419> Memento / Memento

Jau kartą buvau pradėjusi jį žiūrėti, bet labai greitai, gal po 5 minučių išjungiau… O prie va tokių pradėtų filmų grįžti man būna labai sunku, nors šiuo atveju nuomonės tikrai nesuspėjau susidaryti. Šiandien jo net neplanavau žiūrėti, bet nutinka taip, kad tiesiog iš niekur nieko šauna į galvą pavadinimas- o tai rodiklis, kad jam tikrai atėjo laikas. Dar įžangoje norėčiau pridurti, kad, nors mėgstu tokio tipo filmus, bijojau, kad ši gerai vertinama kino juosta neužsibaigtų jau kiek pabodusia kulminacija (kai pasirodo, kad viskas buvo pagr. veikėjo mintyse, kad jis, o ne kažkas kitas įvykdė nusikaltimą ir pan)..

O filmas pasakoja apie buvusį draudimo kompanijos darbuotoją Leonardą, kurio žmona buvo išprievartauta ir nužudyta, o jis pats- pastumtas užpuoliko patiria sunkią galvos traumą ir taip netenka trumpalaikės atminties. Vyras pamena viską, kas buvo iki užpuolimo, tačiau tai, kas vyksta po to, dingsta jau po keleto minučių iš atminties. Tačiau jis žino vieną: Leonardas privalo surasti ir atkeršyti žudikui.

Kad prisimintų svarbiausius faktus, jis juos užsirašo ant lapelių ar išsitatuiruoja ant kūno. Sutikusius žmones nufotografuoja, kad kitąsyk pamatęs ar išgirdęs jo vardą, galėtų suvokti, kad su juo jau yra pažįstamas, taip pat, perskaito tam tikras pastabas, susijusias su jais, užrašytas ant fotografijų. Iš tikrųjų, tai bežiūrėdama, kaip jis viską užsirašinėja, pasijutau, lyg pati būčiau be trumpalaikės atminties, nes labai dažnai užsirašinėju įvairią svarbią informaciją. Tačiau, skirtumas tas, kad be užrašytos/nufotografuotos medžiagos jis nieko daugiau neprisimena: nei kokiomis aplinkybėmis tai buvo užrašyta, nei ką jis iš tiesų galvojo tai rašydamas (o tai, kaip vėliau bus galima pamatyti, taip pat pakankamai svarbu), na, ir apskritai, juk ne visuomet būna tušinukas po ranka- o žiūrėk, ir praleisi kokią svarbią detalę.

Idėja- tikrai įdomi. Visiškai įsitraukiau į siužetą ir sekiau kiekvieną žingsnį. Deja, nekokia iš manęs seklė, nes, kai įsitraukiu, tai ne taip įtemptai galvoju, spręsdama, kas čia vyksta. Nepaprastai patiko pateikimas: įvykiai rodomi iš kito galo, t.y. pradedama nuo paskutinių įvykių ir baigiama- pačiu pirmutiniu. Vien dėl šito filmas nusipelno neblogo įvertinimo, nes būtent tokiam siužetui toks pateikimas buvo tinkamas, dar labiau viską žiūrovui sumakaluojantis galvoje. O makalynė tikrai nemenka. Pradžioje atrodė vienaip, po to viskas ima verstis, verčiasi ir verčiasi, galop, jau nebežinai, kas čia bevyksta ir kuo betikėti, tuomet tik susidėlioji galvoje vaizdą, kuris atrodo logiškiausias.. Bet ir vėl- kyla nemažai naujų klausimų, kurie net tuo ,,logiškiausiu“ neleidžia tikėti, tad, manau, žiūrėdama šį filmą vėl, atrasčiau kažką naujo ir galbūt vėl nuomonė pakistų ir kas buvo logiška, taip nebeatrodytų visiškai, o tai, ką kaip ir atmečiau, pasirodys kaip didesnė tiesa. Po tokių filmų dažnai ir pasigooglinu, kad pažiūrėčiau, ką kiti mąsto, šiuo atveju pastebėjau, kad, kaip ir aš, daugelis susidėlioja keletą skirtingų šio filmo sprendimų. Bet man ta maišatis galvoje patinka, ji priverčia mąstyti, apgalvoti detales, o ne viską sukramto ir patiekia ant padėklo.

Kad tai 2000-ųjų filmas, parodo nebent tai, jog nėra mobiliųjų ir automobiliai senoviški, o visa kita niekuo nesiskiria nuo pastarųjų metų filmų. Patiko man ir pagrindinis aktorius, kaip ir minėjau, idėja- taip pat gera, na, o po peržiūros likę begalė klausimų- tik malonumas. O dar, ką galėčiau pridurti: jau ne pirmą sykį Ch. Nolan parodo, kad ir į normalią trukmę galima sutalpinti išties puikų filmą.

Twistų mėgėjams tiesiog būtinas pamatyti.

9/10

Šis filmas yra 35-oje imdb Top250 vietoje, nominuotas dviems Oskarams.

Rež.: Christopher Nolan, vaidina: Guy Pearce, Carrie-Anne Moss, Stephen Tobolowsky, 2000 m., JAV, 113 min