Pradžia > Annie Girardot, Benoît Magimel, Isabelle Huppert, Michael Haneke, Susanne Lothar > 380> La Pianiste / The Piano Teacher / Pianistė

380> La Pianiste / The Piano Teacher / Pianistė


film_01481_lapianisteKaip vėlam vakarui, šis filmas- tikrai ne pats geriausias pasirinkimas. Ir žinojau, kad tai tikrai nebus pozityvus kinas, po kurio garantuotai sapnuotųsi spalvoti gražučiai sapnai. Tačiau jau kelinta diena, kai vis galvojau, kad reikia pagaliau pažiūrėti šį taip daugelio išgirtą filmą, tuo labiau, kad anksčiau žiūrėti M. Hanekės ,,Funny Games“ (abi versijos) mane tikrai sužavėjo.

Visgi jau pati anotacija tikriausiai ne vieną atkalbės nuo šio filmo peržiūros, mat filmas yra apie jaunuolį Valterį, kuris įsimyli savo pianino mokytoją Eriką, o netrukus sužino apie jos sadomazohistinius potraukius.

Hanekės braižas šiame filme išlieka toks pats, koks buvo ir ankstesniuose dviejuose matytuose. Daug šviesių spalvų, nemažai tylos, dialogai vyksta tik tuomet, kai jie būtini, vyraujanti ramybė, veikėjai atrodo absoliučiai tikroviški (net nežinau, kaip kitaip išsireikšt. Tiesiog būna žiūri filmą ir atrodo: ne, tikrovėje taip nevaikštoma, nesielgiama, o čia visi tokie natūralūs, gal prisideda tai, kad vaidina neholivudiniai aktoriai?..), po truputį didinama ne tik įtampa, bet ir šleikštulys ir pasibjaurėjimas pagrindine veikėja. O juk dažniau pagrindinis veikėjas kaip tik yra tas, kuriuo žavimasi.. Bet tik ne šiame filme. Jau vien moters veido mimika, gestai, kalba kėlė neigiamas emocijas, o kai netrukus ėmė rodyti visokius jos pomėgius, ką jau kalbėti apie sceną vonioje bei kitus verčiančius kilstelėti antakius poelgius, nebeliko nieko, kaip būtų galima pateisinti šią moterį..

Ji- vidutinio amžiaus moteris, vis dar gyvenanti su mama, kuri labai griežta ir mėgstanti reguliuoti dukros gyvenimą. Kokie Erikos pomėgiai? Vaikščioti į sekso reikmenų parduotuves ir žiūrėti filmus (kokie tai filmai, sakyti tikriausiai nereikia..), lankytis aikštelėse, kur rodomas kinas po atviru dangumi, ir stebėti automobiliuose besimylinčias poreles… Prie viso to dar yra pomėgis muzikai, ypač ji yra Šuberto ir Šumano gerbėja. Po to, kai susipažįsta su Valteriu, ji ilgai nelaukia ir parodo, kad vadovaujanti bus ji. Jos taisyklės- sukrečiančios ir tokios, kurios priimtinos tikrai ne kiekvienam. Ir su kiekviena minute man vis labiau atrodė, kad jai tikrai kažkas negerai su galva. Na taip, ji tikriausiai jau ilgą laiką (o gal net visą gyvenimą?) nėra turėjusi vyro, jos gyvenimas įspaustas į griežtus rėmus, bet… Vis tiek nepateisinu jos poelgių. Filmas ir apie tai, kad meilė yra ne vien tik gauti, bet reikia ir duoti, jei man gerai taip, tai nereiškia, kad ir antrai pusei tai bus priimtina. Bet vėlgi, ar galima tai (bent iš Erikos pusės) vadinti meile?.. Nemanau.

Kulminacija puiki, nors ne ką mažiau sukrečianti nei pats filmas. Tokia ,,teisinga“, kaip aš pavadinčiau.. Tiesa, tikėjausi, kad pabaiga bus kitokia, bet ir ši- ganėtinai gera ir taip visiškai užbaigianti visą šią kraupoką istoriją.

Tikrai geras. 7/10

Rež.: Michael Haneke, vaidina: Isabelle Huppert, Annie Girardot, Benoît Magimel, Susanne Lothar, 2001 m, Austrija, Prancūzija, Vokietija, prancūzų k., 131 min

Reklama
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: