765> Our Hidden Lives (2005)


400fullRež.: Michael Samuels
Vaidina: Ian McDiarmid, Sarah Parish, Michael Fassbender
2005 m., Didžioji Britanija, 75 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.

Tai tv filmas, kuris pastatytas pagal S. Garfield knygą, pasakojančią apie Didžiosios Britanijos ,,prarastąjį dešimtmetį“ – 1945-1955 m. laikotarpį. Apie jį kalbama remiantis keturių skirtingų žmonių dienoraščiais.

Karas pabaiga. Visi gyvena toliau: kas augina vaikus, kas laukia grįžtančių vyrų, kas džiaugiasi kasdienėmis smulkmenomis ar samprotauja apie pokyčius, kurie matomi žmonių elgesyje, žiniasklaidoje, kine. Ir kiekvienas turi savo problemų, sunkumų, apie kuriuos išsako tik dienoraščiui. Keturi skirtingi žmonės ekrane kartu susitiks tik vienoje scenoje, bet taip ir nepažins labiau vienas kito. Nusivylusi namų šeimininkė Edė, auginanti du vaikus ir sulaukusi grįžusio iš karo vyro, kuriam nebejaučia jokių jausmų. Su kate gyvenanti ir ilgą laiką ištikima vienam mylimam, tačiau vis keliaujančiam ir tik retkarčiais sutinkamam vyriškiui Megė, kurios svajonė – parašyti knygą. B. Čarlzas – pagyvenęs homoseksualas, besijaučiantis vienišas. Ir Herbertas – dar vienas pagyvenęs vyras, kuris visas savo jėgas deda į auginamą daržą. Kiekvienas pasakoja apie savo dabartį, todėl pasakojimai asmeniški, o tai, kad istorijos persipina (t.y. pasakojama pvz. Edės, Megės ar Čarlzo istorija, tada grįžtama prie Edės, po to – apie Herbertą ir t.t.), leidžia nenuobodžiauti, nes galvoju, kad jei kiekviena istorija būtų parodyta atskirai, labiau būtų pasimatę, kuri siužetinė linija mažiau įdomi, o dabar nė vienas personažas nespėja atsibosti, nes rodoma tiesiog per trumpai, o tada nusikeliama į kito gyvenimą.

Čia nesvarbi nei praeitis, nei ateitis, koncentruojamasi į dabartį. Pasakojimo stilius primena dokumentiką, o vaidyba man atrodė tokia natūrali, kad jei kas nors būtų patikinęs, kad čia kažkas iš paskos ėjo ir filmavo realiai egzistavusius žmones, galėčiau ir patikėti (aišku, yra tokie aspektai kaip aktorių atpažįstamumas, rodomas laikmetis, kas leistų abejoti autentiškumu, bet juk supratote, ką norėjau pasakyti). Nufilmuota gražiai, tempas – lėtas, bet toks natūralus (ir vėl tas žodis!), neperspaustas. Kokia filmo mintis? Ogi ta, kad nepaisant koks laikmetis, kiek metų praeina, visi žmonės susiduria su panašiomis dilemomis.

Visiškas malonumas buvo žiūrėti. Tai net keista, kad jis visai nepopuliarus. Aš ir pati nei būčiau apie jį žinojusi, nei juolab ieškojusi, bet radau M. Fassbender filmografijoje, tai pagalvojau, reik susirasti. Nors jis pasirodo tik filmo pabaigoje ir rodomas gal 5 min jei ne trumpiau. Tačiau net jei jo nebūtų buvę, nebūčiau pasigedusi. Nes filmas puikus: nėra kulminacijos, pompastikos, bet visiškas paprastumas ir nuoširdumas. O tai užburia.

Atradimas ir ne kitaip.

8/10

Įkeliu net ne anonsą, o visą filmą, jei kartais sugalvotumėte pažiūrėti.

Reklama
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: