50> Män som hatar kvinnor / Mergina su drakono tatuiruote

Pagaliau ir aš susipažinau su žymiąja trilogija, o tiksliau, pirmąja jos dalimi. Kadangi viskas, ką lyg tol buvau girdėjusi- tik tai, kad S. Larsson’o knygos turi detektyvo elementų, tai pernelyg netroškau jų perskaityti ir, jau dabar matau, kad tikriausiai man ir užteks filmų.

Pirmojoje dalyje žurnalistas Mikaelis Bliumkvistas turi įminti mįslę ir sužinoti, kas nutiko moteriai, kuri dingo prieš keturiasdešimt metų. Jam netrukus ima padėti paslaptinga, savų paslapčių turinti, puiki įsilaužymo į kompiuterius meistrė Lisbet.

Filmas trukna pustrečios valandos, tad nusiteikite ilgam pasėdėjimui. Pradžioje, bent jau man, viskas ėjo lėtai ir vangiai. Nesu detektyvų mėgėja, tad ir nesitikėjau, kad tikriausiai žiūriu vieną geriausių filmų savo gyvenime- taip ir nebuvo. Tačiau filmas įdomus, kuo toliau, tuo veiksmas ėmė greitėti, žinoma, kaip skandinavams būdinga, be staigių judesių, su keletu kraupesnių vietų. O dar ir Elisabet asmeninio gyvenimo nuotrupos, kurios gal ir nieko per daug neatskleidžia, bet suabejoti, kad jos gyvenimas- ne iš lengvųjų, negalima. Tarp dviejų pagr. veikėjų, be abejo, mezgasi artimesni santykiai, bet didelio išvystymo nėra, nes filme svarbiausia- detektyvinė linija. Pabaiga man per didelis happy end’as pasirodė, bet ką padarysi..

Šiaip rekomenduoju.

Tiesa, dabar jau artėja amerikietiškosios versijos premjera. Na, bent jau manęs, visai ji netraukia, ir siūlau pirma pamatyti originalą, o jau tada galvoti, ar dar norit pamatyti ir perdirbinį.

Rašau 7/10

Rež.: Niels Arden Oplev, vaidina: Michael Nyqvist, Noomi Rapace, 2009 m., Švedija, Danija, Norvegija, Vokietija, švedų ir anglų k., 152 min.