802> The Tree of Life / Gyvenimo medis (2011)

Rež.: Terrence Malick
Vaidina: Brad Pitt, Sean Penn, Jessica Chastain
2011 m., JAV, 139 min
Žanras: fantastinė drama
imdb nuoroda čia.

Turiu dėkoti greitai pasirodysiančiam Knight of Cups, kadangi jo trailer’į bežiūrėdama šone pamačiau ir paspaudžiau ant šio filmo anonso, nors niekuomet anksčiau manęs nebuvo ši kino juosta sudominusi. Bet pažiūrėjau ir supratau, kad reikia žiūrėti visą.

Pirmąjį pusvalandį žiūrėjau ir galvojau: kas čia vyksta? Galvojau, jei ir toliau taip bus, reikės jungti ir sakyti, kad visgi nesu tokia protinga, kad suprasčiau šį filmą. Daug neaiškių visatos, ląstelių ir dar visokių panašių vaizdų, o fone – klausimai, kreipiniai, kurie pateikiami su nemažomis pauzėmis. Gražu, galvojau žiūrėti, bet ne daugiau nei porą valandų. Bet po to atsirado aktoriai ir aiškesnis siužetas, tada jau buvo nesunku ir suvokti, apie ką ir kaip čia. Ir išjungti nė minties nebebuvo.

Norisi girti. Kinematografiją. Ji tokia nuostabi.  Kiekviena scena atidirbta kone iki tobulybės, itin deranti prie tematikos, rodos, kur besustabdytum, ten bus momentas, kuriame nesinori nieko keisti, nes ir taip viskas padaryta geriausiai kaip tik įmanoma. Smagu, kad tai antras iš eilės filmas, kuris kinematografiškai stiprus, nors visgi lyginant šis nugalėtų be didesnių pasvarstymų. Muzikinį takelį. Čia jį pastebėti itin lengva: vėlgi, nesinori kartoti tų pačių žodžių (reiktų gal kokio sinonimų žodynėlio), bet ir vėlgi, muzika nuostabi, idealiai tikusi visoms scenomis, itin įvairi, ,,neužsisėdima“ prie vieno kūrinio viso filmo metu, atspindi nuotaikas, padeda kurti atmosferą. Siužeto pateikimą. Lėtas, veiksmo – minimaliai, tik tiek, kiek reikia atskleisti šeimos santykiams, pagrindinio veikėjo augimui. Galima pridėti ir – filosofiškas. Pagr. veikėjas pasimetęs: toks buvo vaikystėje, toks yra ir dabar, po daugelio metų. Jis kelia svarbius klausimus, į kuriuos atsakymų jam niekas negali pateikti išskyrus jį patį. Nes universalaus atsakymo nėra. Klausimus kelia ne tik jis, bet ir jo motina, išgirstame ir tėvo pasvarstymus.

Apie siužetą norisi ir kiek labiau išsiplėsti. Atskleidžiami šeimos santykiai, kaip jie keitėsi, kol vaikai buvo vaikystės laikotarpyje (kažkaip sumalta, bet kitaip nesugalvojau kaip tą laikotarpį pavadinti). Ir kiek skaudulių išlenda, kiek skausmo, neteisybės, pykčio. O kaip visa tai matoma vaiko akimis? Ką jis galvoja savo mažoje galvelėje? Kiek supranta? Ir vietomis man atrodė viskas taip iki skausmo pažįstama, kai kurios mintys – tokios taiklios ir tuo pat metu tokios baisios. Šiek tiek ašarojau. Šiek tiek pykau. Pagrindinio personažo (Džeko) charakteris išplėtotas tikroviškai, vaikas liko vaiku: su vaikiškais pykčiais ir švelnumais, su ta paprasta logika. Gal kiek daugiau norėjosi pažvelgti į jį jau suaugusįjį, nes buvo mažoka. Apskritai, vaidyba tiek vaikų, tiek Brad Pitt, tiek Jessica Chastain (o jai dar ir suknelės kai ptiko! Tarsi iš tų laikų būtų nužengusi) pasirodė gerai, apie Sean Penn nelabai ką turiu pasakyti, nes per mažai jam buvo duota laiko.

O, ir vos nepamiršau paminėti gamtos. Ji turi magišką galią šio režisieriaus filmuose.

Aš nežinau, kiek šis mano atsiliepimas paveiks jus įsijungti šį filmą, jei to dar nepadarėte, tačiau ir rekomenduoti nedrįstu dėl jo specifiškumo, tikrai ne kiekvienam patiks. Iš tikrųjų pakanka į režisierių pažiūrėti: manęs nenuvylė nei The Thin Red Line, nei The New World, o The Tree of Life tapo trečiuoju, bet tikrai ne paskutiniu filmu.

Kol kas nemačiau, ar Knight of Cups rodys kine, tačiau jei rodys, būtinai nueisiu.

8/10