Pradžia > Alba Rohrwacher, Luca Marinelli, Saverio Costanzo > 724> La solitudine dei numeri primi / Pirminių skaičių vienatvė

724> La solitudine dei numeri primi / Pirminių skaičių vienatvė


urlRež.: Saverio Costanzo
Vaidina: Alba Rohrwacher, Luca Marinelli
2010 m., Italija, Vokietija, Prancūzija, italų k. (pagrindinė), 118 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.

Tai Paolo Giordano romano ,,Pirminių skaičių vienatvė“ (knyga yra ir lietuviškai išleista) ekranizacija, kurią buvo galima pamatyti 2011-aisiais Kino pavasaryje, o dabar belieka jo ieškotis kitais būdais. Ar verta? Kyla dvejopos mintys.

Tai ne vienerius metus trunkanti istorija apie Alisą ir Matijų – du žmones, turėjusius nelaimingą vaikystę, vienišus ir niekieno nesuprastus -, kurie tampa draugais.

Filme rodomi keli gyvenimo etapai, tačiau bene daugiausiai dėmesio skiriama mokykliniams metams. Patyčios, savęs žalojimasis, valgymo sutrikimai, noras pritapti – to ir dar daugiau galima rasti šiame filme. Nieko šokiruojančio (kaip estų ,,Klasėje“) nerodoma, tačiau paveikia panašiai. Todėl šį filmą rekomenduočiau pažiūrėti ypač paaugliams ir juos auginantiems tėvams. Kad suprastų, jog tokiomis temomis reikia kalbėti.

Žiūrint buvo toks jausmas, lyg rodytų tik nuotrupas, o viską, ko neparodo, reikia patiems užsipildyti. Toks rodymo būdas man patiko, juolab, kad neatrodė, jog kažkas siužete dėl to pasimestų ar būtų neaišku. Siužeto nenuoseklumas (rodoma dabartis, tuomet grįžtama į vaikystę ar paauglystę, rodomas arba Alisos, arba Matijaus gyvenimas, arba bendros abiejų scenos) kūrė mistinę kino juostos pusę: žiūrovui keliama intriga, tik po truputį dėliojant detales ima aiškėti, kas nutiko šiems veikėjams vaikystėje.

Tiek Matijų, tiek Alisą vaidino trys aktoriai. Matijų vaidinę aktoriai atrodė išties panašūs, nesunku patikėti, kad tai tas pats personažas. Tuo tarpu Alisą vaikystėje vaidinusi aktorė (ta miela garbanota mergaičiukė) man buvo visai netinkama iš išvaizdos, atsižvelgus į ,,vyresnes“ Alisas. Pradžioje net ir sunkiai patikėjau, kad ten rodoma ta pati veikėja.

Kalbant apie minusus, trūko išsamesnio sustojimo ties tuo, ką reiškia pavadinimas. Man, kaip skaičiusiai knygą, jo nereikėjo, tačiau tiems, kurie jos neskaitė, manau, būtų buvę įdomu išgirsti. Pirminiai skaičiai buvo paliesti vos kartą ar du, bet net ir tuomet gan prabėgom, neužfiksuojant. Be viso to, mane neretai erzino išpūstos pagrindinių veikėjų akys ir nieko nekalbėjimas net tuomet, kai išgirsti ką nors iš jų itin norėjosi. O ir įdomumą išlaikyti iki pabaigos kūrėjai taip ir nesugebėjo, nes paskutinis pusvalandis man atrodė kaip valandos ilgio, galvojau, tik kada čia toji pabaiga… Ir galop, muzikinis takelis, kuris nepraslydo pro ausis – prastokas, norėjosi kažko labiau išraiškingesnio.

Taigi, iš vienos pusės tai vertinga kino juosta dėl savo siužeto, o ir pateikimo forma patraukli bei kelianti intrigą, tačiau, iš kitos pusės, kai neseniai matytame ,,After the Wedding“ akių kalba man paliko įspūdį, čia tos akys ir nieko nekalbėjimas mane labiau erzino, jau neminint anksčiau paminėtų minusėlių. Viską sudėjus gavosi kiek geresnis nei vidutiniško filmo įspūdis, bet nieko tokio, kas ilgiau įsimintų. Tiesa, man knyga irgi nepasirodė kažkuo itin pasižyminti.

6/10

Tikriausiai nereikia minėti, kad trailer’is eilinį sykį per daug visko pasako. Radau tik itališką, tad tokį ir dedu.

Reklama
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: