689> The Life of David Gale / Deivido Geilo paslaptis

Rež.: Alan Parker
Vaidina: Kevin Spacey, Kate Winslet, Laura Linney, Melissa McCarthy
2003 m., JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, 130 min
Žanras: kriminalinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Deividas Geilas – žmogus, ilgą laiką stengęsis, kad mirties bausmė būtų panaikinta jo gyvenamoje valstijoje, dabar pats laukia savo egzekucijos dienos. Likus vos kelioms dienoms iki jos, jis sutinka papasakoti savo istoriją žurnalistei Bitsei, kuri netrukus ims abejoti Deivido kaltumu, todėl turės pati išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko tą lemtingą dieną.

Na ką, po šiokios tokios pertraukos, kai peržiūrėjau keletą didesnių jausmų nesukėlusių (išskyrus You’re Next, tik tiek, kad jis buvo labiau smagus pramogine prasme) filmų, grįžtu su kino juosta, kuriai parašiau tvirtą 8/10.

Jei turėjau pradžioje dar kažkokių abejonių (kita vertus, kai surinkti tokie aktoriai kaip Kevin Spacey ir Kate Winslet, tikimybė išvysti prastą filmą yra maža), tai gan greitai jų neliko. Filmas įtraukė nuo pat pradžių, o jau po kiek laiko ir ašaras braukiau, dar vėliau – vėl braukiau, ir taip kelis kartus. Pasakojama istorija sugraudino ir paliko nemažą įspūdį.

Deivido gyvenimą galima būtų suskirstyti į tris etapus. Pirmasis – jo laimingas gyvenimas. Antrasis – melagingas apkaltinimas ir gyvenimas po to. Trečiasis – nuteisimas mirčiai.

Pirmajame jo gyvenimo etape viskas pakankamai gražu: jis – dėstytojas, turintis gražią šeimą, o laisvalaikiu kovojantis su kolege ir kitais bendraminčiais, kad būtų panaikinta mirties bausmė jo valstijoje.

Tačiau viskas pasikeičia, kai prasideda antrasis etapas. Ir tuomet emocijos ima lietis per kraštus. Situacija itin panaši į The Hunt (2012), tad paliesti tiesiog negali. Nesvarbu, kad esi nekaltas ir tai yra įrodyta, žmonėms visgi liksi nusikaltėlis ar tas, kuris visgi galėjo tai padaryti, bet neaiškiu būdu išsisukęs nuo teisingumo. Sunku buvo stebėti, kaip gali vienas vienintelis melas sugadinti visą gyvenimą ir, rodos, net nebėra jokios išeities, kad vieną dieną vėl į tave imtų žiūrėti kitaip.

Na, ir trečiasis gyvenimo etapas, kurio svarbiausias esminis dalykas išaiškėja pačioje pabaigoje, sukėlė ganėtinai prieštaringų jausmų. Tai buvo netikėta, netgi nesuvokiama ir absurdiška. Galvojau, kas tai per nesąmonė. Tačiau tik pradžioje. Netrukus viskas galvoje pradėjo dėliotis į savo vietas ir ganėtinai patikėjau, kad kodėl gi ne, galėjo viskas taip ir būti, priežasčių tam radau keletą. Ir tuomet teliko stebėtis ir žavėtis sumanumu, beprotiška stiprybe, tikėjimu. Ir aišku, nuridenti dar keletą ašarų. Negalėjau atsitokėti dar kurį laiką po šio filmo.