94> 50/50

Šį filmą troškau pažiūrėti nuo pat pirmos minutės, kai tik sužinojau apie jo kūrimą. Ir šiandien, nors planavau žiūrėti visai ką kita, nusprendžiau, kad tiesiog nebegaliu atidėlioti.

Bent jau rašoma, kad šis filmas yra įkvėptas tikros istorijos (na, bet kaip jau žinome, įkvėpimas nebūtinai reiškia, kad daugelis rodomų faktų yra neišgalvoti..). O pasakojama apie 27-ių Adamą, kuris sužino sergąs vėžiu.

Girdėjau apie filmą gan skirtingų nuomonių, tad jau galvojau, kad ir aš papulsiu į nusivylusiųjų tarpą. Bet taip nebuvo. Filmas man patiko. Bene pagrindinė to priežastis- minimalus ligoninės ir sergančiųjų (neskaitant pagr. veikėjo) vaizdų skaičius. Pamenu, kai labai seniai žiūrėjau My Sister’s Keeper, iš rankų nepaleidau nosinės- ten buvo tiek daug tokių vaizdų (o aš labai jautri). O šiame filme tai nėra pagrindas. Iš tiesų, yra nemažai juokingų vietų, bet paliekama vietos ir liūdesiui ar ašaros nubraukimui. Labai mėgstu pagr. vaidmenį atlikusį aktorių Joseph Gordon – Levitt, ir šį sykį jis manęs nenuvylė. Aną Kendrick kol kas esu mačiusi tik žymiosios twilight sagos filmuose. Na, o mano aprašomame filme ji atlieka psichoterapeutės (na, dar tik studijuojančios tai) vaidmenį. Paliko gan malonų įspūdį. Apskritai, filmas, gal ir nėra labai stiprus ir kažkoks ,,vau“, bet iš jo sklinda šiluma.. Noriu pavartoti žodį mielas, kad ir kaip keistai tai atrodytų žinant filmo temą.

Rekomenduoju.

Kol kas šis filmas nominuotas porai Auksinių gaublių, bet man rodos, dar bus apdovanojimų (ar bent jau nominacijų).

O pati rašau tiek kiek rodo ir imdb vidurkis: 8/10

Rež.: Jonathan Levine, vaidina: Joseph Gordon-Levitt, Seth Rogen, Anna Kendrick, Jessica Parker Kennedy, Bryce Dallas Howard, 2011 m., JAV, anglų k., 100 min.