907> Hick / Provincialė (2011)


hickRež.: Derick Martini
Vaidina: Chloë Grace Moretz, Blake Lively, Rory Culkin, Juliette Lewis
2011 m., JAV, 99 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Trylikametė, norėdama pabėgti iš namų, kuriuose girtaujama ir vyrauja nesantaika, sumąsto vykti iki Los Andželo. Kadangi neturi pinigų, tą ji sumano daryti paprasčiausiu būdu – autostopu. Tokiu būdu ji susipažįsta su raišu kaubojumi Edžiu, o vėliau – su gražuole Glenda, kuri nusprendžia ja pasirūpinti.

Jau pradėjusi žiūrėti, galvojau, kad tai bus pakankamai smagus su nuotykiais ,,kelio” filmas, kur pagr. veikėja keliaudama Los Andželo link sutiks įvairių žmonių, patirs šiokių tokių nuotykių ir tiek. Pradžioje taip ir atrodė. Galvojau, štai, bus ganėtinai įdomus filmas. Bet kai prasidėjo visokios dramos ir trileriai, kai paaiškėjo, kad vienas iš veikėjų – ne toks ir nekaltas kaip atrodo, prasidėjo vos ne siaubo filmo vertas scenarijus, susidomėjimas krito vis labiau, vėlgi, kaip ir žiūrint ankstesnį filmą, atrodė, kad einama į niekur. Filmas pasirodė be minties/tikslo, toks jausmas, lyg kūrėjai mesdavo kauliuką tam, kad nuspręstų, kas toliau vyks. trūko vientisumo.

Kalbant apie aktorius, Eddie Redmayne įtikino labai greitai – antipatiškas, išprotėjęs herojus, kurio veiksmai nenuspėjami lygiai taip pat kaip ir galvoje besisukančios mintys. Blake Lively, kaip ir visada, palaikė filmo estetika savo puikia išvaizda, na, o Chloë Grace Moretz pernelyg nesužavėjo. Man ji tiesiog visuomet atrodo vienoda.

4/10, nors potencialo pradžioje turėjo daug.

906> Paper Towns / Popieriniai miestai (2015)


paperRež.: Jake Schreier
Vaidina: Nat Wolff, Cara Delevingne
2015 m., JAV, 109 min
Žanras: romantinė mistinė drama
imdb nuoroda čia.

Po The Fault in Our Stars sėkmės tikriausiai buvo tikėtasi, kad tokių pat gerų vertinimų sulauks ir kitos John Green knygos ekranizacija, juolab, kad šis autorius – vienas mylimiausių daugelio paauglių visame pasaulyje rašytojas. Man pačiai  buvo smalsu pamatyti, kokia šįkart bus J. Green pateikta istorija. Deja, teko nusivilti.

Apie ką filmas? Apie abiturientus (taigi, išleistuvės tampa viena iš pokalbio temų, o taip pat – ir finaline dalimi, kas be ko). Apie kaimynystėje gyvenusių berniuko ir mergaitės draugystę, kuri, atėjus paauglystei, dingo. Tačiau vaikinas, į kurį išaugo tas berniukas, nenustoja stebėti savo kaimynės ir puoselėja jai jausmus, kuriuos jau galite nuspėti. Vieną naktį ši kaimynė pasirodo jo namuose, jie visą naktį praleidžia važinėdami po apylinkes, o kitą dieną ji paprasčiausiai dingsta. Vaikinas nusprendžia sekti jos paliktomis užuominomis ir ją surasti, o jam padeda jo ištikimi draugai.

Gal būtų visai neblogas siužetas, bet mane toji kaimynė erzino nuo pat pradžių, o peržiūrėjusi filmą supratau, kad apskritai tai buvo bereikalingas, kvailas ir jokios prasmės neturintis jos veiksmas (dingti, palikti užuominas ir kt.). Tiesiog tai vedė į niekur. Visgi buvo gražių momentų, kur dėmesys skiriamas draugystei, palaikymui, išklausymui. Yra to grožio, vertingų dialogų, bet nebuvo pagrindo, kuris šį filmą darytų įdomų, intriguotų ir verstų viską išgyventi su veikėjais, ypač, kai pabaiga – nuvilianti.

4/10.

905> Un bonheur n’arrive jamais seul / Happiness Never Comes Alone / Laimė viena nevaikšto (2012)


laimeRež.: James Huth
Vaidina: Gad Elmaleh, Sophie Marceau,
2012 m., Prancūzija, 110 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Vyras, vengiantis įsipareigojimų, kasnakt parsivedantis naują merginą, o ryte su ja atsisveikinantis, kuriantis muziką, nemėgstantis vaikų. Ir štai nutinka taip, kad jam į akis krinta visai ne į tą amžiaus kategoriją kaip jo vienadienės moterys patenkanti trijų vaikų motina, praeity jau turėjusi dvi santuokas. Prancūziškas humoras, aktorius, jau matytas anksčiau panašaus žanro filme (o gal ir keliuose), jei dar siužetas būtų buvęs kiek įvairesnis ir įsimintinesnis, būtų iš viso neblogai. Kai norisi lengvo arba foninio filmo ir mėgstamas toks žanras, įsijungti visai rekomenduoju. Nenudailinti aktoriai, situacijos vietomis perdėtos, bet kažkaip smagiai žiūrėjosi ir pernelyg neerzino.

5/10

904> Safe Haven / Saugus prieglobstis (2013)

rugsėjo 16, 2016 Komentarų: 2

safeRež.: Lasse Hallström
Vaidina: Julianne Hough, Josh Duhamel
2013 m., JAV, 115 min

Žanras: romantinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Aprašinėdama ,,Confessions” minėjau, kad prieš tai dar žiūrėjau pora filmų, kurie spėjo jau ir pasimiršti. Neaprašyti visai jų nenorėjau, nes vis dar tikiuosi išlaikyti šią vietą kaip visų savo peržiūrėtų filmų kaupyklą. Todėl pasiruoškite kelioms trumpoms apžvalgoms.

Pirmasis filmas – Safe Haven, pastatytas pagal vieną iš Nicholas Sparks knygų, kurio dėka atsirado tokie filmai kaip The Notebook, The Last Song, Dear John ir dar keletas kitų, kuriuos vienija daug panašumų. Jei ne pagrindinė filmo pora, kažin, ar būčiau jį įsijungusi. Julianne Hough ir Josh Duhamel man šį filmą, kuriame, be abejo, netrūksta klišinių scenų, banalių dialogų ir siužetinių vingių, darė visai pakenčiamą ir, pamenu, noro išjungti vidury filmo nebuvo. Kaip ir kituose pagal šio rašytojo knygas kurtuose filmuose, netrūksta gražių vaizdų, ,,tobulų” akimirkų. Bežiūrėdama nuotraukas, prisiminiau, kad viena siužetinė linija, kuri turėjo būti tikriausiai toji, kuri kulminaciją padaro labiau įspūdingesnę, man kaip tik sugadino pabaigą.

Tuomet parašiau 5/10, tai tebūnie.

903> Kokuhaku / Confessions (2010)

rugsėjo 9, 2016 Komentarų: 1

confessionsRež.: Tetsuya Nakashima
Vaidina:  Takako Matsu, Yoshino Kimura, Masaki Okada,
2010 m., Japonija, 106 min
Žanras: drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Man tai – numeris vienas šiais metais. Japonų filmas, kuris ne tik gavęs visokiausių apdovanojimų, bet ir turėjo galimybę gauti ,,Oskarą“ kaip geriausias užsienio filmas.

Viskas atrodo paprastai – moteris, dirbanti mokytoja, atkeršydama dviems moksleiviams, nužudžiusiems jos dukrą, į pieną įmaišo ŽIV užkrėsto kraujo. Atrodo, toliau ir rodys būtent tai, kaip abiems moksleiviams seksis gyventi laiką iki tol, kol pasidarę tyrimus išsiaiškins, ar jie apsikrėtė ar ne, kaip rutuliosis jų gyvenimas. Kažką tokio iš tiesų galima ir matyti – tai paveiks ne tik juos pačius, bet ir jų aplinkos žmones. Visgi svarbiausia, kad tai – tik pati pradžia, nes to, kas ekrane vyks toliau, atskleisti nė neverta – viską reikia pamatyti savo akimis.

Suktas, nenuspėjamas trileris / drama, kurią vietomis žiūrėjau sulaikiusi kvapą, vietomis negalėjau patikėti siužeto posūkiais, vietomis galvodama, kad vertėtų atidėt likusią filmo dalį kitai dienai, nes akys jau labai merkėsi, bet iškart persigalvodama, nes būtų pernelyg skaudu tokį filmą atidėti kitai dienai. Pusę malonumo prarasčiau.

Nelabai žiūriu Japonijos ar jos kaimynių kino juostas, nes vis kažkaip nepriprasdavau prie jų vaidybos, dar tie veidai neretai atrodo tokie panašūs ir besimaišantys vienų su kitais, bet šįkart likau patenkinta vaidyba (taip, jie vis dar panašūs. Bet tikriausiai ir mes jiems atrodome pakankamai vienodi?), jau nekalbant apie filmo stilistiką, puikiai sudėliotą siužetą, estetiškai pateiktas kruvinesnes scenas, kuriamą įtampą ir viską vainikuojantį idealų finalą, kuriam nieko netrūko.

Jei jau kurį laiką vis vengdavau filmų, kadangi likdavau nusivylusi (dabar prisiminiau, kad taip ir neaptariau poros paskutinių matytų filmų, užsimiršusių iš karto po peržiūros, bet ateity pasistengsiu tą padaryt), tačiau Confessions pralaužė ledus ir iškėlė kartelę.

Puikiai. 10/10

Suburgatory (2011-2014) (1-3 sezonai) – bendra serialo apžvalga


Rež.: Emily Kapnek
Vaidina: Jeremy Sisto, Jane Levy, Carly Chaikin, Cheryl Hines, Parker Young
2011-2014 m., JAV, 57 ep. x 22 min
Žanras: komedija
imdb nuoroda čia.

Tai serialas, kurio nesiryžtu kažkam rekomenduoti, nes jis – per daug specifinis, t.y. toks, kurio arba nekęsite nuo pat pirmos serijos ir sakysite, kas tokią nesąmonę gali žiūrėti, arba priimsite serialo taisykles ir mėgausitės gan neblogu komedijiniu serialu.

Vienišas tėvas su paaugle dukra atsikrausto į užmiestį, kur, rodos, viską aplinkui yra užvaldę dėl išorinio grožio pamišę ir aukštu koeficientu nepasižymintys žmonės. Aukščiausi kulniukai, persoksidas, ilgiausi nagai, peroksidiniai plaukai, sniego baltumo dantys, tona makiažo, soliariumų nurudinti kūnai (ir kai kurie punktai galioja ne tik moterims), nesuvokimas, kaip galima išeiti į viešumą be visų šių atributų, vyrus valdančios moterys, nykštukiniai šunys – tikiu, kad iš to jau galėjote susidaryti įspūdį, koks šis užmiestis yra.

suburgatorNenuostabu, kad pradžioje abu naujakuriai jaučiasi patekę ne į savo vietą. Tiesa, tėvui sekasi geriau, nes ganėtinai išvaizdus, vienišas tėvas, kuris pasiruošęs pagelbėti, kai tik reikės, iš karto patraukia moterų dėmesį. Tuo tarpu dukrai pritapti sudėtingiau, nes ji tiesiog neranda bendros kalbos su nesišypsančiomis (čia matyt todėl, kad nesusidarytų raukšlės)  vien tik apie išvaizdą mąstančias bendramoksles. Viskas kiek palengvėja, kai ji susipažįsta su keistuole kaimyne, kuri nejaučia tėvų meilės, kadangi šie dėmesį rodo tik vyresniam savo vaikui – sūnui, galinčiam pasigirti puikiais mokslo pasiekimais ir gera išvaizda – ir nė kiek nesvarbu, kad košės jo galvoje ne tiek ir daug.

suburgatory-gifIš viso nepilni trys sezonai (trečiasis buvo trumpesnis nei kiti), kuriuos žiūrėdama iki tol, kol atsibosdavo ir padarydavau kelių mėnesių pertrauką, ir juokiausi, ir liūdėjau kartu su veikėjais. Daug absurdo, kvailų ir žemą veikėjų intelektą rodančių situacijų, bet, kaip ir minėjau, priėmus serialo taisykles, suvokus, kad kitaip čia ir nebus, kad toji simpatija tarp pagrindinės veikėjos, kuri yra vienintelė normali mergina seriale, ir visiškos jos priešingybės – kaimyno, užsimezgusi simpatija visiškai nereikalauja logiškų paaiškinimų, kokiu būdu jie vienas kitą patraukė. Nes taip jau yra. Po veikėjų, besislepiančių po didžiausiu sluoksniu makiažo, susikurtomis gyvenimo taisyklėmis ar dar kokiu nors ypatumu, išore slėpdavosi ir rimti išgyvenimai, protingos svajonės. Vietomis atrodė, kad šis serialas iš dalies parodo ir tai, kad nepriklausomai nuo pomėgių, gyvenimo būdo ir IQ, kiekvienas žmogus nori būti mylimas, gali jaustis įskaudintas ir turi visus kitus jausmus. O jei taip bendrai, man šis serialas – lyg gera ironijos dozė.

Broliui garsiai ištarti tokiu žodžius seseriai šiame seriale yra visiškai suprantamas dalykas

Broliui garsiai ištarti tokiu žodžius seseriai šiame seriale yra visiškai suprantamas dalykas

Labai patiko pagrindinės veikėjos stilius. Visos suknelės, sijonai, kuriuos dėvėjo, neleisdavo nuleisti akių. Apskritai, jos apsirengimo stilių galėčiau palyginti su Zooey Dechanel apranga seriale ,,New Girl“.

Buvo gaila išsiskirti su šiuo serialu, ypač kai finalas – tiesiog idealus, norėjosi jį kelissyk žiūrėti. Ir be abejo, norėjosi tęsinio. Deja, viskam lemta baigtis, o šis serialas, kaip suprantu, net ir nebuvo toks populiarus, kad kūrėjams apsimokėtų jį tęsti.

902> The Girl Next Door / Mano kaimynė – pornožvaigždė (2004)


thegirlRež.: Luke Greenfield
Vaidina: Emile Hirsch, Elisha Cuthbert, Paul Dano
2004 m., JAV, 108 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Šitą greičiausiai daugelis jau esate matę. Aš taip ir neprisiminiau, kad būčiau jį žiūrėjusi, nors per tv jį rodė milijoną kartų. Taigi, Metju – abiturientas, visiškas moksliukas ir todėl be puikių mokymosi pasiekimų niekuo negali pasigirti. Kai, rodos, visi turi antrąsias puses, jau yra spjovę į mokslus, nes priėmimai į aukštąsias baigėsi, rezultatai nebėra svarbūs, jis su savo dviem panašiais draugais ir toliau tik pavyzdingai lanko pamokas ir tiek. Tačiau vieną dieną į kaimyninį namą įsikelia labai graži mergina. Metju netrukus susipažįsta su Daniele ir viskas klostosi taip, kaip jis tik galėjo svajoti. Tačiau idilė tęsiasi tik iki tol, kol jis sužino, kad Danielė yra pornografinių filmų aktorė.

Ir kodėl anksčiau aš jo nemačiau. Tikriausiai atbaidydavo lietuviškas pavadinimas, nors šįsyk jis – teisingas ir nepaimtas visiškai iš oro. Miela romantinė linija. Kad ir stereotipiški, bet vis vien juokingi moksliukai, jų samprotavimai, poelgiai ir situacijos, į kurias patenka. Graži vaikinų draugystė, kai vienas – už visus ir visi – už vieną. Įdomi siužetinė linija, susijusi su pornografijos verslu – tai tikrai paįvairino filmą ir tokiu būdu eilinę romantinę komediją pavertė kiek spalvingesne, neapsistojančia tik ties meilės linija. Su finaline dalimi irgi pasistengta. Man tai nedingo šypsena iki pat pabaigos, nors buvo ir tokių nemalonių scenų, kai dėl veikėjų kvailų poelgių net ir pati jausdavau gėdą.

6/10