152> Zwartboek / The Black Book / Juodoji užrašų knygelė

Planavau šiandien žiūrėti visai kitą filmą, bet staiga persigalvojau. Gal ir gerai, nes porą valandų praleidau kuo puikiausiai.

1956 m. žydė Reičelė sutinka seną draugę, kuri primena išgyvenimus, patirtus II pasaulinio karo metu Olandijoje, kai susprogdinus slėptuvę ji privalo bėgti. Čia ji sutinka žmogų iš pasipriešinimo būrio, kuris prižada ją ir dar krūvelę kitų žydų perkelti į kitą vietą. Tačiau visa tai nenusiseka…

Šiame filme iš tiesų visko labai daug. Ir meilės, ir susišaudymų, ir atviresnių scenų, ir linksmesnių, ir žymiai daugiau- liūdnų vietų.

Pradžioje tikėjausi vieno, per vidurį pasisuko viskas dar kitaip, o pabaiga- teisingiausia, kokia tik begalėjo būti.

Skaičiau, kad, net ir žiūrint prasčiausią filmą šia tema, jis pasirodys puikus. Kažkaip nemanau, visgi filmas turi įtikinti. Ir šis mane pakankamai įtikino. Drąsus, niūrus su vos išsižiebiančiais spindulėliais tame visame nacių valdomame pasaulėlyje. Kaip tik šiandien rašiau istorijos kontrolinį, kuriame buvo pateikta statistika su skaičiais, kiek žydų buvo nužudyta. Skaičiai drąstiški. Ir netgi tikiu, kad ten net ne visi suskaičiuoti. Kas žino, kiek dar tokių, kurie taip ir nepateko į jokias statistikas?..

Šis filmas apie tai, kaip žmogus praranda viską. Visiškai viską. Ir netekčių vis daugėja. Kai įsimyli tą, ko neturi. Kai turi persiplėšti per pusę, kad būtų patenkintos abi pusės. Kai turi persilaužti per save, kad suvoktum, kas svarbiausia. Negana to, niekada nežinai, kuo gali pasitikėti. Nežinai, kas tavęs laukia po dienos kitos, kas- tikrieji draugai. Bėgimas, slapstymasis, įtarinėjimai… Ne kartą galvojau, kad jai nelieka nieko kito, kaip visiškai pasiduoti ir atsiduoti likimui į rankas.

Ta pažeminimo scena išliks atmintyje tikriausiai visą gyvenimą. Vos valdžiau ašaras (jei būčiau viena buvusi kambaryje, tai nebūčiau stengusis jų suvaldyti), nes tai, kas ten vyksta- iš tiesų kraupu. Kai visi žmonės su džiaugsmu stebi visas tas baisybes ir juokiasi.

Na, ir dar viena vieta, įstrigusi į atmintį, yra beveik pabaigoje, kai Reičelė sužino apie dar vieną netektį. Ji atrodė kaip visiškai nieko nebesitikintis iš gyvenimo žmogus. Visiškai viską praradęs.

Rekomenduoju tiems, kurie mėgsta tokios tematikos filmus.

10/10

Rež.: Paul Verhoeven, vaidina: Carice van Houten, Sebastian Koch, Christian Berkel, 2006 m., Olandija, vokiečių, anglų, olandų k., 145 min