544> Srpski film / A Serbian Film / Serbiškas filmas

Jau senokai taip nesijaučiau po filmo peržiūros. Iki tol nemažai buvau prisiskaičiusi komentarų, apie tai, koks jis šokiruojantis ir apskritai, kad nėra tikslo tokių žiūrėti, tad kaip ir tikėjausi žiaurybių, bet nė nemaniau, kad filmas taip duos per galvą.

Buvusi porno filmų žvaigždė Milošas yra sukūręs šeimą ir gyvena normalų gyvenimą. Tačiau vieną dieną jis gauna kvietimą filmuotis pornografiniame filme – už jį jam bus labai dosniai sumokėta. Pinigai – galimybė ištrūkti iš nusibodusios vietos, tad Milošas sutinka.

Pirmąjį pusvalandį nieko itin šokiruojančio nevyksta, keletas atviresnių ir brutualesnių sekso scenų, bet tik tiek, tad net pagalvojau: negi tai viskas? Aišku, kuo toliau, tuo kūrėjų vaizduotė darėsi lakesnė, be pedofilijos ir nekrofilijos nuspręsta neapsieiti. Svarbiausia, kad, kai, rodos, jau toliau nueiti nebegalima, dedamas naujas dar stipresnis smūgis. Ir į viską žiūrėjau pakankamai ramiu veidu, gal vieną sceną žiūrint tik nusukau akis, nes viršijo tikriausias tokias ribas, kokias tik begalima (jei tuo metu kūrėjai būtų tuo momentų išgirdę mano mintį, pasijuoktų ir pasakytų: tu palauk ir dar ne tiek pamatysi). O visa kita buvo ištveriama akims, tačiau kulminacinė dalis vargu ar bus ištveriama protu. Nes būtent toji kulminacinė dalis taip deda į galvą, kad tiesiog dar kurį laiką negalėjau atsikvošėti. Ir vis dar negaliu. Siaubas, košmaras, koks tik begali būti. Ir lyg to dar būtų negana, pačioje pabaigoje – scena, parodanti visišką žmogiškumo išnykimą, visišką sužvėrėjimą. Žinot, net juokas suėmė. Toks nervingas, beviltiškas juokas.

Skaičiau daug atsiliepimų, kuriuose rašoma, kad apart visų baisybių nieko daugiau šiame filme nėra, jokio normalaus siužeto. Yra. Jis tikrai yra, tik ne visuomet pastebimas dėl vykstančių kraupių scenų. Ironijos ir sarkazmo galima įžvelgti, veikėjai lyg dūria pirštu į žiūrovus ir sako: žiūrėkit, kokie jūs esate. Milošas vienoje scenoje pasijuokia: jei jūs žadate man didžiulius pinigus, vadinasi, tai bus pelningas filmas. O to pornografinio filmo kūrėjas tik trina rankutėmis ir labai dažnai aiškina, koks tai menas. Menas, kuriam, taip išeina, yra pritariančių, tų, kurie jį žiūri – ir argi tai ne tiesa? Jei yra pasiūla, vadinasi, bus ir paklausa.

Ir, aišku, viena iš temų – kerštas, siaubingas kerštas, kuris nepaliks nė vieno žiūrovo, kuris daėjo iki tos vietos, abejingo. Jei iki tol manėt, kad viskas dar pakenčiama, tai toji vieta turėtų neblogai papurtyti.

Pastatymas šio filmo neprastas, tikrai neatrodo kaip koks antrarūšis. Kameros darbas įdomus, vaizdai – pakankamai meniški, netgi kažkiek šizofreniški (tam įtakos turi tai, kad kartais Milošas būdavo apsvaigintas narkotikais), apskritai, būtų įdomu pamatyti dar kokį nors šio režisieriaus darbą, tik gaila, kad be ,,Serbiško filmo“ ir kito siaubo filmo, kuriam jis sukūrė vieną segmentą, daugiau nieko kol kas nėra.

 Jei reiktų vertinti tai, kaip mane šis filmas paveikė, kiek jausmų sukėlė, tai kiauras dešimt būtų ir ne kitaip, už techninę dalį irgi rašyčiau gerą balą, bet siužetine prasme man vertinti kol kas sunku, kadangi paliko prieštaringus jausmus.

Ar žiūrėti?.. Na, jei abejojate, tai gal ir nereikia, jei labai norite, tai prašom.

Rež.: Srdjan Spasojevic, vaidina: Srdjan Todorovic, Sergej Trifunovic, 2010 m., Serbija, serbų k., 104 min