849> Ex Machina / Ex Machina (2015)

Rež.: Alex Garland
Vaidina: Alicia Vikander, Domhnall Gleeson, Oscar Isaac
2015 m., Didžioji Britanija, 108 min
Žanras: mokslinės fantastikos drama
imdb nuoroda čia.

Jau norėjau sakyti, kad kaip užkerėjimas koks – kiek žiūriu, tiek nusiviliu paskutiniu metu filmais. Tačiau užvakar matytas Ex Machina vėl priminė, kodėl taip mėgstu kiną.

Dar ganėtinai šviežias filmas apie dirbtinį intelektą. Jaunas programuotojas laimi loteriją ir išvyksta į atokią vietą, kur jo prašoma išbandyti dirbtinį intelektą moters pavidalu. Tam jis turi savaitę, po kurios reikės pasakyti, ar jam kilo abejonių dėl to, ar tai yra mašina, ar mąstanti būtybė.

Pasirodė itin kokybiškas filmas. Minimalistinė, sterili aplinka – pats tas, kai kalbama apie tai, kas susiję su ateitimi. Dirbtinis intelektas – tai, kas jau kurį laiką yra kuriama, bandoma, tad kas žino, kada sulauksime išties puikiai veikiančios mašinos? O kol kas filmų ir serialų kūrėjai gali perkelti savo vaizduotės vaisius į ekraną. Juolab, kad ši tema gan įdomi ir žiūrovams. Muzikinio takelio neįsidėmėjau – vadinasi, trukdyt netrukdė, nors įspūdžio irgi nepaliko.

Dialogai ganėtinai protingi, t.y. mažai kalbama apie nieką, daugiau diskutuojama apie dirbtinio intelekto veikimą, galimybes, kodėl jis sukurtas būtent toks, o ne kitoks, keliami klausimai dėl to, kas galėtų nutikti, jei jis išeitų iš savo patalpos ribų, kokią įtaką ateičiai dirbtinis intelektas galėtų padaryti. Trumpiau – ne tik diskutuojama, bet ir nori nenori, skatina pačius žiūrovus įsitraukti į apmąstymus apie tai ir formuoti savo nuomonę (jei to iki šiol dar nepadarė), jau nekalbant apie tai, kaip klausant dialogų gali įsisiautėti vaizduotė – ir štai, jūsų galvose galbūt naujo filmo siužetas. Hiperbolizuoju, žinoma, bet, kaip minėjau, dialogai tikrai įdomūs.

Aktoriai parinkti jauni, įdomūs, dar nespėję nusibosti. Alicia Vikander, be abejonės, tampa šio filmo žvaigžde ir galgi rimčiau žengia į holivudinį kiną. Aš ją jau esu pastebėjusi keliose kino juostose, o šioje jos potencialas tapti ryškia žvaigžde matomas ne ką mažiau nei anksčiau matytuose – talentinga, įtaigiai suvaidinusi mašiną, išlaikytos mimikos. Sklando gandai, kad kitamet per įvairius apdovanojimus gali skambėti tarp nominančių jos vardas (tiesa, ne už Ex Machina).

Siužetas – lyg ir paprastas, plius minus nuspėjamas, tačiau žiūrėti įdomu. Tiek dėl geros, neperspaustos vaidybos, tiek dėl dialogų, tiek dėl pačios atmosferos, o galiausiai kulminacijos laukimas lieka įvertintas tuo, kad kūrėjai nepasišiukšlino iki pat paskutinės minutės – pabaiga išlaikyta, apgalvota ir gerai nuteikianti.

8/10