Archyvas

Autoriaus archyvas

1015> Rocketman (2019)

rugpjūčio 11, 2019 Parašykite komentarą

Atrodo, jau prieš visą amžinybę jį žiūrėjau, o iš tikrųjų – birželio pabaigoje. Rinkomės tarp šio ir naujosios Men in Black versijos, bet ypač po visų pasirodžiusių atsiliepimų buvo aišku, kad nėra net ko svarstyti. Rocketman – tai biografinis filmas apie Elton John. Prisipažinsiu, kad iki tol aš jo neklausiau, žinojau vos keletą dainų (o kad kai kurias iš jų atlieka būtent jis – net minties nebuvo), žinojau tik pagrindinius faktus apie jo gyvenimą. Tad mane papirko visi skaityti interviu, matytos nuotraukos iš filmo bei tie nesibaigiantys spėliojimai, ar pavyks šiam filmui būti geresniam nei ne taip ir seniai rodytam Bohemian Rhapsody.

Kodėl juos abu lygina – nesunku suprasti, nes visgi siužeto pagrindas – itin panašus (išgarsėjimas, seksualinės orientacijos atskleidimas ir su tuo susijusios dramos, priklausomybė nuo narkotikų, alkoholio ir kt.). Visgi pats pastatymas skiriasi, kadangi Rocketman – labiau miuziklas. Dainos įliejamos į siužetą (t.y. dainuojama gatvėje, patalpose, karts nuo karto savo mintis išsakant ne žodžiais, o dainuojant ir šokant), yra teatrališkumo (pvz. dainuodamas veikėjas pakyla į orą), o pagrindinį vaidmenį atlikęs T. Egerton pats atliko filme skambėjusias dainas (ir skambėjo išties gerai). Ir nors nebuvo taip, kad išėjusi būčiau visiškai užvaldyta filmo, bet man tikrai kur kas labiau patiko nei jau minėta kino juosta apie F. Mercury. Gal dėl to, kad kūrėjai nevengė visko nudailinti, vien tik užuominomis kalbėti, gal dėl vizualinio pačios istorijos pateikimo.  Žinoma, grįžusi susiradau E. John muzikos ir ieškojau video, kad pamatyčiau, kaip iš tiesų atlikėjas atrodė su įspūdingais kino juostoje matytais kostiumais.

8/10

1014> Before Sunrise / Prieš saulėtekį (1995)

rugpjūčio 11, 2019 Parašykite komentarą

Antrąją dalį peržiūrėjau prieš kelerius metus, kai neapsižiūrėjau ir per klaidą įsijungiau tęsinį. Pirmąją dalį bandžiau žiūrėti prieš kurį laiką, bet taip ir nebaigiau, kad ir kaip mėgčiau tokio tipo filmus, šis visiškai nelipo. Visgi daviau antrą šansą jam ir visai džiaugiuosi tuo, kadangi šįsyk peržiūrėjau iki galo (tiesa, likus pusvalandžiui nulūžau ir todėl kitą dieną užbaigiau, bet čia suveikė nuovargis, o ne filmas).

Jei dar kas negirdėjote apie Before trilogiją, tai visa ko pradžia – Before Sunrise – pasakoja apie du jaunuolius, kurie keliaudami susipažįsta. Filmas dėliojasi iš pokalbių, kažkur pakibęs yra suvokimas, kad jie gyvena skirtingose šalyse, turi savų įsipareigojimų, tad kaip ir neturėtų gautis jiems iškart likti kartu (aišku, dabar kai žinome, kad yra tęsiniai, tai ir intrigos nėra), bet tuo jis ir žavus – pokalbiai, nedrąsus flirtas, tas susižavėjimas – itin natūralus ir ,,protingas“, t.y. paremtas ne vien ,,pamačiau ir įsimylėjau“, bet ir vienas kito pažinimu. Neperspaustas, natūrali (kone dokumentiką primenanti) vaidyba, lengvas, švelnus.. Patinka man tokie romantiniai – be pompastikos, du veikėjai ir besiskleidžiantis ryšys tarp jų.

7/10

Chernobyl / Černobylis (2019) (mini TV serialas)

rugpjūčio 11, 2019 Parašykite komentarą

Nesiplėsiu, nes daug kas žiūrėjo, o užsižymėti sau norisi. Aš irgi žiūrėjau kartu su visais birželį, su nekantrumu kiekvienos serijos laukdavau ir zyziau pažįstamiems, kad pažiūrėtų. Įtraukiantis, prikaustantis prie ekrano, itin kokybiškai (nebūtinai apie istorijos autentiką kalbu, bet apskritai apie patį pastatymą, įtampos kūrimą, tie visi radiaciją matuojančio aparato garsai šiurpuliukus kėlė ir kt.) pastatytas. Labai nudžiugau pamačiusi Stellan Skarsgard ir Emily Watson, kuriuos mėgstu, taip ir atsirado galvoje prieš keletą metų matytas ir nemenką įspūdį palikęs Breaking Waves, kuriame jie abu vaidina (filmas Lars von Trier’o, taigi patiks toli gražu ne kiekvienam). Buvo labai stiprių scenų (ir nebūtinai apie tas baisias, o tiesiog psichologiškai stiprias, pvz. kai įvykus avarijai žmonės ir vaikai netoliese stovėjo ir stebėjo viską), kurių tiesiog negalėjau ramiai žiūrėti.

O dėl tęsinio, tai kaip ir būtų galima čia dar kurti ką nors, bet jau geriau vienas toks sezonas nei keli, bet ir vis silpnėjantys.

9/10. Imdb nuoroda čia.

1013> Men in Black / Vyrai juodais drabužiais (1997)


Daug kas sunkiai patikėdavo, kai tai pasakydavau, bet taip, iki šiol nebuvau mačiusi nė vienos Men in Black dalies. Tėvų namuose televizorius buvo vienas, prioritetai buvo jį valdančių šeimos narių kiti, po to, kai jau atskirai kompiuteryje filmus žiūrėjau, vėlgi, niekad nebuvo net minties peržiūrėti, nes nebuvau ateivių bei Will Smith gerbėja. Ir dabar kiek atsargiai į juos žiūriu, bet gal senstu, gal kas, plius dar visai buvo planų į naująjį filmą kine nueiti, tai jau kaip ir reikėjo prisiruošti ir su senaisiais (ar bent vienu iš jų) susipažinti pirmiau, tai galop ir peržiūrėjau.

Tai daug nesiplėsdama pasakysiu, kad šitas filmas pasirodė labai fainas. Tikrai, su malonumu ir darsyk pažiūrėčiau. Kaip ir nieko ypatingo, faina fantastinė komedija, bet viena tų, kur iš tiesų ir juokinga, ir nesinori atsitraukti nuo ekrano, ir žiūrint neieškoma kažkokių minusų ar dar ko. Lengvai, smagiai praleistas laikas bežiūrint – kai kada ne taip ir lengva atrasti komediją, kuri ir man atrodytų kaip komedija.

8/10

1012> The Favourite / Favoritė (2018)


Ne, ne tik filmus apie superherojus žiūriu 🙂 The Favourite norėjau pažiūrėti jau seniai, kai tik kino teatruose rodė, bet niekas iš aplinkinių neparodė susidomėjimo (maždaug kostiuminė drama – nieko įdomaus). Visos kalbos apie tai, kad čia kiek kitoks turėtų būti, ėjo veltui. Tad galop prisiruošiau peržiūrėti namuose.

Karalienė – silpna ir vis nesveikuojanti, tad jos artima draugė ledi Sara valdo šalį ir karalienei gelbsti priimant sprendimus. Kai pasirodo nauja tarnaitė Abigailė, Sara gan greitai susidomi naujoke, o pati Abigailė pamato galimybę grįžti į aristokratišką gyvenimą ir imasi plano tapti karalienės kompanione.

Ir tikrai ši kostiuminė drama skiriasi nuo daugelio kitų. Pati kažkada mėgau jas žiūrėti, pastaruosius kelerius metus apleidau (kaip ir apskritai kiną), bet šis tai buvo ,,kažkas tokio“ vien dėl savo kitoniškumo. Intrigos, subtilus humoras, ironija, viso filmo metu vykusi konkurencija tarp moterų, įtraukiantys siužetiniai vingiai, spalvingi veikėjai, įdomūs kostiumai, aštri pabaiga – vertas žiūrėjimo, pati jau senokai mačiau, bet vis dar geras įspūdis išlikęs.

8/10

1011> Avengers: Endgame / Keršytojai: Pabaiga (2019)


Prieš mėnesį įsigyti bilietai leido jau premjeros vakarą gan gerose vietose sėdint žiūrėti finalinę Keršytojų dalį. Daug šnekėti neturiu ką, man rodos, čia ir ne tas filmas, apie kurį verta plėstis, nes kas norėjo, tikriausiai jau peržiūrėjo, nepriklausomai nuo visokių vertinimų.

Kadangi mačiau tik mažą dalį Marvel filmų, tai baisiai neliūdžiu, nes atsiradus norui galėsiu įsijungti dar nematytus, bet žinoma, žiūrėti paskutinę dalį buvo keistas jausmas, visgi tai atsisveikinimas ir su kai kuriais personažais (o tiksliau – juos vaidinančiais aktoriais).

Buvo baimės dėl trijų valandų trukmės, bet prabėgo jos nepastebimai, kad ir išėjus iš salės padarėme išvadą, kad kai kur tikrai galima buvo trumpinti ar nesiplėsti. Su Toru irgi buvo pernelyg užsižaista, pradžioje dar kaip ir juokinga, vėliau tie patys bajeriai jau ėmė pabosti. O visa kita – įdomu, veiksmas ir siužetiniai vingiai įtraukia, kai kur humoras tiko ir patiko, veikėjai, rodos, visi savi – emocijų visokių buvo pilna, aišku, neramaus laukimo dėl to, kas išgyvens ir kaip sugalvos užbaigti, irgi buvo. Nesu tikra, ar geriau už Infinity War (galvoju, kad priešpaskutinė dalis gal net ir labiau įstrigo), bet tikrai galutinis rezultatas nenuvylė, net ir turint nemažus lūkesčius.

8/10

1010> Captain Marvel / Kapitonė Marvel (2019)


Pažiūrėjau, kad mačiau šį filmą maždaug prieš mėnesį (man rodos, tai buvo viena iš pirmųjų dienų, kai jį pradėjo rodyti kino teatruose). Ne už kalnų ir didysis metų įvykis – Avengers finalinė dalis, kurią žiūrėsiu premjeros vakarą, o tai tikrai pridės savotiško šventiškumo. Tikiu, kad ten bus gerai.

O kalbant apie Captain Marvel, buvau kiek nusiteikusi prieš filmą. Nors Brie Larson man pažįstama kaip talentinga aktorė, mačiau ją ne vienoje kino juostoje, bet niekaip negalėjau jos įsivaizduoti šiame vaidmenyje. Tad nemaniau, kad ir į kiną eisiu, bet gavosi, kad nuėjau ir buvo ganėtinai smagu.

Smagiausia dalis buvo ta, kad pradžioje žiūrėdama galvojau, kad bus vienaip, o eigoje viskas pasisuko kiek kitaip ir tas taisyklių pakeitimas kiek pakeitė visą reikalą, t.y. pagerino bendrą įspūdį. Apie pačią Captain Marvel nuomonė išliko panaši į išankstinę, kurią susidariau ir iš anonsų, nes ji tokia per daug medinė (statiška), kažkaip neįsipaišo į bendrą Marvel personažų šutvę, bet žiūrėdama likau kiek atlaidesnė jai ir dėmesį sutelkiau kitur. Šiaip pasidžiaugti galės tie, kurie laukia stiprių moterų vaidmenų, nes šiame filme veikėjos išties toli gražu nėra tik gražios puošmenos. Humoras vietomis neblogas, dar labai smagi istorija su katinu yra (jis man truputį viso filmo gelbėtojas pasirodė), Jude Law buvo seniai matytas, mačiau, daug kas serialą, kur jis berods popiežių vaidina, giria, gal kada užmesiu akį.

Buvo veiksmo, buvo istorija su paaiškinimais, iš kur toji Captain Marvel atsirado (su visokiais atsiradimais Žemėje ir bandymais suprasti, kaip viskas veikia, kažkas panašaus į Thor’o pirmą filmą), kaip susitiko su Nick Fury ir kas nutiko pastarojo akiai. Visai įdomu, bet kažkaip po mėnesio jau ir išblukę beveik viskas. Tai 6/10 ir palieku.