Archyvas

Autoriaus archyvas

956> Justice League / Teisingumo lyga (2017)


Rež.: Zack Snyder
Vaidina: Ben Affleck, Gal Gadot, Jason Momoa, Henry Cavill, Amy Adams, Ezra Miller
2017 m., JAV, Didžioji Britanija, Kanada,
Žanras: veiksmo, nuotykių, fantastinis, mokslinė fantastika, 120 min
imdb nuoroda čia.

Žiūrėtas kino teatre berods pačią pirmą dieną, kai tik pasirodė. Pasirodžiusios pirmosios apžvalgos internete nežadėjo nieko gero, bet čia buvo tas atvejis, kai nebuvo minties keisti sprendimą ir vietoj šio apsilankyti kuriame kitame. Išėjome po peržiūros nusivylusios, bet bent nebuvo taip blogai, kaip žiūrint prieš filmą rodomus anonsus, kuriuose – lietuvių kurtos komedijos. Jei anonsai visiškai nejuokingi, tai kokio prastumo patys filmai? Nes Justice League vietomis bent jau ,,pramušdavo“.

Briusas Veinas, a.k.a. Betmenas, pasiryžta surinkti grupę ypatingų galių turinčių bendražygių, kurie pagelbėtų jam stoti prieš didelį priešą ir jį nugalėti. Jam gelbsti žavioji Wonder woman Diana. Taip susipažįstame su the Flash, Aquaman ir Cyborg (nesinori man kažkaip rašyti vertimų).

Pradžioje, kai skamba gražus coveris (Sigrid – Everybody Knows), sėdėjau ir kone kaifavau, kažkaip toji vieta man kone tobula pasirodė. Bet po to pusę filmo sėdėjome ir galvojome, koks velnias čia vyksta, nes atrodė visiškas chaosas, kai kūrėjai užsimojo parodyti visko tiek daug, kad galiausiai liko krūva pavienių ir tarpusavyje nesusijusių scenų, kur kažkas su kažkuo kovoja, kažkieno ,,pradžios“ istorija, kažkur kažkas vyksta, bet nors menkiausio vientisumo nė su žiburiu negalima rasti. Visko per daug.

Kadangi nebuvau mačiusi ankstesnio filmo, kuriame jau pasirodė B. Affleck Betmeno vaidmeny, čia galėjau tik stebėtis, kokiu lopu tapo Betmenas šioje versijoje (Nolano fanė forever aš, ką jau bepadarysi), bet tokia nuomonė buvo ne mano vienos. Jis buvo neretai nenaudingas, nežinia ką veikiantis personažas, ką jau bekalbėti apie išvaizdą, kuri visai nepanaši į kovotojo, labiau jau – į daug privalgiusio pasenusio, į pensiją išėjusio buvusio kovotojo. Apie Cyborg pasakyti nelabai ką turiu – nors ir svarbus veikėjas, turėjo nemenkai įtakos kovojant, bet paprasčiausiai neįsimintinas. Wonder woman tik darsyk galiu pasidžiaugti (kadangi jau esu aprašinėjusi tik jai skirtą filmą), tikrai nuostabi moteris – ir protinga, ir karinga, ir daug nuveikianti. Aquaman įsiminė labiausiai dėl ,,atsipūtimo“ – atrodė, kad jis visą laiką mėgaujasi tuo, ką daro, na, o the Flash tapo priežastimi, palengvinusia šio chaotiško ir visai neįtraukiančio savo siužetu filmo žiūrėjimą. Ezra Miller eilinį sykį parodė savo talentą natūraliai įkūnyti bet kokį vaidmenį, o ir pats charakteris sukurtas neprastai, humoras, susijęs būtent su šiuo veikėju, būdavo vietoje ir laiku, toks smagiai išsiskiriantis iš visos rimtosios komandos. Tiesa, kalbant apie humorą – vietomis jis būdavo neįtikėtinai perspaustas, net kildavo klausimas, ar parodiją jie čia kažkokią daro, ar rimtai nesupranta, kiek smarkiai į šoną nueina su savo humoru. Liūdna ir dėl blogiuko – aš dabar net nebepamenu, kaip jis atrodė, filmo metu susidomėjimo irgi nekėlė jokio. Tiesa, Supermenas. Kažkaip net ir džiaugiuosi, kad su juo mano keliai iki šiol prasilenkdavo – kaip personažas labai jau erzinantis pasirodė, kad ir mažai jo tebuvo šiame filme.

Kažkaip labai jau nieko gero, daugiau nei 3/10 net nekilo ranka rašyti.

Reklama

955> The Girl on the Train / Mergina traukiny (2016)


on the trainRež.: Tate Taylor
Vaidina:
Emily Blunt, Haley Bennett, Rebecca Ferguson, Luke Evans
2016 m., JAV, 114 min
Žanras: kriminalinė drama, mistinis trileris
imdb nuoroda čia.

Jei ne imdb, apie kai kuriuos peržiūrėtus filmus užmirščiau labai greitai, ypač kai jau kurį laiką nesėdu jų nors keliais žodžiais apibūdinti čia kaip kadaise. Pagal greitai išgarsėjusį detektyvinį romaną pastatytas filmas su E. Blunt priešaky buvo mano planuose jau senokai, bet galiausiai vis atidėliodavau, kol vieną vakarą pamaniau – kodėl ne dabar?

Pagrindinė veikėja – moteris, kenčianti dėl prarasto vyro, liūdinti dėl to, kad jis yra sukūręs gražią šeimą, o ji pati – visiškoje duobėje, o vienintelė kasdienė paguoda – alkoholis. Tačiau nutinka taip, kad nužudoma jos buvusio vyro vaiko auklė, o Reičel beveik neprisimena, kur buvo ir ką veikė tą vakarą. Moteris ryžtasi padėti nužudytosios mylimajam išsiaiškinti, kas atliko nusikaltimą, bet tuo pačiu ir kyla dvejonės, ar tik ji pati nebus įsipainiojusi į šį įvykį.

Net nežinau, ar siužetas durnas, ar pagrindinė veikėja, bet žiūrėjau ir nervinausi dėl visko, kas jame vyko. E. Blunt vaidyba gal ir nebloga, bet nelabai kur ir buvo reikštis, kai veikėjos priimami sprendimai nelogiški, beprasmiški, nepaliekantys jokios galimybės nors kiek simpatizuoti jai ar kam kitam. Kulminacija, kuri turėjo būti nustebinanti ir po kurios filmą būtų galima lyginti su Gone Girl, tik privertė vartyti akis, nieko daugiau. Neįdomu, nuobodu, nesuprantu, kaip jį apskritai baigiau. 3/10

954> A Monster Calls / Septynios minutės po vidurnakčio (2016)


Rež.: J.A. Bayona
Vaidina: Lewis MacDougall, Sigourney Weaver, Felicity Jones
2016 m., JAV, Didžioji Britanija, Ispanija, 108 min
Žanras: fantastinė drama
imdb nuoroda čia

Puiki knyga, kurią rekomenduoju perskaityti. Išgirdusi, kad bus ir filmas, apsidžiaugiau, bet kai jis pasirodė, noras pažiūrėti ir dingo. Įsijungiau netikėtai, kai reikėjo surasti kažką, ko ne tik aš, bet ir draugė nebūtų mačiusi. Rezultatas gavosi toks, kad draugė praverkė dalį filmo, o aš taip ir likau nė kiek nepaveikta. Bet čia vėlgi besitęsianti mano keista būsena matyt, kai filmai nebeišjudina nieko viduje.

Berniuko mama sunkiai serga, jis privalo apsigyventi pas močiutę. Ir štai jį ima lankyti monstras, kuris jam pasakoja istorijas. Tačiau iš tiesų į visą šią istoriją galima pažvelgti visai kitaip, t.y. susieti monstrą, jo veiksmus su berniuku, jo pasąmone ir kt. Viskas priklauso nuo to, kaip į viską pažiūrėsite.

Vietomis gal kiek baugokas, vietomis atrodo kaip pasaka, liūdnas filmas, bet gražiai pastatytas.

6/10

953> Saul fia / Son of Saul / Sauliaus sūnus (2015)


Rež.: László Nemes
Vaidina: Géza Röhrig, Levente Molnár,
2015 m. , Vengrija, 107 min
Žanras: karinė drama
imdb nuoroda čia.

Ir pati nežinau, kada bus koks prašviesėjimas, bet pasidariau nejautri kine rodomoms istorijoms, kad ir kokios jos bebūtų. Štai kad ir šis. Filmas apie žydą, kuris koncentracijos stovykloje nori slapta palaidoti vaiko kūną pagal papročius su besimeldžiančiu rabinu šalia. Tobula istorija besiliejančioms ašaroms, taip prieš kurį laiką, bent man atrodo, būtų ir man nutikę. Bet visą filmą peržiūrėjau ramiu veidu. Gal kiek lėtokas, gal kiek blankokas, nors žvilgsniai nemenkai kartais kalbėdavo ir atrodydavo, kad jau dar geriau suvaidinti to momento nebūtų įmanoma.

Vertinimas, kurį artimiausiu metu (kadangi ir vėl prisikaupė nepaminėtų filmų) dar nesyk išvysite – 6/10

O šiaip filmas laimėjo Oskarą geriausio metų užsienio filmo kategorijoje.

952> Starry Eyes (2014)


Rež.: Kevin Kolsch, Dennis Widmyer
Vaidina: Alex Essoe, Amanda Fuller,
2014 m., JAV, Belgija, 98 min
Žanras: fantastinė siaubo drama
imdb nuoroda čia.

Ir pagaliau keletą mėnesių besitęsianti nesibaigianti peržiūrėtų, bet neaptartų filmų eilė bus užbaigta. Starry Eyes – kol kas paskutinis matytas filmas, į kurį siūlau atkreipti dėmesį tiems, kas mėgsta siaubo filmus. Net nebepasakysiu, kas būtent sudomino tiek, kad susiradau jį ir tą pačią dieną peržiūrėjau, bet tuo džiaugiuosi (nepaisant įvertinimo, kurį, rodos, jau ilgą laiką nesiseka nė vienam filmui perlipti).

Sara – jauna aktorė, kuri nesėkmingai bando įsitvirtinti Holivude. Laukdama, kol pagaliau jai pasiseks atrankose ir gaus bent kokį vaidmenį, ji dirba padavėja kavinėje, o laisvalaikį leidžia su kambarioke bei jos draugais, kurie atrodo gan tolimi Saros pažiūroms. Vieną dieną jai pasiseka – ją išsirenka vaidmeniui filme, o Sara sutinka padaryti viską, ko tik paprašys.

Iš pradžių atrodęs keistas, toks gan nemalonus (pagr. veikėja turi polinkį rautis plaukus, kai tik kas nepasiseka), taip ir norėdavosi nusukti akis, kad ir nieko tokio ypatingo nevyko ekrane. Net ir gal kiek lėtokas vietomis pasirodė, ypač pirmoje filmo pusėje. Bet kuo toliau, tuo įtampa kilo, keistumų vis daugėjo, atmosfera išlaikyta nuo pradžių iki pat galo panaši, bet į pabaigą jau visai, atrodo, nebevaldė kūrėjai fantazijos, nes ko tik ten nevyko. Kai draugė, atrašydama į mano žinutę su krūva jaustukų paklausė, kas ten vyksta, atsakiau, kad bele kas. Nes iš tiesų – visko daug, greitai, žiauriai, kruvinai. Pati pabaiga – lyg galutinis taškas, padėtas švariai, be jokių priekaištų vizualiniu išpildymu.

Filme dėmesys koncentruojamas į šlovės troškimą, karjeros siekimą, pavydą, pastangas, stresą, pereinantį kone iki beprotybės, net ir ironijos, nukreiptos į Holivudą, galima išvysti. Kam patinka vizualiai gerai pastatyti filmai su tamsia atmosfera, kurie nesibaido šiek tiek kraujo bei nori kiek įdomesnio siužeto siaubo žanro kino juostos, drąsiai siūlau bandyti įsijungti.

6/10

951> The To Do List / Sekso abėcėlė (2013)


Rež.: Maggie Carey
Vaidina: Aubrey Plaza, Johnny Simmons, Rachel Bilson, Connie Britton
2013 m., JAV, 104 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Lietuviškas pavadinimas niekad nebūtų nors kiek sudominęs, kad įsijungčiau filmą. Net ir anotacija neatrodė įdomi ar verta dėmesio, nes galima buvo tikėtis tiesiog kvailos, pošlos komedijos, kurių nemėgstu. Bet visai atsitiktinai pamačiau, kad Aubrey Plaza vaidina, taip ir užkibau. Pamatysiu, kad neįmanoma net žiūrėti, tai ir išjungsiu (man vis dar sunku tą daryti, bet pastaruoju metu visai jaučiasi progresas).

Brendė jaučia spaudimą iš aplinkinių dėl to, kad į koledžą pateks be jokios seksualinės patirties, todėl sudaro sąrašą, ką turi nuveikti per vasarą, bei imasi plano įgyvendinimo.

Kieta toji Brendė, nes pradžioje atrodo, kad ji turėtų būti visiškai drovi ir nedrąsi mergina, bet jau kai užsibrėžė tikslo – ir drąsa atsirado, ir įžūlumas. Neretai toks greitas pokytis kliūtų, bet tik ne šiame filme. Iš tiesų tai pirmas tokios tematikos filmas, kuris prajuokino tiek sykių. Kad ir durnas, kad ir vietomis nelogiškas, kad ir humoras maždaug ties viena tema tik apsistojęs, kad ir veikėjai stereotipiniai, bet viską sudėjus gavosi durnai smagi kino juosta. Ne, nemanau, kad jungsiuos visokius amerikietiškus pyragus ir kitas panašias komedijas, bet šitą pažiūrėjusi likau gan patenkinta, kiek tik įmanoma būti patenkintai žiūrint tokios tematikos filmą.

6/10

950> S-21, la machine de mort Khmère rouge / S21: Raudonųjų khmerų mirties mašina(2003)


Rež.: Rithy Panh
2013 m., Kombodža, Prancūzija, 101 min
Žanras:
karinis, istorinis, dokumentinis
imdb nuoroda čia.

Šiais metais pasisekė bent į vieną Nepatogaus kino seansą nueiti. Kaip teigiama anotacijoje: S21 – kalėjimas, veikęs Pnompenyje valdant Pol Potui. Per ketverius metus, siekdami išgauti netikrus prisipažinimus, kalėjimo prižiūrėtojai (daugelis jų – nepilnamečiai) nukankino ir nužudė daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Visgi keliems kaliniams pavyko išsigelbėti. Du iš jų – Van Nath ir Chum Mey – filme grįžta į buvusią kalinimo vietą (dabar – genocido muziejų) ir stoja akistaton su kankintojais, kurie šiandien save laiko aplinkybių aukomis.

Apskritai, filmas įdomus ir žiaurus, kadangi pasakojama apie kankinimus, matome žmones, kurie tuo užsiėmė, galop matome patalpoje tuos, kurie kankino ir žudė kartu su tais, kuriems pavyko išgyventi. Galiu tik įsivaizduoti, kaip jiems sunku buvo stoti prieš kameras ir pasakoti tai, kas įvyko kad ir jau senokai, bet yra pernelyg įsirėžę į atmintį ir palikę žaizdas, kurios niekad neužgis. Filme žiaurumus išgyvenę asmenys pasakoja apie tai, ką teko patirti, o tie, kurie dirbo prižiūrėtojais, kalbėjo tiek apie priežastis, kodėl jie tuo užsiėmė, tiek pasakojo bei rodė, kaip vykdavo kasdien jų darbas.

Ir viskas būtų kaip ir neprastai, bet norėjosi dar daugiau abiejų pusių išgyvenimų, kalbėjimo apie tai, kokia situacija buvo apskritai, susijusi nebūtinai su tais keliais žmonėmis, kurie buvo kalbinami, bendresnės informacijos apie tai, kaip buvo renkami prižiūrėtojai, gilesnio pažiūrėjimo į viską, kas dėjosi, nes dabar laikas buvo gaištamas su bereikšmiu puolimu ir bandymu prisikasti iki kito sąžinės, todėl vietomis ir nuobodoka jau darėsi, ir pagaudavau save nebežiūrinčią į titrus, o kažkur visur kitur mintis nukreipusią.

6/10