719> Into the Wild / Atgal į gamtą

Rež.: Sean Penn
Vaidina: Emile Hirsch, Vince Vaughn, Jena Malone, Zach Galifianakis, Kristen Stewart
2008 m., JAV, 148 min
Žanras: nuotykių biografinė drama
imdb nuoroda čia.

Kristoferis po universiteto baigimo nusprendžia santaupas paaukoti labdarai, o pats tik su kuprine leistis į kelionę, kurios tikslas – Aliaska.

Jis turėjo viską: tėvus, kurie jam negailėjo pinigų, šviesią ateitį. Tačiau Kristoferiui visas materialus vartotojiškas pasaulis atrodė dirbtinas ir nė kiek neviliojo. Taigi, jis iškeliavo į gamtą – ten, kur viskas tikra ir natūralu. Per daugiau nei pora valandų galime stebėti kartu su personažu nuostabią gamtą, nepaliestą žmogaus. Tas grožis tiesiog stulbina ir neleidžia atitraukti akių, įsivaizduoju, kaip būtų buvę puiku visą tai stebėti kino teatre didžiuliame ekrane. Gražu žiūrėti ne tik į gamtą, bet ir į pakeliui sutinkamus žmones ir santykius, kurie kuriami tarp jų ir Kristoferio. Vieni – vaikino bendraminčiai, patys gyvenantys kelyje, kiti – nelabai suprantantys viso to tikslo. Bet dauguma jų – geri, palaikantys, padedantys. Man, kaip truputį pesimistei (nors vadinu save realiste), gal kiek per daug geri visi pasirodė (jei neklystu ,gal tik 1 sykį susitikimas su žmogumi buvo nemalonus), bet iš kitos pusės, kažkaip ties tuo nesinori kabinėtis. Tebūnie taip, kaip rodė.

Be gamtos vaizdų ir rodomų nuoširdžių santykių, dar žavi pati idėja. Pažiūrėjusi pagalvojau, kiek žmonių, kurie šį filmą iki dabar vadina vienu iš geriausių matytų, ko nors pasimokė, ar ką nors jis paskatino pažvelgti į gyvenimą kiek kitaip? Bet ne laikinai (t.y. kad pagalvoja: ,,ir man taip reiktų daryti“, o po kelių dienų jau užmiršta ir kuria nereikšmingus pasiteisinimus, kodėl taip nedaro). Nekalbu apie tai, kad visiems dabar reikia eiti į gamtą, ne. Juk ir be to buvo išsakyta puikių minčių ir pastebėjimų, kuriuos galima bandyti įgyvendinti kasdieniame gyvenime. Nors į gamtą išlėkti taip pat rekomenduotina bent trumpam laikui.

Tai, kad šį filmą režisavo Sean Penn, pamačiau tik po filmo nuėjusi į imdb, ir nustebau, nes kažkaip nebuvau užfiksavusi, kad jis ir režisierius, ne tik aktorius. Kalbant apie aktorių komandą, norėtųsi išskirti net ne pagrindinį aktorių (Emile Hirsch vaidyba man patiko), o antraeilį – Vince Vaughn – kurio stengiuosi privengti, nes jis man siejasi su nejuokingomis komedijomis, bet čia jis žiūrėjosi gerai. Na, ir siūlau neišsigąsti aktorių sąraše esančios Kristen Stewart. Ją išsižiojusią pamatyti galima ir šiame filme, bet jos vaidmuo pernelyg trumpas, kad sugadintų įspūdį. Ir jai ,,šešiolikines“ vis dar tinka vaidinti.

Kino juostos pabaiga patiko (šiaip jau kitokios norėjau, bet ką padarysi) ir būčiau nemenkai supykusi, jei paskutinę minutę koks nors pasikeitimas ,,iš oro“ būtų įvykęs.

Iš to, kas nepatiko, buvo vos keletas aspektų. Pirmiausia, buvo matyt pernelyg dideli lūkesčiai, nes nepaveikė manęs šis filmas tiek emocionaliai, kiek norėjosi (o man, kaip visiškai mėgėjai, emocijų sužadinimas filmo metu ir jam pasibaigus yra gan svarbus). Antra, visgi tos 2,5h man prailgo, kad ir kaip viskas ekrane gražiai beatrodytų ir beskambėtų. 7/10