749> Polisse / Policija


polisseRež.: Maïwenn
Vaidina: Maïwenn, Nicolas Duvauchelle, Riccardo Scamarcio, Karin Viard
2011 m., Prancūzija, 127 min
Žanras: kriminalinė drama
imdb nuoroda čia.

Tai filmas, rodantis apie policijos pareigūnus, atsakingus už nusikaltimus, susijusius su pažeistomis vaikų teisėmis. Į jų rutiną ,,įsibrauna“ fotografė, panorėjusi užfiksuoti kasdienes darbo akimirkas.

Filmas sukurtas dokumentikos stiliumi. Tiesiog žiūri ir galvoji, kad tikrai kažkas su kamera visus veikėjus persekioja. Pokalbiai, emocijos, darbas – visa tai atrodo taip tikra. Jokios  pompastikos, viskas pakankamai buitiška, veikėjai – natūraliai besielgiantys, tad vaidybai priekaištų irgi neturiu. Nėra jokio atspirties taško, kuris nurodytų, kokios pabaigos būtų galima tikėtis. Vaikus vienaip ar kitaip skriaudžiančių nemažėja, todėl pabaigos ir negali būti. Toks jausmas, kad kameros išsijungia, o jie ir toliau dirba tai, ką galėjau stebėti porą valandų.

Žinot, siaubinga buvo vietomis klausytis sulaikytųjų ar nuskriaustųjų, atrodo neįmanoma, kad kai kas (tiek iš skriaudėjų, tiek iš aukų) gali nesuprasti, kas jiems buvo padaryta ar ką jie blogo padarė. Juk jie mylėjo, jie taip meilę rodė. Ei, juk man reikėjo kažkaip išsisukti, taigi, ir padariau tai, ką man liepia. Bet bėgant metams imu tikėti, kad iš tikrųjų tokių žmonių, turinčių tokias nuomones gali būti. Pedofilai, narkomanai tėvai, benamiai, neprižiūrimi vaikai – tikriausiai šį sąrašą būtų galima tęsti dar. Su tuo šie darbuotojai susiduria kasdien. Jų darbo rutina įtraukia, greitis, kuriuo jie dirba, yra beprotiškas. Belieka žavėtis jų atsidavimu ir tikėti, kad tik atsidavę ir besąlygiškai mylintys vaikus gali dirbti tokioje vietoje.

Yra rodomas ir asmeninis personažų gyvenimas. Jie bando namuose esančių problemų nesinešti į darbą (nepaisant to, kad kolegos kažką numano), o visų darbe kilusių emocijų nerodyti namie. Tai ne tas darbas, apie kurį norisi pasakoti prie vakarienės stalo, o dažnai grįžus nė nesinori apie bet ką šnekėti, nes galvoje ūžia nuo visko, ką teko pamatyti. Nors atrodo, kad turėtum būti visiškai ,,atbukęs“, kad jau matei viską, kas įmanoma, ir būti blogiau nebegali. Tačiau, ką galima pastebėti filmo eigoje, su savais sunkumais reikia tvarkytis, negali išgelbėti pasaulio, jei net sau negali padėti. Šis aspektas kino juostoje pasirodė ne ką mažiau svarbus nei rodoma darbo rutina.

Visgi nuo ypač gero balo rašymo mane stabdė nelabai patikęs veikėjų elgesys. Suprantu, kad dirbant tokioje vietoje emocijos nori nenori veržiasi, bet tai yra darbas, todėl reikia stengtis jas valdyti ir bent jau nerodyti jų priešais išsikviestą į apklausą žmogų. Žiūrėjau ir galvojau: juk toks elgesys tikriausiai Lietuvoje iš karto sulauktų atgarsio: visoje žiniasklaidoje skambėtų. Taip, norisi sumalti eiliniam pedofilui veidą, bet kaip nors nusiramink, o po to išsiliek sporto salėje, sudaužydamas kokią vazą ar dar kaip nors. Jau nekalbu apie tą epizodą su mergina. Taip, ji skambėjo kvailai, tačiau pareigūnų elgesys priminė patyčias. Jei būtų susijuokusios sekundėms kelioms -būtų dar pusė bėdos, žinau iš patirties, kai prajuokina kas nors, kas kitam visai nejuokinga, bet darbuotojos nuėjo kur kas toliau. Tai atrodė tiesiog neprofesionaliai ir juoktis kartu nesinorėjo.

Bet šiaip jau vertas dėmesio kinas. Vis sau sakau, kad  reikia dažniau įsijungti europinį kiną! 7/10

Reklama
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: