436> Buried / Palaidotas gyvas

Peržiūrėdama savo ,,norų“ skiltį (tai darau, jei iš anksto nebūnu sugalvojusi, ką noriu pažiūrėti) gan greitai apsistojau ties Rodrigo Cortés ,,Buried“, kuris žiūrovui žada puikų klaustrofobinį reginį. Polas pabunda uždaroje dėžėje-karste. Šalia jo- žiebtuvėlis ir mobilusis telefonas. Polas ima prisiminti, kokiomis aplinkybėmis čia atsidūrė ir žūtbūt stengiasi ištrūkti.

Taigi, turime galimybę pusantros valandos stebėti Ryan Reynolds, kuris išties nepasižymėjęs kaip tas aktorius, kuris vaidina dėmesio vertuose filmuose, nors romantinės komedijos su juo (The Proposal ir Definitely, Maybe) man patiko. ,,Buried“ – prieštaringai vertinamas filmas, net ir pati nežinojau, ko tikėtis. Galvojau bus nuobodu, todėl nustebau, kad mane įtraukė nuo pat pirmos minutės ir, su tam tikrais nuopuoliais, sugebėjo išlaikyti dėmesį iki pat paskutinės sekundės.

Neseniai šnekėjau apie tai, jog mane nervina, kai rodomas tamsus ekranas, o šiandien vėl ,,užšokau“ ant tokio filmo. Aišku, šioje kino juostoje tai yra natūralu- juk karste elektros nėra, tačiau tos minutės tamsoje kartais būdavo pernelyg ilgos, nuobodžios ir nekeliančios jokios įtampos.

Žiūrėdama vietomis nenusėdėjau ramiai, nes taip ir norėjosi Polui rėkti, ką jis čia daro. Jei jis naudojasi mobiliuoju (kuris šviečia), tai kam jam dar reikalingas uždegtas žiebtuvėlis? Juk ugnis eikvoja taip reikalingą deguonį. Ką jau kalbėti apie bereikalingą mobiliojo naudojimą- juk eikvojasi baterija. Jau nešneku apie ugnį, kuri apskritai yra ganėtinai pavojingas dalykas. Be abejo, dar prisikabinčiau ir prie to, kad daug laiko išeikvota skambinant ne tiems asmenims, plyšaujant vietoj to, kad ramiai šnekėtų, o jau apie paskutinį jo padarytą žiauroką veiksmą, kuris visai nesisiejo su bendra atmosfera, iš viso tyliu- jis buvo absoliučiai nereikalingas ir neįsipaišė į bendrą vaizdą. TAČIAU. Kalbant apie Polo elgesį, tai jį pateisinau: nemanau, kad ir pati protingiau elgčiausi nei jis, juk panika, siaubas ir visokios kitokios emocijos tikrai neprivestų prie racionaliausių ir logiškiausių sprendimų, o jei taip ir nutiktų, tai tikrai ne nuo pat pradžių.

Be Polo nematome kitų žmonių, tik girdime balsus tų, su kuriais jis kalbasi telefonu. Klausytis kai kurių dialogų būdavo sunku, nes ir pyktį, ir supratimą jaučiau tuo pačiu metu. Ir vis dėlto, negalėjimas matyti, kas buvo daroma, kad išlaisvintų Polą, varė į neviltį, nes tiesiog nebežinojai, kiek tiems ,,ponams“ rūpi tavo likimas, o kiek tai, kad viskas vyktų kuo tyliau ir nepasiektų visuomenės.

Prieš filmą visai atsitiktinai sužinojau pabaigą, tačiau dėl to žiūrėti buvo ne mažiau įdomu. Man pačiai efektingiausi momentai buvo du: pirmasis- kai pasirodė gyvatė (net pašokau iš vietos tiesiogine šių žodžių prasme) bei pabaigos įvykiai.  Išties, geras finalas, gailiuosi, kad pagr. veikėjo likimą žinojau, kitu atveju efektas būtų dar didesnis buvęs.

Man patiko! 8/10

Rež.: Rodrigo Cortés, vaidina: Ryan Reynolds, Stephen Tobolowsky (balsas), 2010 m., Ispanija, JAV, Prancūzija, 95 min