The Vampire Diaries / Vampyro dienoraščiai (1-5 sezonai) – 5 sezonų apžvalga

Neseniai užbaigiau paskutines 5 sezono serijas ir pagaliau atėjo išganinga mintis: kodėl turėčiau savo laiką eikvoti serialams, kurie jau kurį laiką nebepateisina mano lūkesčių, o serijoms galo dar nematyti. Todėl darau bendrą 5 sezonų apžvalgą, sulipdytą iš naujų ir anksčiau čia skelbtų minčių, ir taip atsisveikinu su serialu, lydėjusiu mane berods trejus ar ketverius metus. Spoileris gal tik vienas kitas ir neturintys didelės reikšmės.

Serialas pasakoja apie Eleną – tėvų neturinčią merginą, gyvenančią su teta ir broliu, ir gyvenančią pakankamai nuobodų gyvenimą. Bet viskas ima keistis, kai ji susipažįsta su neseniai miestelyje apsigyvenusiais broliais Stefanu ir Deimonu Salvatorėmis bei išsiaiškina jų paslaptį. Ir ,,žaidimas“ prasideda.

Pirmas įspūdis buvo prastas. Pažiūrėjusi pirmąją seriją pagalvojau: nieko gero ir kad serialas atrodo kaip twilight giminaitis (tiesa, kur kas senesnis, nes knygų serija, pagal kurią šis serialas ir buvo pradėtas kurti, atsirado kur kas anksčiau nei S. Meyer susapnavo twilight’ą). Tačiau žiūrėjimo nenutraukiau ir kurį laiką tuo sprendimu buvau patenkinta.

Siužetas neįmantrus: meilės trikampis, burtai, magija, kovos, draugystės kaip vertybės pabrėžimas. Veikėjų einant sezonams pasirodys įvairių: žinoma, žmonės, vampyrai, raganos, tuomet neapsieinama be vilkolakių, hibridų, originaliųjų, antrininkų ir dar ko gero ką nors būsiu pamiršusi. Taigi, atrodo, nenuobodu turėtų būti fantastikos mėgėjams.

Tačiau bent jau pirmųjų dviejų sezonų stiprioji vieta buvo ne veikėjai, o siužetas. Tuomet veiksmas daugiau mažiau buvo svarbesnis už visas meilės peripetijas. Veiksmas būdavo pakankama greitas, vos ne kiekvienoje scenoje kas nors mirdavo, buvo net ir viena kita didesnius vaidmenis turėjusių veikėjų žūtis (dabar galvoju, kad ir trečiame sezone kažkas iš svarbesnių mirė). Tai, kad niekas nestovėdavo vietoje, vis kas nors nutikdavo, būdavo išsiaiškinama kažkas naujo, ir leido džiaugtis rastu puikiu pramoginiu serialu. Tiesa, jau tada kiek kreivai žiūrėdavau į pernelyg dažnai vykstančius miestelio ar mokyklos renginius, į kuriuos visi išsipustydavo kaip reikiant – ar čia normalu JAV?

Klausas ir Karolina

Trečiajame sezone veiksmo jau buvau pasigedusi, bet kelios (gal 6-7) paskutinės serijos vėl sugrąžino tą jausmą, koks būdavo žiūrint pirmus du sezonus. Didžioji dalis ketvirtojo sezono buvo visiška nuobodybė, kad sau sakiau: viskas, šį sezoną baigiu ir jokių reikalų kitais metais su juo nebeturėsiu. Nes rimtai jau atrodė išsisėmęs. O penktasis, kuriam visgi daviau šansą (tiesa, žiūrėjau jau tik kaip foną), tik patvirtino, kad viskas, ryšys su šiuo serialu visiškai nutrūko.

Nuomonė apie veikėjus irgi keitėsi bėgant laikui. Nuo pat pradžių norėjau, kad Elena ir Deimonas būtų pora, nepaisant to, kad pradžioje ji bus su Stefanu. Ir kad Stefanas yra tarsi gerietis, o Deimonas blogietis. Ar bent jau buvo. Deimonas charizmatiškesnis ir spalvingesnis veikėjas (nors tikiu, Stefano gerbėjos tą patį apie pastarąjį pasakytų), įnešęs nemažai įdomumo. Kreiva šypsenėlė, sąmojai – jo stiprioji pusė. Kaip ir elgimasis nebūtinai taip kaip reikia ir nebūtinai atsižvelgiant, kad kažkas blogo nutiks jo pažįstamiems. Tačiau ketvirtajame sezone teliko tik toji šypsenėlė ir sąmojai. Jis pametė save, tapo tokiu pačiu skystalu, dėl Elenos padarysiančiu viską, kaip ir Stefanas. Jame ,,blogo berniuko“ neliko beveik nė lašo. Ar reikia bekalbėti, kad penktajame sezone jis nelabai pasitaisė? Tuo tarpu jo brolis Stefanas kaip tik vėliau ėmė ,,ragus“ rodyti. Ir jam tai tiko, bet labiau vis vien nepamėgau. Na, ir galop, Elena. Iš pradžių man ji patiko. Bet visgi trečiajame sezone pradėjau įžvelgti joje tam tikrus minusus. Nejaugi žmogus gali būti toks teigiamas? Visada pirma į pagalbą, visada aukojasi, visada daro, taip kaip jai atrodo, o ne taip, kaip galbūt reikėtų… Ketvirtajame ir penktajame sezone ji jau visiškai tampė man nervus, taip ir norėjau, kad kas nors ją pasmeigtų ir pagaliau jos nebeliktų (kas yra neįmanoma tikriausiai). Kokia ji bebūtų: gera, bloga ar dar kaži kokia, vis tiek erzina. Žiauriai erzina. Taigi, galop taip jau nutiko, kad nė vienas iš trijų pagrindinių veikėjų man visai nebepatiko.

Tiesa, visgi yra šis tas gražaus, susijusio su Stefanu ir Deimonu. Tai – jų ištikimybė. Nepaisant to, kaip dažnai pykstasi, jie išlieka kaip vienas kumštis. Tokia jau esu – vienybė visuomet mane žavi. Tad būtų gaila, kad Elena suardytų jų draugystę. Ir įstrigo man abiejų pokalbis automobilyje, kai jie pažadėjo, kad, kai Elena padarys pasirinkimą, vienas iš jų išvyks iš miestelio ir paliks porelę ramybėje. Ir tuomet Deimonas sako: o po 60 metų mes vėl galėsime susitikti ir bendrauti taip, kaip seniau.. Nors būtų dar geriau, jei galiausiai nė vienas jų neliktų su Elena.

Užtat antraeiliai veikėjai (išskyrus irgi be galo nervinančią Elenos draugę Bonę bei Elenos brolį) sulig kiekvienu sezonu ėmė patikti vis labiau. Jų bus įvairių, kai kurie laikui bėgant ir keisis, t.y. taps kokiu nors fantastine būtybe. Ir su jais susiję romantiniai santykiai daug įdomesni nei pagr. veikėjų.

Itin pagerinę situaciją buvo berods antrojo sezono pabaigoje ar trečiojo pradžioje pirmąsyk pasirodę naujieji veikėjai. Klausas, Rebeka, Elijus buvo tai, dėl ko įdomiau buvo žiūrėti ne tik trečiąjį, bet ir ketvirtąjį sezoną. Jie – žavūs blogiukai, intrigantai, ko išties ėmė trūkti šiame seriale. Klausas buvo mėgstamiausias mano veikėjas, o žiūriu, kad pernai, kaip žinodama, dar parašiau, kad jei jų nebeliks, tai vargu ar tęsiu žiūrėjimą. Po to, kai pernai (2013 m) rudenį buvo pradėtas rodyti The Originals, pasakojantis būtent apie minėtus (ir ne tik) veikėjus, jie buvo paprastai ir be pompastikos pradanginti iš The Vampire Diaries. Klauso vienintelis pasirodymas penktajame sezone tam, kad galėtų su vienu personažu ,,nusiduot“ ir vėl dingti, buvo pats beprasmiškiausias dalykas tikriausiai iš visų. Būtų juokinga, jei nebūtų pikta.

Katerina ir Deimonas

Tai kas yra dar blogai šiame seriale, neskaitant antipatiškų personažų ir suprastėjusio siužeto? Tai, kas, mano nuomone, labiausiai ir stumia šį serialą į dugną. Negebėjimas atsisveikinti su personažais. Ar aktoriais. Jau nekalbu apie Kateriną: šis personažas bent jau iki penktojo sezono man patiko, nors tu ką. Nes irgi blogiukė. Nes Elena tokia negebėjo būti net ir tada, kai galėjo. Bet tie antrininkai vis vien atrodė taip, lyg kūrėjams būtų sunku surasti kokį naują aktorių, o gal neduokdie gerbėjai pasipiktins, jei nors kelias minutes iš ekrano dings vienas ar kitas aktorius. Bet blogiausia visgi su minėtuoju nemokėjimu atsisveikinti. Kai kurie personažai bus prikelti ne kartą ir gal net ne du. Rodos, apsidžiaugdavau, kad štai, jų nebebus, o po serijos kitos – jie vėl čia. Ir vėl Elena rauda, ir vėl visi dėl jos aukojasi, ir vėl glėbesčiuojasi, vėl miršta, vėl prisikelia. WTF.

Metas ir Karolina

Iš tikrųjų, liūdna skaitant poros metų senumo įrašą, kuriame aptardama tris sezonus taip rašiau: ar jums būna, kai ką nors žiūrit ir atrodo, kad žiūrėtumėt visą dieną, jei tik galėtumėte? Taip yra ir su šiuo serialu. Pažiūrėjus vieną seriją, norisi žiūrėti kitą.. Todėl kartais pasitaupydavau po keletą serijų, kad turėčiau malonumą kelioms valandoms. Tik keletą pastarųjų serijų stengdavausi pažiūrėti tuoj po pasirodymo, nes labai įdomu buvo stebėti visus įvykius ir norėjosi tolimesnius įvykius sužinoti kuo greičiau. Nes dabar paskutines 4 serijas iš viso vargais negalais ir kiek prasukdama peržiūrėjau. Nebeliko tų emocijų. Liūdna. Ir džiaugiuosi žinodama, kad kažką šis serialas dar žavi.

Ir pabaigai dar porą pliusiukų. Pirmasis – už muzikinį takelį, kuris puikiai pritaikytas auditorijai, kuri žiūri šį serialą, ne vieną puikią dainą jo dėka radau. Antrasis – už intriguojančias sezonų pabaigas. Tokias, kad rodos užmiršti visas blogybes.

(9+9+9+8+2) : 5 ir gaunasi 7/10

vaidina: Nina Dobrev, Paul Wesley, Ian Somerhalder, Steven R. McQueen, Kat Graham, Candice Accola, Zach Roerig, Michael Trevino, Matthew Davis, Sara Canning, Joseph Morgan, Claire Holt, Daniel Gillies, Taylor Kinney, Torrey DeVitto, Kelly Hu, Arielle Kebbel, Sean Faris, 2009-… m., JAV, anglų k., 43 min.