674> The Fall / Bekraštė istorija

Tai istorija pasakojanti apie mergaitę Aleksandriją, kuri turi gulėti ligoninėje, kol jos ranka išgis. Bevaikščiodama ligoninės koridoriais vieną dieną ji atsitiktinai užeina į jauno vyriškio palatą. Šis vyriškis – Rojus, kuris neseniai patyrė didelę traumą ir dabar jo kojos paralyžiuotos. Jis pasikviečia ją ir pasiūlo papasakoti įdomią istoriją, o tuo tarpu slapčia jis turi planą prisijaukinti mergaitę, kad ši galėtų jam pavogti morfijaus. O tuo tarpu mergaitė pasineria į paslaptingus, įspūdingus nuotykius, kurių su nekantrumu kasdien atbėga pas jį pasiklausyti.

Kol aprašinėjau anksčiau žiūrėtus filmus, pasimetė mintys, kurias norėjau čia užrašyti apie The Fall. Galiu pasakyti, kad tai labai gražus ir jautrus filmas, įtraukęs nuo pat pirmos minutės ir įdomumas neatlėgo iki pat paskutinių kadrų. Taip, pasakojama istorija spalvinga, joje netrūksta nuotykių, išgalvotų personažų, taip pat, to, kad bet kada siužetiniai vingiai gali pasikeisti, jei tik to užsinori Aleksandrija. Gražu ir tai, jog juose sudalyvauja ir abu pagrindiniai veikėjai, tik tarsi savo tikruosius ,,aš“ paslėpę po kaukėmis. Tačiau visgi svarbiausia siužetinė linija yra tikroji. Didžiulis Rojaus liūdesys bei savižudiškos mintys, nenoras gyventi matyti nuo pat pradžių. Kaip priešprieša tam – guvi mergaitė, nuoširdi, paprasta ir žavi, sukėlusi ne vieną šypsnį. Sulig kiekviena diena stiprėjanti draugystė kėlė daug visokiausių jausmų, be daugybės gražių, vieną ir neigiamas  – pyktį dėl Rojaus savanaudiškumo, kuris paskatindavo jį ir supykti, ir griežčiau ką nors mergaitei pasakyti, ir manipuliuoti ja. Tai mane liūdino, ypač, kai matydavau Aleksandriją, tokią visiškai atsidavusią jam ir nerodančią nieko kito išskyrus švelnumą. Sulig kiekvienu jų susitikimu matėsi, jog šviesumos Rojaus gyvenime vis mažėja ir vis daugiau liūdesio pas jį atsiranda. Kiek kartų šluosčiausi ašaras (paskutiniu metu dažnai ašaroju…), nepasakysiu, bet kuo toliau, tuo liūdesio daugiau ir galvodavau: kad tik viskas būtų galiausiai gerai. Aleksandrija iki pat galo žavėjo savo vaikišku naivumu ir tuo pačiu – tuo supratimu, kokį turi tik vaikai. Kulminacinė pasakojamos Rojaus istorijos dalis – stipriausia filmo vieta, kur emocijų sukilo daugiausiai. Ir buvo taip gaila. Gaila mergaitės… Gaila Rojaus, kuris fantastinėje ekspromtu kurtoje istorijoje sugebėjo perteikti ir savo jausmus bei būsenas.

Tiesiog siūlau pažiūrėti. Ir patiems pajusti tai, ką jutau aš. 8/10

Rež.: Tarsem Singh, vaidina: Lee Pace, Catinca Untaru, 2006 m., JAV, Indija, 117 min