677> 127 Hours / 127 valandos

Šį kartą Danny Boyle žiūrovams siūlo pasinerti į tikrais įvykiais pasiremtą istoriją (filmo pabaigoje išvysite ir kaip atrodo James Franco vaidinamas personažas tikrovėje) apie Aroną Ralstoną, kuris per nelaimingą atsitiktinumą yra įkalinamas kanjone. Nieko konkrečiau nepasakoju tam, kad tiesiog būtų įdomiau. Pati žinojau kulminacinės dalies spoilerį, bet nuo to žiūrėti nebuvo mažiau įdomu, tačiau vis vien šiuo atveju tikrai – kuo mažiau žinai, tuo įdomiau.

Pradžia – neypatinga. Aronas tiesiog atvyksta į kanjonus pailsėti ir pabūti gamtoje, laipiojimas – jo hobis, čia jis atvyksta nebe pirmą sykį. Netrukus sutinka porą panašių į jį entuziasčių, su kuriomis praleidžia gerai laiką. Ir staiga… Jis situacijoje, iš kurios išeities nelabai mato. O nei maisto, nei vandens beveik neturi, galimybių, kad kas pamatys ar išgirs jį – taip pat labai mažai, ypač, kai jis niekam nepranešė, kad čia važiuoja. Tad belieka pasitikėti ištverme, blaivaus proto išlaikymu ir intensyviu mąstymu: kaip išeiti iš šios situacijos?

Rekomenduoju tiems, kuriems patinka tokie ,,vienos vietos“ filmai. Kaip pavyzdį galiu paminėti Buried. Idėja panaši, tik tiek, kad minėto filmo siužetas – suktas, vietomis be logikos, o 127 Hours remiasi paprastumu – gal todėl, kad tai tikra istorija? Pradžia – nuobodoka, bet kai prasideda ,,veiksmas“ (na, kaip suprantate, kai viskas vyksta vienoje vietoje, to veiksmo kaip ir negali būti daug) darosi vis įdomiau,  o paskutinis pusvalandis iš viso puikus. James Franco čia pasistengė iš peties ir atliko vaidmenį įtikinamai ir kone be priekaištų. O tokie filmai, mano nuomone, labiausiai ir priklauso būtent nuo to vienintelio aktoriaus, kurį matome didžiąją laiko dalį.

8/10

6 Oskaro nominacijos (tarp jų – už geriausią vaidmenį J. Franco).

Rež.: Danny Boyle, vaidina: James Franco, Amber Tamblyn, Kate Mara, 2010 m., JAV, Didžioji Britanija, 94 min