Pradžia > John Wray, Lew Ayres, Lewis Milestone, Louis Wolheim > 763> All Quiet on the Western Front / Vakarų fronte nieko naujo (1930)

763> All Quiet on the Western Front / Vakarų fronte nieko naujo (1930)


quiet-1Rež.: Lewis Milestone
Vaidina:
Lew Ayres, Louis Wolheim, John Wray
1930 m., JAV, 136 min
Žanras: karinė drama
imdb nuoroda čia.

Pradžioje prisipažinsiu, kad E. M. Remarque  ,,Vakarų fronte nieko naujo” nepasirodė tokia įdomi kaip kitos jo knygos, kurias teko skaityti. Galbūt todėl ekranizacijos peržiūrą vis atidėliojau, o ir nepaisant gerų atsiliepimų nebuvau pasiruošusi tokiam stipriam filmui.

Jauni vaikinai, ,,primaitinti” užburiančiomis idėjomis apie herojiškumą, kovą už tėvynę, didžiulę garbę ir t.t., patenka į frontą. Čia ir ateina suvokimas, kad kare tu nesi nei herojus, nei toji garbė reikalinga. Svarbiausia išlikti gyvam.

Iš tikrųjų, pirmoji filmo valanda ėjosi lėtai ir nuobodokai, tik vietomis labiau sudomindavo, bet šiaip jau ėjosi vangiai. Bet buvau kantri ir galvojau, kad tas persilaužymas ateis. Ir jis atėjo taip, kad kai kurias scenas savo galvoje dar kurį laiką tikrai turėsiu. Apie išsakytas mintis nė nekalbu, nes jos jau ir buvo su manimi nuo pat pirmosios į rankas paimtos E. M. Remarque knygos, bet vis tiek net ir žiūrint filmą vėl buvau kone ,,papurtyta”, tiesiog niekas manęs negalėtų įtikinti, kad karas yra prasmingas dalykas, o dalyvavimas jame – garbė. Kur čia garbė, kai suvaryti žmonės patys nežinantys kur kovoja dėl tų, kurie ramiai tuo metu sau miega ar valgo prie gausiai nukrautų stalų. Ar tiesiog planuoja naujas atakas. Mirtis žengia koja kojon su kiekvienu kariu, niekada veikėjai nežino, kuri diena bus paskutinė. Išėję būdami vos 17-18 metų jie vos per keletą metų subręsta kaip niekas kitas, jie grįžę nebežino kaip elgtis, nes karas – ne toks, kokį jį mato nekariaujantys, nes jie nebežino, kaip elgtis šeimoje, kadangi išėjo iš namų būdami vaikai, besielgiantys vėjavaikiškai, turėdami svajonių, rodantys savo emocijas ir idealizuojantys ateitį, o grįžo be jokios ugnelės akyse, jausdamiesi nebeturintys teisės kitiems rodyti savo jausmų, neberasdami savo vietos. Jie mato tiek mirčių, kad ne vienas jau ir juokauja ta tema kaip tik išmano. Bet kiekvienas giliai širdyje nenori mirti. Tačiau pavojus sklando ore ir jie žino neturį pasirinkimo.  Pabaiga šiame filme buvo tobulumo viršūnė kinematografiškai, ten visiškai nieko netrūko, pateikta taip, kad, rodos, galėčiau žiūrėti ne kartą. Siužetas liūdnas, tačiau išlaikytas humoras, o vieną sceną žiūrėdama net ir balsu juokiausi, tokia smagi ji buvo. Remarque nebūtų Remarque, jei netektų pasijuokti skaitant,  o dabar belieka dėkoti šio filmo kūrėjams, kad sukūrė išties neprastą ekranizaciją, kuri ir ašarą išspaudė, ir prajuokino, o ir atmosfera buvo netoli tos, kuri jaučiama skaitant minėto autoriaus kūrinius.

8/10 ir jei nematėt bei mėgstat karinius filmus, būtina tiesiog pamatyti.

Kitais metais numatoma nauja ekranizacija, tačiau nujaučiu, kad tai gali būti taip perkrauta specialiaisiais efektais kino juosta, kad mintis bus kažkur lyg tarp kitko tik atskleista.

Reklama
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: