Pradžia > Metų aptarimai, Metų aptarimai > 2018-ųjų apžvalga

2018-ųjų apžvalga


Kiek keista daryti metų apžvalgą, kai jau kone du mėnesiai praėjo naujų metų. Bet prisiruošiau tik šiandien, kai pagaliau kažką turiu papasakoti ir apie šiuos metus. Šiandien peržiūrėjau vos antrą filmą šiemet, tad kaip ir suprantu, kodėl ir prisėdau uždaryti 2018-ųjų tik šįvakar. Tokios apžvalgos man ir pačiai būna įdomios, nes metai eina, maišosi, tad kai kada ir pati nustembu, kad visa tai buvo vos pernai, o ne, kaip atrodo, kur kas seniau matyta.

Nebuvau itin aktyvi, bet tą rodo ir pernai peržiūrėtų filmų skaičius – 42 filmai. Iš jų neaptarti du (Home Alone ir Captain America: The First Avenger). Pirmasis – nes jau daug sykių matytas ir nieko naujo nepasakysiu, antrasis – nes matytas antrąsyk ir nuomonė išliko ta pati, kaip ir žiūrint pirmąjį kartą.

Kalbant apie serialus, situacija irgi liūdna – vos 5 buvo ilgiau ar mažiau prikaustę prie ekrano. Ne visus esu aptarusi, todėl bent keliais žodžiais aprašysiu kiekvieną iš jų žemiau.

Filmai

Metų geriausias:

Blue Valentine

Viskas surašyta nuorodoje, žiūrėčiau dar nesyk, o rekomenduotinas rimtų dramų mėgėjams (jei dėl kažkokių priežasčių nematėte).

Metų superherojų filmas:

Avengers: Infinity War

Ne paslaptis, kad pastaruosius porą metų superherojai gan žymią peržiūrimų filmų dalį užima. Visgi nepasakyčiau, kad žiūriu viską iš eilės, o ir nesu ta, kuri baisiai svaigsta dėl visko (beveik), kas su jais susiję. 2018-aisiais peržiūrėjau Thor’o trilogiją, X-Men: Apocalypse, o taip pat ir tris Avengers dalis. Labiausiai patiko trečioji, o dabar nekantrauju sulaukti ir paskutinės dalies.

Metų komedija:

The Disaster Artist

James Franco pasidarbavo puikiai, čia – ir komedija, ir parodija, ir drama, vienas malonumas buvo žiūrėti.

Metų siaubo filmai:

norisi paminėti du: The Woman ir A Quiet Place. Abu netobuli, bet geriausia, ką pernai mačiau. Ir ne, tęsinio A Quiet Place nereikia. Palikite gerus filmus be tęsinių.

Kiti verti paminėjimo:

žanrai mišrūs, teks atsirinkti – Perfetti sconosciuti, Captain Fantastic, Mad Max: Fury Road, Nocturnal Animals, Grave.

Serialai

Kaip jau užsiminiau, serialų beveik nežiūrėjau. Galimai šalia žemiau išvardintų penkių ir viena kita Modern Family serija buvo matyta, bet bijau, kad dabar tektų pavargti, kol prisiminčiau, ties kuriuo sezonu ir kuria serija baigiau žiūrėti.. Ar žadu grįžti? Tikriausiai, ypač kai kitas sezonas, rodos, bus jau paskutinis. O dabar apie tai, ką žiūrėjau kur kas rimčiau:

Dark (2017-…)

Pirmas sezonas, nekantrauju pamatyti antrąjį. Taip ir neprisiruošiau aprašyti, tad tikriausiai dabar tik po antrojo tai padarysiu. Tiesiog įsimylėjau aš jį, panašu į Stranger Things, tad su šiek tiek paranormalių reiškinių, nepaprastai įtraukiantis, įdomiai ir patraukliai pastatytas, kuriam laikui pamiršau visas kitas laisvalaikio veiklas.

Mindhunter (2017-…)

Šį dar sugebėjusi buvau aprašyti, tad paspaudus atsidarys mano parašyta nuomonė apie pirmąjį sezoną. Susidūrimas su serijiniais žudikais, paremtas realiai egzistavusių žudikų portretais, irgi laukiu nesulaukiu antrojo sezono.

The Handmaid’s Tale (2017-…)

Du sezonai, aprašyti neprisiruošiau irgi. Pasidaviau visuotinei manijai, įsijungiau, pradžioje įtraukė, po to jau kaip užtaikydavau: tai mažiau įdomu, tai labiau, o antrojo sezono pabaiga galutinai sunervino, nes atrodo, kiek galima tempti gumą ir suktis tame pačiame rate. Bet kaip jis gražiai ir estetiškai pastatytas! O ir trečiojo sezono anonsas sudomino, tad tikrai nežadu mesti.

Younger (2015-…)

Esu aprašiusi tik pirmą sezoną, o žiūriu jau penktąjį (šiemet pasirodys 6-asis). Perskaičiusi tai, ką kalbėjau apie pirmąsias serijas, galiu pasakyti, kad serialas kai kuriais atžvilgiais nemenkai pasikeitęs, jaunystės atributai (hashtag’ai ir pan.) nebėra tiek akcentuojami, po truputį jau lenda ir Lizos slepiamos paslaptys (būtų nemenkas minusas, jei tai nevyktų), Kelsė lygiai taip pat erzina, rodos, jos personažas nė kiek nesikeičia bėgant sezonams, tuo tarpu Liza bei kiti ryškesni personažai vis dar patraukia dėmesį. Lengvas, lėkštokas, bet tos serijos po 20 minučių taip smagiai susižiūri, kad nėra daugiau ko ir kabinėtis, nes tokia ir serialo paskirtis – trumpas, daug galvoti neverčiantis, atpalaiduojantis serialas, kurį žiūrint kai kada vis tiek pavyksta jaudintis dėl personažų likimo.

Gilmore Girls (3 sezonai)

Žinoma, sezonų yra kur kas daugiau, bet būtent trečiajame atsisveikinau su šiuo serialu. Mielas, labai gerietiškas, veikėjų tarpusavio santykiai visada keldavo šypseną, jaukus ir drąsiai visai šeimai skirtas. Visgi tęsti nebesinori.

Tokie trumpi metai. Kokie bus 2019-ieji, sunku pasakyti. Kaip ir negalėčiau atsakyti, kodėl tiek mažai bežiūriu kino ar serialų. Kai įsijungiu, tai atrodo, ir patinka, ir galėčiau rinktis, žiūrėti ir neatsižiūrėti, bet pats prisiruošimas kažką įsijungti – kažkoks netikėtai sau pačiai sudėtingas ir vis atidėliojamas.

  1. Kol kas komentarų nėra.
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: