Pradžia > David Siegel, Joseph Gordon- Levitt, Lynn Collins, Scott McGehee > 200> Uncertainty / Nežinomybė

200> Uncertainty / Nežinomybė


Kažkada jau buvau įsijungusi šį filmą, bet tuoj pat ir išjungiau, nusprendusi, kad visgi dar neatėjo  jam laikas. O vakar kaip tik pagalvojau, kad jau senokai žiūrėjau filmą su Joseph Gordon-Levitt, taigi, ilgai negalvojusi, įsijungiau šį.

Pasakojama apie paprastą idėją, kai nežinai, ką daryti: porelė meta monetą, kad sužinotų, kur vykti: į Brukliną ar Manheteną. Išmetus monetą siužetas tuoj pat skyla į dvi linijas: gražią ir romantišką Bruklino pusę ir nuotykių kupiną Manheteną. Abiejų istorijų siužetai sukasi alternatyvioje erdvėje, paraleliniuose pasauliuose, palaipsniui augdami lik kulminacijos, kuri turėtų padėti apsispręsti, kurį kelią rinktis.

Tikėjausi kiek kitokio filmo, kadangi žinojau tik apie monetą. Maniau, kad ją mėtys dažnai filmo metu ir taip nulems daugelį savo pasirinkimų bei tiesiog parodys, kas gali nutikti pasiduodant likimui. Tačiau čia, kaip ir anotacija skelbia, viskas skyla į dvi dalis, į dvi visiškai priešingas istorijas.

Kalbant apie pirmąją istoriją, vykstančią Brukline, tai apie ją nieko blogo negaliu pasakyti. Graži, paprasta istorija apie svarbų sprendimą, kurį porelė turi padaryti. Tuo tarpu Manheteno dalis atrodo kaip veiksmo filmas, kuriame gausu bėgimo ir slapstymosi. Tiek kartų norėjosi sakyti: išmeskite jūs tą telefoną, negi negalite tiesiog palikti jo ant suoliuko? Bet tai būtų pernelyg paprasta, taigi, veikėjai laksto ir laksto.. O telefonas vis skamba ir skamba.

Tačiau abi dalis jungia poros santykiai, kurie nesiskiria nei vienoje, nei kitoje dalyje. Jie taip šiltai ir mielai elgiasi vienas su kitu, jauku darėsi žiūrint į juos. Prie to įspūdžio, manau, prisidėjo ir patys aktoriai, ypač J. Gordon – Levitt, kuris tiesiog savas, labai paprastas atrodo visuose filmuose, kuriuos su juo esu mačiusi.

O filmas kiek keistokas, nuotaika nei tai liūdna, nei tai linksma, kažkokia melancholiška.. Nežinau, gal tik man taip pasirodė. O ir muzikos takelis tokią nuotaiką kuria. Nebuvo taip, kad negalėčiau atsitraukti, bet ir labai prastu negalėčiau pavadinti. Buvo momentų, kai kabino, buvo- kai vertė nuobodžiauti, bet vis tiek buvo įdomu sužinoti, kaip baigsis tiek vienoje dalyje, tiek kitoje. Sprendimas paprastas, tačiau patiko.

Rašau silpną 7/10.

Rež.: Scott McGehee, David Siegel, vaidina: Lynn Collins, Joseph Gordon-Levitt, 2009 m., JAV, 101 min.

Advertisements
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: