Pradžia > Andre Braugher, Frank Pierson, Lee Pace, Troy Garity > 819> Soldier’s Girl (2003)

819> Soldier’s Girl (2003)


soldiersgirlRež.: Frank Pierson
Vaidina: Troy Garity, Lee Pace, Andre Braugher
2003 m., JAV, Kanada, 112 min
Žanras: kriminalinė romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Iš tikrųjų, sunku patikėti, kad po ,,tv filmas” slepiasi išties vertas žiūrėjimo filmas. Šis filmas, pasakojantis apie jauno kareivio pažintį su transeksualu, tapo tramplynu jaunajam Lee Pace. Įsivaizduokite, pirmas vaidmuo – ir jau pirmoji nominacija ,,Auksiniam gaubliui”. Be šios nominacijos kino juosta gavo dar dvi geriausio televizijos filmo/mini serialo kategorijoje bei geriausio aktoriaus (Troy Garity).

O vaidyba šiame filme yra tokia stipri, kad net jei tematika neviliotų, gerą balą vien už tai, kaip pateikti personažai, duočiau. Lee Pace persikūnijimas į transeksualą puikus, ne ką žemesnio lygio nei kokio nors Jared Leto ,,Dallas Buyers Club”. Ir moterimi jam tiko būti, vietomis žiūrint į jo veidą nė negalėčiau įtarti, kad po visu makiažu ir peruku slepiasi vyras. Troy Garity vaidina jauną kareivį, kuris iš pradžių sunkiai pratinosi prie kareivinių tvarkos, o dabar sumaištį galvoje išgyvena dėl naujosios simpatijos, po kurios moteriška išvaizda slepiasi vyras. Negana to, jis turi slėpti savo homoseksualumą, kadangi valdžia nepritaria tokiems santykiams: kareiviai negali būti homoseksualūs (nors jei pats nepasakai, kad toks esi, tai niekas ir ,,nežino”). Tačiau užtenka, kad vienas žinotų ir tuoj ima plisti paskalos, kad tarp jų yra netradicinės orientacijos asmuo. Neprastą įspūdį paliko ir T. Garity personažo kambarioką vaidinęs aktorius – toji beprotybė, nenuspėjamumas kėlė įvairius jausmus.

Lygiai kaip ir filmas. Pradžioje jau nuteikia atitinkamai pabaigai (beje, šis filmas paremtas tikrais faktais ir kalbama apie realiai gyvenusius / gyvenančius žmones, internete rasite tiek nuotraukas, tiek ir realią istoriją), tačiau pasiruošti tam, kas artėja, buvo šįsyk nelengva. Jau po pusės kino juostos norėjosi ją išjungti, vėliau irgi karts nuo karto tos mintys ateidavo, o artėjant kulminacijai jau nebenulaikiau ašarų, nors, kas bus, tik spėjau. Tas noras išjungti ir buvo todėl, kad nenorėjau. Nenorėjau matyti pabaigos, nenorėjau, kad taip baigtųsi, norėjosi kažkokiu stebuklingu būdu viską pasukti kitaip. Bet gyvenime stebuklų nebūna, lygiai taip pat ir čia. Kulminacinė scena be galo stipri, prikaustanti dėmesį. Dabar skaičiau, kad po šito įvykio suaktyvėjo kova prieš ,,Don’t ask, don’t tell” politiką, bet ir vėl, kodėl žmonės ima mokytis tik tuomet, kai kas nors įvyksta? Taip, galbūt jau aišku, kas bus gale, bet kaip minėjau, jau pradžioje yra duodama aiški užuomina, tad nesijaučiu daug išpasakojusi.

Atmosfera sukurta tinkamai. Muzikinis takelis harmoningai derėjo prie vaizdų, ypač, kai būdavo rodomi pasirodymai gėjų bare, kuriame, beje, su malonumu lankydavosi tiek kareiviai, tiek jų draugės. Meilės linija daugiau mažiau subanalinta, bet toji linija tokia maža, kad saldumo nebuvo per daug. Užtat nemažai dėmesio skirta netolerancijai, žiaurioms nerašytoms taisyklėms, žiaurumui, beprotybei ir įrodymui, kiek nedaug žmogui reikia, kad jį įtikintum ką nors padaryti.

8/10

Advertisements
  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: