696> El laberinto del fauno / Pan’s Labyrinth / Pano labirintas

Rež.: Guillermo del Toro
Vaidina: Ivana Baquero, Ariadna Gil,
2006 m., JAV, Meksika, Ispanija,ispanų k., 118 min
Žanras: fantastinė karinė drama
imdb nuoroda čia.

Fašistų valdomoje Ispanijoje 1944 jauna skaityti mėgstanti mergaitė iš liūdnos tikrovės, kurioje – sadistiškas karininkas  patėvis ir negaluojanti mama, ištrūksta į baugų, bet tuo pačių ir viliojantį fantastinį pasaulį. 

Žiūrėjau šį filmą prieš keletą dienų ir įspūdžiai jau ganėtinai išblėsę. Tačiau visgi keletą aspektų norėčiau apie jį paminėti.

Taigi, ką iki tol apie šį filmą žinojau? Viena gera pažįstama stebėjosi, kaip galiu nebūti mačiusi šios kino juostos (ji tą patį sakė ir dėl ,,Žiedų valdovo“, kuris yra vis dar mano planuose). Dargi žinojau, kas yra režisierius – Guillermo del Toro, kuris man žinomas iš literatūros srities – mat prisidėjo prie knygos ,,Padermė“, o šią vasarą pasirodys ir ilgai lauktas serialas The Strain, pastatytas pagal šią knygą (ir tikriausiai jos tęsinius), ir režisuotas to paties G. del Toro. Na, ir tikriausiai visas mano žinojimas užsibaigė tuo, kad žinojau, koks jo žanras ir ne kartą mačiau jo plakatą ir šmėžuojantį įvairiuose topuose.

Atmosfera sukurta puikiai: visa toji niūri aplinka, tas fantastinis pasaulis, į kurį norėti sugrįžti man nė kiek nesinorėtų, tačiau vaikai – pernelyg smalsūs, o kalbant apie šį atvejį, tai šis pasaulis tampa ir galimybe pabėgti iš skaudžios realybės. Todėl mergaitės negąsdina visi tie baisūs padarai, kuriuose – nieko gražaus. Juk jei jai nemeluojama, galop ji pasieks tikslą ir galės gyventi laimingesnį gyvenimą! Drąsa, tikėjimas – tai mergaitės variklis.

Antroji siužetinė linija – dabartis. Tokia, po kurios Pano labirintas su savo baisybėmis atrodo kaip rojus. Mergaitė su mama atvyksta į naują vietą, kur laukia naujasis mamos vyras: griežtas, sadistiškas, nuo pat pirmos minutės rodantis savo valdžią ir nepasitenkinimą viskuo, kas neatitinka jo norų. Be viso to, dar svarbų vaidmenį atlieka partizanai: namų šeimininkas juos žudo, o viena darbuotoja slapčia jiems tiekia maisto ir vaistų. Tad tik ši darbininkė bei gydytojas padaro filmą nors kiek šviesesnį, nes visa kita – tamsu ir baisu, kai kurie vaizdai tikriausiai ir suaugusiems, nemėgstantiems žiaurybių ir kraujo, pasirodys pernelyg drąsūs, tad net nežinau, nuo kokio amžiaus vaikams šis filmas galėtų būti skirtas, nes nėra jis labai vaikiškas (nors tikriausiai stereotipas mane vis dar veikia, kad jei filmas fantastinis, o pagrindinis veikėjas – vaikas, tai būtinai bus vaikiškas), na, bet čia jau priklauso matyt individualiai, kokius vaikai filmus jau žiūri, o kokių dar ne.

Ir sukelia jausmus šis filmas pagrinde liūdnus, nenustebčiau, jei jautresnieji ir vieną kitą ašarą nubrauks. Iš tikrųjų, nepaisant to, kaip atrodo iki smulkmenų sukurtas ir išdailintas fantastinis pasaulis, man labiau patiko ,,realioji“ siužetinė linija. Viskas ten taip beviltiška ir taip norėjosi tikėtis, kad galop viskas bus gerai…

Nors ir nėra itin panašus, bet man norisi šį filmą lyginti su ne per seniausiai matytu The Fall, kur irgi buvo ir realybės, ir fantastikos pasaulio, ir daug ašarų, niūrumo, tai visgi turiu pasakyti, kad pastarasis man patiko daug labiau nei ,,Pano labirintas“, tiesiog išliko daug ilgiau atminty ir sukėlė daug daugiau emocijų. Nors žinoma, technine puse ,,Pano labirintas“ yra žymiai aukščiau ir kokybiškiau.

Na, ir dar pabaiga man ne itin patiko, ji nesiderino su visu tuo, ką iki tol mačiau. (turiu omeny ne pačią baigtį, bet kaip viskas pateikta).

Bet šiaip jau žiūrėti verta. 7/10