619> Tonari no Totoro / Mano kaimynas Totoro

Kaip dažnai pamatau, kiek dar nemačiau, negirdėjau, neperskaičiau. Aišku, visko niekuomet ir nepavyks pamatyti/perskaityti/girdėti, tačiau atradimai skatina domėtis ir atrasti tai, kas patiktų. Studijos Ghibli darbų išskyrus kažkada seniai matytą Howl’s Moving Castle neteko žiūrėti, tačiau geri aplinkinių atsiliepimai paskatino vieną dieną pagaliau pažiūrėti ką nors.

Dvi mergaitės su tėčiu  atsikrausto į naujus namus tam, kad būtų arčiau sergančios mamos. Netrukus jos ima patirti vis daugiau nuotykių, susijusių su miško dvasiomis.

Pirmiausia, piešinukai nuostabūs. Jie tokie mieli, o akių išraiškingumas man visuomet krisdavo į akį vaikystėje žiūrint japonų kurtus anime. Juostoje labai daug gerumo, šviesos, švelnios mistikos, kuri užburia. Netrūksta čia smagių scenų, įdomių nuotykių, gražių scenų, kurias norisi žiūrėti pakartotinai vėl ir vėl. Totoro apskritai nuostabus, jau nekalbant apie tą sceną, kai Mei atsigulė Totoro ant pilvo, negalima nepaminėti ir scenos su skėčiais. Tiek geros energijos galima pasikrauti iš tokio filmo, o laikas visai neprailgsta (nors ir taip jis ganėtinai trumpas – ~80 min). Patiko man ir šeimos kaip didelės vertybės iškėlimas, tėčio ir mergaičių bendravimas buvo tiesiog tobulas.

Daug vilčių dedu į tai, kad kiti minėtosios studijos filmai dar geresni.

8/10

Filmas šiuo metu yra 146-oje imdb Top 250 vietoje.

Rež.: Hayao Miyazaki, įgarsina: Hitoshi Takagi, Noriko Hidaka, Dakota Fanning (angliška versija), Elle Fanning (angliška versija), 1988 m., Japonija, japonų k., 86 min