patiko abiejų veikėjų žavėjimasis knygomis. Ir apskritai, daug visko, kas atrodo kone tobulai: jų elgesys, išvaizda, Elio namai, jo šeima, Adelainos santykiai su dukra. Viskas taip idiliška, kad taip ir norėjosi, jog atsirastų kiek nors pipirų.

Taigi, jie abu susipažįsta gan greitai, o santykiai vystosi dar greičiau. Įdomūs įvykiai nutinka antroje filmo pusėje – čia jau viskas dar labiau pasislenka ne apie meilę, bet apie norą gyventi, mylėti, jaustis mylimam, nebebėgti nuo tikrovės. Be jokių didelių dramų, tik šiek tiek bėgimų, ašarų, išsakomos kelios įdomios mintys. Kai kas gal kiek erzino, bet visas siužetas bėgo beprotišku greičiu ir kai liko maždaug pusvalandis, negalėjau patikėti, kad jau tiek filmo prabėgo visiškai nejučia. Filmas labiau moteriškai auditorijai skirtas, toms, kurios mėgsta romantines dramas, kur ir meilė, ir šiek tiek liūdesio (nors gerai pagalvojus, jis visas liūdnoka nata ėjo), įdomesni posūkiai, vienas iš tų įdomiųjų – pabaigoje, nes kažkaip buvau nusiteikus visai kam kitam, todėl neslėpsiu, kad nusivyliau. Galima vietomis susigraudinti, tačiau tose draminėse vietose, kur tarsi galėjau tikėtis iš savęs emocijų proveržio, imdavo kalbėti balsas už kadro, kuris labai nervino ir gadino visą tą emocinį pajautimą, kurio norėjausi / tikėjausi.

Daug visko pasakiau, tai sunku kažkaip ir apibendrinti, bet jei taip trumpai – filmas žavus, mielas, paprastas, nuspėjamas, gražūs kostiumai ir pastatymas, išvaizdūs aktoriai, yra tiek juokingų, tiek liūdnų scenų, nespėjęs nė trupučio pabosti ir galbūt kažkas net ir kokią ,,gilią mintį” pasigaus (ypač, kai jos aiškiai išsakomos). Galvoju, kad lūkesčius išpildė. 7/10

New Girl / Naujokė (1 – 4 sezonai) (*papildyta 4 sezonu)

gegužės 6, 2015 Komentarų: 6

P.S. Kol serialas nepasibaigęs, įrašą pasibaigus sezonui papildau nauja pastraipa, tačiau stengiuosi nieko per daug neatskleisti. Kai serialas visiškai pasibaigs, įrašas bus koreguojamas, iš visko sukuriant vieną bendrą stilistiškai tvarkingą įrašą.

Tai serialas, kuriame veiksmas prasideda tuomet, kai į loftą, kuriame gyvena trys vyrukai Nikas, Vinstonas ir Šmitas, atsikrausto linksmoji Džes.

Vos po dvidešimt minučių trunkantys epizodai, užkrečiantys gera nuotaika visai dienai. Kai kuriuos epizodus puikiai dar ir dabar prisimenu, nors juos jau ir senokai rodė. Pamenu, kažkada žiūrėjau maždaug vidurnaktį kažkurią seriją… Šeima miega… O mane taip prajuokino, kad vos susitvardžiau nenusijuokusi balsu.

Kodėl pradėjau žiūrėti šį serialą? Be abejo, to priežastis – Zooey Dechanel, kuri yra viena mėgstamiausių mano aktorių. Ir šiame seriale jos personažas žavėjo. Ji absoliučiai netipiška, įdomu, ar tokią antrą apskritai būtų įmanoma rasti, beprotiškai fantastiška ir labai juokinga. Dar mane visuomet žavi jos apsirengimo stilius.

Vyrukai – visi skirtingi, bet ir kartu mieli. Tikriausiai rimčiausias- Vinstonas (beje, jis kadaise krepšinį Latvijoje žaidė), bet nemažai ir jis juoko sukelia, ypač, kai jo gyvenime atsiranda gražuolis katinas. Nikas- fainas visai, tik gal į pabaigą per daug dramatiškas pasidarė (tačiau galiausiai viskas susitvarkė). Na, o Šmitas… Apie jį būtų galima visą romaną parašyti. Pats juokingiausias ir daugiausiai kartų atsidūręs kuriozinėse situacijose.

Na, ir būtina paminėti Sisi, kuri, nors ir negyvena kartu su jais, tačiau užima tikrai nemažą ir svarbią poziciją šiame seriale.

Pirmas sezonas. Iš tiesų pradžioje galvojau, kad Džes greitai ims draugauti su kuriuo nors iš savo ,,kambariokų”, bet ir gerai, kad taip nenutinka (bet tai nereiškia, kad niekada nieko tarp jų nevyko ir nė vienam nekilo tokių minčių, jau vien toji serija su dėže prezervatyvų! (ji tikrai buvo nereali, ypač į pabaigą…). Tuomet manau prarastų kiek žavesio serialas, nes būtų susikoncentruota į tų dviejų žmonių santykius. Jei reiktų išrinkti geriausią epizodą, būtų sunku. Iš 24 serijų man patiko… Beveik visos. Ir toji su Dirty Dancing, ir su minėtaisiais prezervatyvais, ir su rankšluosčiais, ir t.t. Ir paskutinė labai miela…

(2012-05-09)

_____________________________________

Antrasis sezonas- ne ką blogesnis, kuo labai džiaugiuosi. Kiekvienos serijos metu nemažai prisijuokiu ir tai būna geriausi pietūs per visą savaitę (nes žiūrėdama šį serialą visuomet pietauju). Veikėjai- tokie pat įdomūs, juokingi ir nepakartojami. Tik tiek, kad šiame sezone išryškėja viena meilės linija, tad įdomu stebėti, kaip ji rutuliojasi ir eh, ką čia bepasakysi. Nuostabus serialas!

(2013-05-17)

____________________________________

Na ką, gyriau pirmuosius du sezonus, o štai trečiasis su kiekviena serija vis labiau nuvylė. Nežinau, kas ar tai jam nutiko, ar tai man, tačiau šis sezonas pasirodė visai neįtraukiantis. Galvoju, kad visgi kaltinčiau minėtąją meilės liniją, nes iki tol viskas buvo taip šaunu, o po to – jau visai nebe taip. Vienintelis Šmitas su Vinstonu dar sugeba prajuokinti, na, ir į Džes įdomu visuomet pažiūrėti vien dėl jos nuostabaus aprangos stiliaus. O visa kita – nyku. Nebeliko to entuziazmo, kai laukdavau kiekvienos naujos serijos, o net ir susitaupius kokias 3-4 sunkiai prisiruošdavau įsijungti, o galop po vienos pažiūrėtos kitų griebti irgi visai nesinorėdavo. Nesakau, kad visai nebeprajuokina: pasijuokti tenka, bet ne tiek, kiek norėtųsi, o buvo ir ne viena serija, kur tik vos kartą šyptelėdavau, nors pirmus du sezonus žiūrėdama tiesiog nenustodavau juoktis. Šiame sezone įsitvirtina naujas personažas (tiesą sakant ne visai naujas, nes iki tol taip pat jį buvote matę – pačioje pirmoje serijoje) – Coach – kuris man nė trupučio nėra juokingas, daugiau – nervinantis. Taigi, apibendrinus: jei pirmiems dviems sezonams rašiau 10/10, tai šiam parašyčiau nebent kokius 5/10. Liūdna, todėl tikiuosi, kad ketvirtasis sezonas bus geresnis. Nes visgi pagrindinius veikėjus aš labai myliu, tereikia gero siužeto.

(2014-05-15)

_______________________________________

Ketvirtasis sezonas. Prasidėjo vangiai – jau maniau, kad išliks tokia pati (jei ne blogesnė) nuomonė kaip ir apie trečiąjį sezoną, tačiau kuo toliau, tuo labiau atsigavo. Nežinau, kas nutiko, gal kad galutinai buvo padėtas taškas vienoje istorijoje, o tai leido vystytis naujiems siužetams, nuotykiams bei pažintims. Toks jausmas, lyg vėl būtų įkvėpimas pagavęs, nes nebesitikėjau nieko gero, o staiga – ir vėl ėmiau laukti serijų, žiūrėti po kelias iš eilės, jei tik susitaupydavau, domėtis, kas yra, kad nepasirodė nauja ir t.t. Paskutinė serija – tiesiog tobula visko užbaigimui, svarbu, kad kitais metais neprikurtų kažko, kas vėl kai kuriuos personažus sugrąžintų į pradžios tašką. Galbūt gaila tik dėl vieno personažo, kuris pradingsta vos po kelių pasirodymų, nes man jis atrodė tiesiog puiki pora vienam iš veikėjų. Na, ir vienas iš svarbesnių personažų atsisveikina pabaigoje ir, kaip supratau, tai tikriausiai atsisveikinimas visam laikui – asmeniškai buvo liūdna žiūrint į atsisveikinimą, bet kita vertus, neatrodo, kad be jo bus liūdniau. Dabar belieka sulaukti naujojo sezono. O šiam vėl rašau itin aukštą balą – 9.

Ir dar pagalvojau, kad labai ,,dėkingas” yra Džesės apsirengimo stilius: kaip žinoma, ją vaidinanti aktorė šiuo metu laukiasi vaiko ir gerai įsižiūrėjus paskutinėse keliose serijose matyti praplatėjusi talija, tačiau dėl puikiųjų suknelių bei plačių megztukų tai nėra ryšku ir dėl to kūrėjams neprireikė staiga sukurti netikėtų posūkių ar visuomet aktorę rodyti tik pvz. iki pusės.

Bendras vidurkis – silpnas 9/10 ir vis dar rekomenduoju tiems, kam trūksta vitamino C!

Autorė: Elizabeth Meriwether, vaidina: Zooey Deschanel, Jake M. Johnson, Max Greenfield, Hannah Simone. Lamorne Morris, 2011 m., JAV.

994> Ain’t Them Bodies Saints / Ne šventieji (2013)


aint-them-bodies-saints-Mara-AffleckRež.: David Lowery
Vaidina: Rooney Mara, Casey Affleck, Ben Foster
2013 m., JAV, 96 min
Žanras: kriminalinė romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Rūta ir Bobas užsiima nusikalstama veikla. Per vieną susišaudymą Rūta pataiko į policininką. Bobas, begindamas savo besilaukiančią mylimąją, suverčia kaltę sau ir todėl turi sėsti į kalėjimą. Ji pažada laukti. Po ketverių metų Rūta sulaukia žinios apie Bobą…

Juokinga sakyti, bet vien perskaičiusi pavadinimą žinojau, kad pažiūrėsiu aš jį anksčiau ar vėliau, o galiausiai šiandien įsijungiau po vakar peržiūrėto anonso. Žadėjo liūdną, tačiau gražų filmą – šie du epitetai tik ir sukasi galvoje peržiūrėjus kino juostą. Ir šiuo atveju tai nėra gerai, nes daugiau ir neturiu ką pasakyti. Vizualiai tai yra be galo gražus filmas, daug lėtų, užburiančių scenų. Skaičiau, kad daug kas šį filmą lygino su T. Malick – ir tikrai, kažkaip į galvą man atėjo The Tree of Life kai kurių scenų vaizdai. Bet Malick’as sugeba jausmą ,,pagauti” ir priversti kažkokią emociją pajausti, ko negaliu pasakyti apie šį filmą. Prie viso grožio išties ,,įsipaišo” man viena gražiausių moterų kine (ir ne tik jame) – Rooney Mara, kuri ir kaip aktorė verta dėmesio. Žvilgsniais kalbėti, pasirodo, neprastai moka ir Ben Foster, kuris iš anksčiau labiau man asocijavosi su veiksmo filmais. Casey Affleck – lyg ir viskas tvarkoje, bet pasirodė pernelyg šaltas personažas. O koks gali daugiau būt šioje situacijoje? Nežinau, bet būtent to minėto jausmo man iš jo pusės trūko. Na, ir prie jo balso priprasti vis dar nesugebu. Tačiau visa bėda pačiame siužete. Jis nuspėjamas iki pat paskutinės minutės, kas vėlgi, kaip nesyk kartojau, ne visada būna blogai, nes retai kažką originalaus išvysti galima, todėl svarbiausia būna, kaip tai padaryta. Ir tame ,,kaip” pritrūko to, kad kažką jausčiau – kad gailėčiau / žavėčiausi / nervinčiausi / bet koks kitas jausmas. Žiūrėjau ir toks jausmas, kad man nei šilta, nei šalta, netgi nenoras buvo, kad Bobas kada nors grįžtų pas ją, nes nejaučiau tarp personažų ryšio, nejaučiau ryšio tarp jų ir savęs. Tai ir buvo esminė priežastis, dėl kurios užmiršiu apie šį filmą galbūt jau padėjusi tašką šiame atsiliepime (gal visgi kiek ilgiau, nes kai kurios žaviai pastatytos scenos dar išnyra atminty), nepaisant to, kad atmosfera sukurta įtikinamai.

6/10

993> She’s All That / Viskas apie ją (1999)


shesRež.: Robert Iscove
Vaidina: Freddie Prinze Jr., Rachael Leigh Cook, Matthew Lillard, Paul Walker, Anna Paquin
1999 m., JAV, 95 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Šį filmą paskatino pažiūrėti žinia, kad planuojamas jo perdirbinys. Tačiau peržiūrėjusi taip ir likau nesupratusi, kuo jis ypatingas, kad reiktų daryti remake’ą. Juk panašių romantinių filmų pilna ir net jeigu būtų sukurtas tokio siužeto filmas kitu pavadinimu, vargu, ar kas stebėtųsi siužeto panašumu į šiaip jau ganėtinai neseniai pastatytą She’s All That.

Centre atsiduria populiariausias mokyklos vaikinas, kurį palieka mergina. Tuomet su geriausiu draugu jie kerta lažybų, kad per likusias šešias savaites iki išleistuvių (o kaipgi be jų?) jis ne tik susipažins su nepopuliaria mergina, bet ir padarys ją mokyklos karaliene. Tačiau pažintis su iš pažiūros keistuole menininke gan greitai pasisuks kita nei numatyta linkme.

Taip, pridėkite savo sukurtus porą sakinių ir bus visas siužetas, kurį mintinai žinote ir tikrai nuspėsite. Nepaisant to filmas pasirodė gan smagus, tik kiek per greitai visi įvykiai vystėsi. Nesimatė jokio lūžio, kai pagr. veikėjas suvokė, kad visgi čia jau daugiau nei lažybos. Dar man visuomet kliūva, kai mergina, iki tol aktyviai kovojusi būti tokia, kokia yra, jau po pirmojo vakaro, kai buvo pakeista šukuosena, gražiai aprengta, padažyta, nuimti akiniai, ir po to ima vaikščioti su naujuoju savo įvaizdžiu (gal tik rūbai liko tie patys). Kur tuomet pradingsta visas noras būti savimi?

Dar be pagrindinės siužetinės linijos šiek tiek kalbama apie aktualų tokio amžiaus paaugliams klausimą kaip tai, kur stoti. O jei dar visi universitetai tave kviečia – nors persiplėšk, jei nežinai, kas labiausiai traukia.

Humoras paprastas, jo nedaug, bet jau geriau mažiau nei daugiau ir nenatūraliai įkišto. Pats filmas nespėja atsibosti, nes, kaip minėjau, atrodė, kad viskas labai greitai lėkė. Bet nebuvo nieko ypatingo, dėl ko norėtųsi didesnį balą rašyti.

5/10

992> Dead Man Walking / Mirtininkas eina (1995)


deadRež.: Tim Robbins
Vaidina: Susan Sarandon, Sean Penn, Peter Sarsgaard, Jack Black
1995 m., JAV, Didžioji Britanija, 122 min
Žanras: kriminalinė drama
imdb nuoroda čia.

Vienuolė Helena gauna laišką iš mirtininkų kameroje sėdinčio Metju. Jis prašo jos pagalbos, o jei jos negali suteikti – tai bent jau susitikti tam, kad galėtų pasišnekėti. Taip prasideda pažintis su myriop nuteistu Metju, kuris kaltinamas sunkiais nusikaltimais.

Pradedant trumpai nuo vaidybos, tai nė nežinau, prie ko ir prisikabinti. Sean Penn ir Susan Sarandon atliko savo vaidmenis puikiai, todėl smagu, kad tai neliko pastebėta – tiek vienas, tiek kitas gavo nemažai nominacijų ir apdovanojimų už pasirodymą šiame filme. Visi lūžiai, keitimaisi buvo ryškūs, o rodomos emocijos – gyvos ir nuoširdžios.

Kalbant apie siužetą – norėjau kažko emocingesnio nei prieš tai matytos kino juostos – ir gavau su kaupu. Vos spėdavo nudžiūti ašaros, žiūriu, kad ir vėl ašaroju. Ir, rodos, protas suvokia, kad taip, jis to nusipelnė tokius nusikaltimus atlikęs, bet tuo pačiu ir gaila. Gaila jo sugadinto gyvenimo, gaila jo artimųjų, kurie niekuo dėti, bet turi mokėti nemažą kainą (nervais, apkalbomis, patyčiomis), gaila, žinoma, ir aukų artimųjų. O dar gailiau dėl santvarkos, kai gero advokato turėjimas yra svarbiau už padarytus nusikaltimus. Kaip vienoj vietoj sakė: jei Metju būtų kilęs iš pasiturinčios šeimos, jis būtų pasisamdęs advokatų, psichologų, dar kitokių specialistų, kurie būtų taip pateikę situaciją, kad nebūtų nė kalbos apie mirties bausmę ar sėdėjimą iki gyvos galvos. Buvo pikta, kad kitas, kuris realiai atliko tokio paties dydžio nusikaltimus, išsisuko nuo tokios lemties. Pikta, kad taip ir liko neišsiaiškinti visi nusikaltimų niuansai (t.y. kas ką darė).

Žiūrėjau ir galvojau, kaip turėjo būti sunku Helenai. Juk lygiai ir man pradžioje norėjosi palaikyti tik kurią nors vieną pusę ir atrodė, kad kaip galima palaikyti tą, kuris tokių baisybių padarė, bet galop, lygiai kaip ir Helena, nesistengianti palaikyti tik vieną pusę, taip ir aš suvokiau, kad nepavyks ir man apsistoti tik ties kažkuriais. Tai tragedija, paliečianti visą krūvą žmonių. Ir dar tas amžinas klausimas: ar žudydami žudiką nedarome tokio paties nusikaltimo?

Dar visai patiko, kai ne vienoje vietoje buvo kalbama apie tai, kas rašoma Biblijoje. Ir kaip akcentuojama, kad kiekvienas ją interpretuoja taip, kaip atrodo patogu. Čia panašiai kaip žiūrėdami filmą / skaitydami knygą / tiesiog kalbėdami su kitu atkreipiame dėmesį nebūtinai į tuos pačius aspektus kaip kitas žmogus, lygiai tas pats ir su Biblija.

Ir ar tikrai žudiko mirtis palengvina netekties naštą?

8/10

991> Drinking Buddies (2013)


1683654-inline-i-2-drinking-buddies-movie-breakdownRež.: Joe Swanberg
Vaidina:
Olivia Wilde, Jake Johnson, Anna Kendrick, Ron Livingston, Jason Sudeikis
2013 m., JAV, 90 min
Žanras: romantinė komedija, drama.
imdb nuoroda čia.

Lukas ir Keitė – bendradarbiai, kurie nemažai bendrauja dirbdami, o po darbų iki vėlumos praleidžia bare, kur geria ir flirtuoja vienas su kitu. Tačiau jie abu turi antrąsias puses. Vieną savaitgalį visi keturi nusprendžia praleisti po vienu stogu.

Nestandartinė romantinė komedija, kažkas panašaus į Your Sister’s Sister, Safety is Not Guaranteed, Like Crazy ir kt. Kuo ji nestandartinė? Tuo, kad dialogai itin natūralūs, nenudailinti, apstu pauzių, prieš pagalvojant, ką toliau sakyti, siužetas neturi daug veiksmo, nes svarbu čia tai, kas kalbama, ir kūno kalba. Net ir pabaigą nuspėti nėra lengva.

Tai filmas apie santykius, apie draugus ir antrąsias puses, apie pasimetimą, ieškojimą santykiuose, bandymą suprasti, ko pats nori ir kas yra kas. Skaičiau, kad režisierius leido nemažai improvizuoti patiems aktoriams, o tai prisidėjo prie neprasto rezultato. Žiūrint jautėsi, lyg stebėčiau pro kokią slaptą kamerą į keturių žmonių gyvenimus, klausyčiausi jų kalbų, stebėčiau juos besijuokiančius, liūdinčius, besipykstančius (tiesa, konfliktų minimaliai ten). Gal dėl to, kad ir realiame gyvenime viskas nebūna įdomu, o gal ir dėl kitų niuansų man buvo vietomis nuobodoka, norėdavosi, kad viskas pagreitėtų, kai tuo tarpu buvo momentų, kai norėjosi, kad tos scenos tęstųsi dar ir dar. Taigi, iš serijos ,,nežinau, ko pati noriu”.

Pabaiga nustebino, dar po to ieškojau, kokia internautų nuomonė apie būtent taip parinktą pabaigą, ir perskaičiau keletą įdomių įžvalgų, kurioms galėjau tik pritarti. Ir apskritai, juk galima pafantazuoti apie tas, kas galėtų būti toliau… Ir parinkti labiausiai kiekvienam iš jūsų tinkančią pabaigą.

6/10.

990> The Final Destination / Galutinis tikslas 4 (2009)


finalRež.: David R. Ellis
Vaidina: Nick Zano, Krista Allen,
2009 m., JAV, 82 min
Žanras: siaubo trileris
imdb nuoroda čia.

Prieš miegą užsinorėjau ko nors lengvo, tad įsijungiau ketvirtąją Final Destination dalį, kuri originaliame pavadinime neturi ketverto, tačiau turi ,,The”, kas tarsi rodytų, kad tai tikrai paskutinė dalis, bet kaip žinome, dar yra penktoji. Ši dalis neturi sąsajų su ankstesniais filmais, tačiau idėja ir jos pateikimas išlikę daugiau mažiau identiškas. Vėl vizija, vėl gelbėjami draugai, vėl jie ima mirti absurdiškiausiomis mirtimis, vėl bandoma pakreipti likimą į kitą pusę.

Gal ir būčiau vėl smagiai ,,tą patį tik su kitais aktoriais” pažiūrėjusi, tačiau visiškai atsipalaiduoti trukdė pastatymas. Tragiška kinematografija, kompiuterio pagalba tokia ryški, kad net nemalonu žiūrėti. Vietomis man panešėjo ne į rimtą siaubo trilerį, o į parodiją: juokiausi ne kartą, tačiau tas juokas gal net labiau graudus buvo. Personažai – pilki, jokių išskirtinių bruožų, neaišku nei kas jie, nei kuo užsiima gyvenime išskyrus apsaugininką, kuris atrodo netgi labiau kaip šalutinis, o ne pagrindinis veikėjas. Vaidyba – mažiau nei vidutinė.

Daugiau neturiu ką pridurti. 3/10

Prenumeruoti

Būkite informuoti apie kiekvieną naują įrašą el. paštu