815> Love, Rosie / Su meile, Rouzė (2014)

Rež.: Christian Ditter
Vaidina: Lily Collins, Sam Claflin
2014 m., Vokietija, Didžioji Britanija, 108 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Ne, visai ne todėl, kad Valentino diena, sumaniau pažiūrėti romantinį filmą. Tiesiog kažkurią dieną eidama per trailerius atkreipiau dėmesį į šią juostą, o šiandien ir vėl jis prieš akis pasimaišė.

Rouzė ir Aleksas – geriausi draugai. Ir aišku, abu slapta įsimylėję vienas kitą, bet neaišku kodėl neprisipažįstantys to. Jie bendrauja su priešingos lyties atstovais, visuomet vienas kitam pasipasakoja apie turėtus santykius, daug laiko leidžia kartu. Net ir po mokyklos išvažiuoti jie suplanuoja kartu į vieną miestą. Tačiau viskas pasikeičia, kai Rouz sužino esanti nėščia po vienos nakties nuotykių. Ji nusprendžia nieko nesakyti Aleksui ir leisti jam išvykti. Taip prasideda jų abiejų gyvenimai – atskirai, karts nuo karto susiduriant.

Daug sąsajų su One Day, bet palyginus su pastaruoju, Love, Rosie yra visiškai nykus, banalus filmas, nesugebėjęs visiškai atskleisti bėgančio laiko. Rodomas dešimties metų laikotarpis, bet Rouz vis tokia pati paprasta mergina, kurios šėlionės visai nesiderino su charakteriu, o Aleksas – toks pat mergišius, kuris mano, kad jo šypsena, kilimas karjeros laiptais ir graži blondinė šone yra tai, ko kiekvienam vyrui reikia, kad jaustųsi laimingas. O bent jau mano nuomone (o gal kad aš pati dabar šiame laikotarpyje), žmogus nuo dvidešimties iki trisdešimties metų bręsta viduje ganėtinai stipriai. Deja, to filme visai nesimatė. Jei ne vaikas, kuris augo, net nepasakyčiau, kad tiek metų prabėgo. Komedija filmo vadinti nesinori, nes tie keli juokeliai, kurie buvo – visai nejuokingi ir nešmaikštūs, greičiau arba perspausti, arba kvaili. Kaip minėjau, charakteriai neišplėtoti.

Kalbant apie siužetą ir jo išpildymą, tai kaip ir nieko ypatingo nėra. Viskuo prašliaužta paviršiuje, gal kiek užčiuopta jaunos merginos tapimo mama problema, tai, prie ko gali privesti nesaugūs lytiniai santykiai, o tuo labiau, kai jie – atsitiktiniai, su žmogumi, kuris gal net nepatinka. Kokia filmo mintis? Žinoma, žiūrėti ir matyti ką turi bei tai vertinti, o tai va kaip būna. Kadangi daugiausia dėmesio skirta romantinei pusei, pasigedau daugiau konfliktų, buitinių problemų, be kurių nelabai įmanoma, manau, išsiversti. Visgi, Rouzės siužetinė linija buvo bent jau maloni akiai: gražūs santykiai su visais, kažkoks jaukumo jausmas į juos žiūrint. Nors kai kurie jos sprendimai ir nepatiko. Tuo tarpu Aleksas kuo toliau, tuo mažiau žavėjo savo pasirinkimais ir buvimu visiškai minkštu, be savo nuomonės, stiprybės.

Bet kadangi tikėjausi kažko panašaus – t.y. nieko ypatingo, bet tinkamo atsipalaidavimui filmo, pernelyg neliūdžiu pamačiusi, nes nelabai nuobodžiavau, tik dažnai juokinga iš jų elgesio ar sprendimų pasidarydavo. Liūdnai juokinga.

5/10