476> Django Unchained / Ištrūkęs Džango

Pagaliau prisiruošiau pažiūrėti naujausią Quentin Tarantino filmą, kuris giriamas ir kritikų, ir žiūrovų, 2013-ųjų Oskarų ceremonijoje juosta buvo paminėta penkissyk tarp nominantų, o po vieną statulėlę atsiėmė Christoph Waltz kaip geriausias aktorius antraplaniame vaidmeny bei režisierius už geriausią originalų scenarijų. Vis dėlto, man sunkiausia buvo prisiruošti jį pažiūrėti dėl ilgos trukmės – kiek daugiau nei pustrečios valandos.

Vergo Džango likimas pasikeičia, kai jį iš vergovės į savo rankas paima vokietis premijų medžiotojas daktaras Kingas Šultzas. Padedant išvaduotojui, Džango pasiryžta išgelbėti ir savo žmoną.

Niekada nereikia bijoti ilgos trukmės, kai kalbama apie Q. Tarantino filmus. Nebent iš tikrųjų neturite jam laiko, nes nepatarčiau užsiimti pašaliniais darbais jį žiūrint. Laikas pralekia labai greitai.

Jau nuo pat pradžių neįmanoma nepastebėti puikaus muzikinio takelio. Juokingiausia, kad jį buvau atsisiuntusi jau gan seniai, bet po to taip ir užmiršau, na, o dabar jis kurį laiką bus tarp mano klausomiausių. Galėčiau girti kiekvieną skambėjusį kūrinį atskirai, kiekvienai scenai buvo parinkta tinkama daina- ir dar tokia, kad greitai iš atminties nedingstanti.

Aktoriai. Christoph Waltz- aktorius, kurio kiekvieną filmą, net ir banaliausią, žiūrėčiau. Jis puikus visur, pamenu, kaip žavėjausi juo, kai pirmąsyk išvydau Water for Elephants- palyginus su romanu juosta buvo banali, tačiau būtent Ch. Waltz ją išgelbėjo nuo visiškos vidutinybės. Q. Tarantino jam padeda atsiskleisti kaip tikram profesionalui – juk tikriausiai ne veltui abu gauti Oskarai yra už vaidmenis šio režisieriaus filmuose. Jamie Foxx kaip Džango taip pat vertas dėmesio, ne ką įdomesnį personažą suvaidinti turėjo ir Leonardo DiCaprio. Man patiko, kad jis nusimetė rimtuolio kaukę, matyti jį tokį vietomis kone pakvaišusį buvo įdomu. Kažkas naujo jo filmografijoje ir personažų charakteristikose.

Tarantino braižas labai ryškus. Kažkam gal pasirodysiu truputį pakrikusiu protu, bet man patinka tokios linksmos scenos jo filmuose, kai kulkos skrieja į visas puses ir visur kur liejasi kraujas. Apskritai, jo filmuose taip susilieja humoras su žiaurumais, kad atrodo, kartais net ir širdies taip neskauda matant ištaškytas smegenis. Tiesa, pastarąjį dalyką dažniau galima matyti Inglourious Basterds. Ištrūkęs Džango vietomis buvo labai dramatiškas, ypač toji scena su šunimis man įsiminė, taip ir troškau, kad kas nors imtųsi ką nors daryti. Humoras, ironija- tai visuomet džiugina, nešyptelti visos juostos metu- tiesiog neįmanoma.

Pačiam siužete nėra nieko ypatingo, galima būtų kabinėtis prie standartiškumo, tačiau kažką ypač originalaus mažai kas sukuria, o ką jau kalbėti apie pastarąjį metą. Bet čia svarbiausia ne kas rodoma, o kaip. Juk turėdami tą patį siužetą skirtingi režisieriai sukurtų visai kitokius filmus. Todėl burbėti, kad nieko gero ten nėra, koks čia siužetas, kai viskas daroma iš meilės- banalu ir t.t., pripažinsiu, prieš žiūrėdama galvojau, kad tai bus apie Džango kuris kovos tiesiog prieš vergovę, tad supratusi, kad dėl visko kažkiek kalta ir moteris, šiek tiek nusivyliau, bet greitai tai užsimiršo, nes čia tiesiog reikia mėgautis reginiu. Tai yra pramoginis filmas, suteikiantis pakankamai emocijų. Tai ne tas filmas, kuris ilgam privers susimąstyti.

Kam patinka Tarantino, daugiau ar mažiau patiks ir šis.

9/10

Rež.: Quentin Tarantino, vaidina: Jamie Foxx, Christoph Waltz, Leonardo DiCaprio, Kerry Washington, Samuel L. Jackson, Amber Tamblyn, 2012 m., JAV, 165 min