814> Miss Violence (2013)


miss_violence_2013_1Rež.: Alexandros Avranas
Vaidina:
Kostas Antalopoulos, Constantinos Athanasiades
2013 m., Graikija, 98 min
Žanras: drama.
imdb nuoroda čia.

Europietiško kino, kaip galit pastebėti, žiūriu nedaug, nors kiekvienąsyk peržiūrėjusi kokį nors sakau sau, kad pakaks to Holivudo, reikia dairytis į Europą. Bet gal po truputį šie mano ,,apsilankymai“ darysis dažnesni?

Šįkart mano akiratyje atsidūrė Miss Violence – graikų filmas, kuris prasideda, kai šeimai švenčiant gimtadienį viena iš dukrų iššoka iš balkono ir nusižudo. Pareigūnai nori išsiaiškinti priežastį, kuri galėjo paskatinti jos tokį apsisprendimą, tačiau šeima tyli arba teigia, kad nieko blogo nebuvo ir net negalėjo būti. Bet ar tikrai?

Iš esmės panašus į Kynodontas, dargi nuo pat pradžių man kažkaip atrodė, kad panašumų yra ir su We Are What We Are – tiek stilistiškai, tiek kažkiek ir idėja, siužetu. Bet liūdniausia matyt tai, kad kiekvienas iš išvardintų filmų yra savaip niūrus, baugus ir baisus. Ir nors atrodo, kad visuose trijuose vyksta protu nesuvokiami dalykai, būtent Miss Violence yra tas, kurį žiūrint buvo pikčiausia, liūdniausia ir visaip kitaip -iausia.

Tai, kad kažkas šiuose namuose negerai, pradėjau įtarti greitai, bet ilgą laiką buvo rodomos tik užuominos, kurių ne visad ir suprasti buvo galima, bei įvairios ,,smulkmenos“ – t.y. bendravimo ypatumai. Mane baugino tas nuolatinis įspūdis, kad visi visus seka. Savo namuose. Taip ir nesupratau ilgą laiką, kurioje pusėje yra močiutė – ji man buvo neperskaitoma. Prisipažinsiu, kad pradžioj netgi maniau, kad šeimos vyras (kaip kitaip jį pavadinti?) yra vaikų mamos vyras, o pasirodo, kad tėvas. Ta žinia, kurią kad ir greitai sužinojau, man buvo tik dar didesnis nustebimas ir suvokimas, kad dabar tai, kas vyksta namie, atrodo dar baisiau nei kad atrodė, kai dar maniau, jog jis – jos vyras. O kad būčiau žinojusi, kad toliau bus tik blogiau. Paskutinį pusvalandį, kai buvo sumesti visi didžiausi koziriai, sėdėjau ašarotomis akimis, pikta ir negalinti patikėti tuo, kas vyksta. Laisvai statyčiau prie vienų baisiausių kada nors matytų filmų, tik aišku, tas ,,baisu“ ne toks, kad išsigąstumėte. Tai toks baisu, kai atrodo viskas taip tikroviškai, kad net užmiršti visus ,,čia tik filmas“ (turint tokį nusistatymą apskritai nėra ko šio filmo žiūrėti).

Filmas lėtas, bet neištęstas. Muzikinis takelis prisidėjo prie įtampos kūrimo. Aktorių vaidyba manęs gal ir nesužavėjo pernelyg, bet didelių priekaištų neturiu. Personažų nemažai, išplėtoti tik tie, kurie reikalingi ir kažką duodantys siužetui bei istorijai. Didžioji filmo dalis rodoma šeimos namuose, tad jų aplinka – taip pat svarbi kuriamai atmosferai. Sterilu, švaru, vien tik balta ir pilka. Ryškesnių spalvų nesimato nei rūbuose, nei daiktuose. Vienintelį sykį vyresnėlė dukra apsirengusi margą drabužį atrodė sutrikdžiusi visą bendrą tvarką ir nederamai išsišokusi. Ir tai neliko nepastebėta kitų veikėjų. Įtaigus, subtilus, vietomis brutualus.

Vėlgi, daug šnekėti sunku, nes nesinori atskleisti siužeto, bet šis tikrai iš serijos – silpnų nervų žiūrovams nerekomenduoju.

8/10

Reklama
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: