255> The Reader / Skaitovas
Šitą filmą imdb man siūlė labai dažnai, taip dažnai, kad net ir nebenorėjau jo žiūrėti. Tuomet buvo tarpas, kai jį užgožė kiti siūlymai ir galop neseniai jis vėl ėmė pasirodyti imdb svetainėj, vos tik ją atsiversdavau. Ir pamaniau: na ką, reikia pažiūrėti.
Jie susitiko netikėtai, bet tas susitikimas pakeitė jų gyvenimus. Vieną susitikimą ėmė keisti kitas ir taip jų romanas pradėjo rimtėti. Tačiau nė vienas tikriausiai nebūtų nuspėjęs, kur jie susitiks po keleto metų..
Jei pačioje pradžioje dar turėjau abejonių, tai jos išsisklaidė neįtikėtinai greitai. Filmas puikus. Aukščiau neparašiau nė pusės anotacijos, kurią radau ir perskaičiau po filmo. Joje juk šitiek daug atskleista. Todėl gerai, kad nieko ir nežinojau, nes kitaip pusė (ar net daugiau) įdomumo dingtų.
Patiko man pats idėjos išpildymas. Viskas pakankamai lėtai, subtiliai ir skoningai. Netgi atviresnės scenos atrodė gražiai ir puikiai įsipaišė į visą siužetą: jokio vulgarumo ar neskoningumo.
Apie pagr. veikėją Haną kiek vėliau sužinomas faktas, kuris priverčia pagalvoti, į kurią pusę stoti. Ir nežinojau.. Tikrai nežinojau. Aišku, tai, kas įvyko, baisu, bet veikėja tokia, kad tiesiog negaliu nusiteikti prieš ją. Norėjosi kiek daugiau sužinoti apie jos motyvus, kodėl taip elgėsi ir pan. Nors kita vertus, tai visiškai nepateisinama..
Galvoje užvirė diskusija ir dėl to, ko nepasakė Maiklas. Kaip viskas būtų pasikeitę, jei jis būtų tai pasakęs?.. Ar būtų ką apskritai pakeitę?
Kalbant apie Haną, kaip apie žmogų, tai man patiko jos atkaklumas, jos stiprybė, jos sugebėjimas šitiek ilgai išlaikyti vieną paslaptį. Apskritai, Kate Winslet šį kartą man labai patiko, jos vaidyba buvo tikrai įtikinanti, tuo labiau, kad ir pats personažas tikrai sudėtingas, ypač todėl, kad vaizduojamas ne vienas gyvenimo tarpsnis.
Sunku kažkaip kalbėti apie šį filmą.. Bet man patiko, labai patiko. 10/10
Rež.: Stephen Daldry, vaidina: Kate Winslet, Ralph Fiennes, David Kross, Bruno Ganz, Alexandra Maria Lara, 2008 m., JAV, Vokietija, 124 min
Filmų vakaras 
Aš kažkaip nemanau, kad šiuo atveju jos tylėjimas buvo atkaklumo ar stiprybės ženklas. Juk jeigu konors gėdijies, tai nereikia didelio atkaklumo, kad tylėtum, tu tiesiog tylėsi savaime. Kaip tik atvirkščiai manyčiau, ji negalėjo nugalėti ją kausčiusio gėdos jausmo, neišdrįso prisipažint, bijojo. Bijoti nėra stiprybė.
Ir dar prie to paties, nesuprantu tavo nusistatymo prieš imdb ir apskritai, rekomenduojamus filmus. Manau, kad ir pati ne kart pastebėjai, kad toks nusistatymas kvailas ir taip gali pražiopsot daug dėmesio vertų filmų (kaip šiuo atveju.) :))
Kitą sykį reiks pasistengti aiškiau rašyti 😀 Atkaklumą, stiprybę ir sugebėjimą išsaugoti paslaptį rašiau kaip atskiras savybes. Atkaklumas- turėjau omeny tai,ko išmoko, stiprybė- sugebėjimas nepalūžti tokioje situacijoje. O dėl paslapties saugojimo, tai mane žavėjo tai, kad ji sugebėjo gyvendama neišsiduoti, kad turi tokį trūkumą. Pritariu dėl gėdos ir baimės.
Tikrai nesu nusistačiusi prieš imdb 😀 Tai vienas mano mylimiausių ir dažniausiai lankomų puslapių. Rekomendacijų irgi nepeikiu, tuo labiau, kad dažnas filmas iš jų būna mano norų sąrašuose. 🙂