714> The Elephant Man


The-Elephant-Man-Movie-Still-the-elephant-man-11130936-800-362Rež.: David Lynch
Vaidina: Anthony Hopkins, John Hurt, Dexter Fletcher
1980 m., JAV, 124 min
Žanras: biografinė drama.
imdb nuoroda čia.

8 Oskarams nominuotas filmas tapo pirmuoju David Lynch darbu, kurį man teko pamatyti. Ir iš tikrųjų, džiaugiuosi, kad pirmuoju tapo būtent jis, nes esu girdėjusi tiek daug atsiliepimų apie tai, kokie sudėtingi, sunkiai suprantami yra jo filmai, kad vis atidėliojau pažintį su šiuo garsiuoju režisieriumi, o ,,The Elephant Man”, būdamas paprastas, tačiau visai neprastas, tapo gera įžanga tolimesnei pažinčiai su D. Lynchu.

Tai biografinė drama apie Džoną Meriką (realybėje jo vardas buvo kitoks), kuris nuo gimimo serga reta liga. Jis yra laikomas cirke žiauraus jo šeimininko, kol galop vieną dieną jį pamato gydytojas Frederikas Trevisas ir parsiveža į ligoninę, kurioje dirba. Frederikas nori atrasti žmogiškąją Džono pusę.

Siužetas aiškus, jį pakankamai lengva sekti. Tačiau tai nėra lengvas emociškai filmas. Istorija yra itin graži, bet tuo pačiu ir labai liūdna. Kad žmonės yra žiaurūs kitiems ir mėgsta pasišaipyti iš kitų trūkumų – seniai aišku, tad kaip ir nieko naujo. Tačiau vis tiek ši tema sugeba būti skaudi, kad ir kiek panašaus turinio kino juostų matyčiau. O skaudžiausia, kai tai yra liga, kurios niekaip nepaslėpsi ir neužmaskuosi. Jei kiekvienas žmogus suvoktų, kad po pačia bjauriausia išvaizda gali slėptis gražus vidus, būtų lengviau gyventi. Juk argi jums nebūna taip, kad kai susipažįstate su žmogumi, įvertinate jo išvaizdą ar išvystate kokį nors tos išvaizdos trūkumą, tačiau daugiau pabendravę tų trūkumų nebepastebite, o tas žmogus tampa daug simpatiškesniu už kitą taisyklingus bruožus/figūrą turintį, bet nepasižymintį žaviu vidumi, asmenį? Tačiau taip jau yra, kad reikia daugiau susipažinti, o deja, bet Džono atveju, žmonių, norinčių jį pažinti, o ne tik šaipytis, buvo vos keletas.

Ir buvo taip liūdna žiūrėti ne tik į tas scenas, kuriose iš pagrindinio veikėjo juokdavosi, bet ir tas ,kuriose Džonas nors trumpam užsimiršdavo ir jausdavosi galįs bet ką sužavėti. Nes matydavau jo norą ir troškimą, o tuo pačiu iš karto galvoje iškildavo besijuokiančiųjų vaizdas ir žinojimas, kad nieko iš jo noro gero nebus…

Džoną vaidinantis aktorius tapo viso filmo žvaigžde ir užgožė visus, o tuo tarpu A. Hopkins čia atliko ganėtinai nykų vaidmenį, bet nemanau, kad jį kaip nors išraiškingiau būtų buvę galima pateikti. Nes svarbiausia čia Džonas ir niekas daugiau.

Kaip ir minėjau, grožio ir gerumo šioje juostoje netrūksta, bet lygiai taip pat netrūksta ir liūdesio bei skausmo. Stiprių, emocionalių scenų, puikaus pagrindinio personažo išvaizdos pateikimo ir sukurtos atmosferos dėka šis filmas tampa įsimintinas ir vertas visų pagyrų, kurios jam tenka. 8/10

Reklama
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: