166> The Nanny Diaries / Auklės dienoraštis


Šis filmas jau seniai buvo patraukęs mano dėmesio, tad telaukiau, kol užsinorėsiu mielo filmo. Ir toks metas atėjo.

Anė pabaigusi koledžą nebežino, ko iš tiesų nori iš gyvenimo, o dar mama kišasi ir neleidžia jai savarankiškai apsispręsti. Vieną dieną ji išgelbsti berniuką ir taip gauna pasiūlymą dirbti aukle. Anė nusprendžia, kad tai- puiki galimybė pakeisti aplinką ir išbandyti save naujoje srityje.

Iš tikrųjų, tai nėra linksmas filmas. Anaiptol, jame daugiau liūdesio. O svarbiausia tai, kad negalima sakyti, kad ,,tai tik filmas“. Tai vyksta ir šiomis dienomis ir galbūt net ieškoti nereikia toli, ir gal net nebūtinai reikia, kad šeima būtų tokia turtinga, kokia šiame filme… O kalbant apie šį filmą, tai šeimyna, kurios berniuką pagr. veikėja prižiūri, gyvena turtuolių kvartale, kur yra visiškai normalu turėti auklę. Ir toji auklė- yra viskas, ką turi vaikas, nes tėvai pernelyg paskendę savo reikaluose. Šiuo aspektu filmas kiek primena The Help, kur auklės- bene svarbiausia šeimos sudėtinė dalis. Ir tas berniukas, kuris nori, kad mama jį apkabintų ir pažaistų, kad tėtis jį rankose laikytų ne minutę, o valandą ar dvi, berniukas, kuris prie kelnių prisitvirtinęs tėčio vizitinę kortelę, nes patį tėtį mato labai retai. Į ką tuomet jam reikia remtis? Žinoma, į auklę. Ir taip norisi, kad nors ji, tas vienintelis žmogus, jo niekada neišduotų ir nepaliktų…

Bet jau nuo pat pradžių žinojau, kad pabaiga nebus linksma. Tas vaikas galėjo likti su Ane nebent tuo atveju, jei būtų turėjęs tik kokį simpatišką  vienišą tėvelį, su kuriuo auklė imtų artimiau pradėjusi bendrauti- o iš pradžių galvojau, kad toks siužetas ir bus. Bet tėvelis ne vienišas ir visiškai nesimpatiškas, netgi toks, kurį reikėtų smarkiai papurtyti, kad atsibustų. Netgi šlykštokas… Taigi, tas atsisveikinimas buvo kad ir numanytas, bet nelaukiamas. Ir toji scena vos neprivertė manęs susigraudinti…

Taip, tai vis dėlto nėra labai rimtas filmas, nors kiekvienas gali įžvelgti tai, kas jam patinka. Kažkas labiau dėmesį kreips į visą šeimos situaciją, kaip tai dariau aš, kiti- į kuriozines situacijas, kurių irgi pasitaikė, kiti galbūt į tai, kokia yra Anė… Galbūt kažką papiktins mama, kažką tėtis, o kažką- pati auklė? Bet man pastaroji man paliko tikrai malonų įspūdį. Scarlett Johansson ne tik graži, ji dar ir gerai vaidina- o tai tikrai svarbu.

Yra filme ir romantinė linija, tik ji ne tokia ir išplėsta, bet gal ir gerai?..

Ir žinoma, negaliu nepaminėti šuniuko! Toooks mielas ir belekaip fainas.

Rekomenduoju, kai norisi paprasto, šilto, tačiau visiškai ne per banalaus filmo.

Vertinu 7/10

Rež.: Shari Springer Berman, Robert Pulcini, vaidina: Scarlett Johansson, Nicholas Art, Paul Giamatti, Laura Linney, Chris Evans, 2007 m., JAV, anglų k., 106 min.

Reklama
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. liepos 23, 2016 10:30 am

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: