Archyvas

Autoriaus archyvas

1021> Eyes Wide Shut / Plačiai užmerktos akys (1999)

rugsėjo 14, 2019 Komentarų: 1

Tikriausiai kol kas šių metų favoritas. Aišku, šiemet apskritai skurdus mano žiūrėtų filmų sąrašas, bet viliuosi, kad dar bus noro vieną kitą kino juostą, primenančią, kodėl kadaise begalę laiko prie filmų praleisdavau, peržiūrėti.

Paskutinis S. Kubrick filmas, išleistas jau po jo mirties. Vieni sako, kad režisierius užbaigė jį prieš mirtį, kiti teigia, kad nepavyko jam to padaryti, todėl filmas baigėsi ne taip, kaip S. Kubrick būtų norėjęs. Bet turim tai, ką turim. Viljamas – visų pažįstamas gydytojas, gyvenantis ramų gyvenimą su mylima žmona Alisa ir septynmete dukra. Po to kai vieną vakarą žmona išsako savo turėtas fantazijas apie kadaise matytą vyrą, Viljamas išeina į naktį, kuri jam taps nepamirštama.

Kiek mėgstu N. Kidman, tiek nemėgstu T. Cruise. Bet šįsyk neleidau jokioms neigiamoms mintims įsiterpti ir vos pagalvojusi, kad šiandien noriu pažiūrėti būtent šį filmą, neatidėliodama susiradau ir peržiūrėjau. Žinojau, kad jame bus atvirų sekso scenų, tiesą pasakius, net ir galvojau, kad tai bus kažkas panašaus į romantinį – erotinį filmą. Na, ir kadangi S. Kubrick režisuoja, tai ir dar kažkas mandresnio ir išskiriančio šią kino juostą iš kitų tam pačiam žanrui priklausančių. Greitai supratau, kad klydau, nes čia – ir drama, ir mistinis trileris. Viso filmo metu jaučiau įtampą: tarp veikėjų, dėl siužetinių posūkių. Senokai tokio ilgio filmą žiūrėjau (apie 2,5h) ir galvojau, ar neprailgs, bet nė trupučio, laikas prabėgo nepastebimai. Ir vis toji nepaleidžianti įtampa, kuri neleido atitraukti akių. Muzikinis takelis tobulai pritaikytas, scenų vizualinis gražumas neginčytinas, lygiai kaip ir N. Kidman bei T. Cruise duetas. Tiesa, karts nuo karto antipatija pastarajam išlįsdavo, ypač kai pabaigoje jis flirtavo su tąja mergina, atgrasus man jis pasirodė labiau. Dar nagrinėjama mano gan mėgstama tema apie mintis ir veiksmus, jų ,,svorį“.

Balų šiek tiek nuėmiau, nes visgi žiūrint šiek tiek kirbėjo klausimas, ar ne per daug sureikšmintas ,,didysis“ įvykis, be to kai kur išbaigtumo pritrūko. Bet šiaip patiko, netgi labai.

8/10

 

1020> Men in Black II / Vyrai juodais drabužiais 2 (2002)


Seniau purtydavausi, kad televizoriaus tai tikrai nereikia, bet kartais jis man visgi patinka. Senukas stovi ir netrukdo kambary, o kartais ir praverčia. Pavyzdžiui kai tvarkantis pamatau, kad kažkokį filmą, kuris visai domina, rodo. Tokiu būdu pamačiau ir antrąją dalį apie vyrus, juodais drabužiais. Pirmąją mačiau prieš kurį laiką ir patiko ji man, bet antrosios taip ir neprisiruošiau žiūrėti, gal dėl komentarų, kad ji vos ne prasčiausia iš trijų (jei neskaičiuotume naujausios dalies, kurios taip ir nemačiau, nors buvo planų gal net į kino teatrą eiti).

Visi pavojuje dėl blogiuko ateivio ir Agentui J prisireikia buvusiojo kolegos Agento K, kuriam buvo išvalyta atmintis, pagalbos. Ar prastesnė už pirmąją dalį? Tikrai taip. Bet jei vis norėdavau nutraukti darbus ir atsisėsti pažiūrėti (reklamos puikiai tinka grįžimui prie tvarkymosi), tai reiškia, kad visgi sugebėjo įtraukti ir gan smagiai susižiūrėjo.

Žiūrėtas rugpjūčio pabaigoje. Ir beliko tik šiandien matytą filmą, dėl kurio ir prisiruošiau visus kitus seniau matytus aprašyti, apkalbėti. Serialams gal kitąsyk laiko atseikėsiu.

6/10

1019> Good Will Hunting / Gerasis Vilas Hantingas (1997)


Jei kartais dar nematėte šio filmo, tai gal bent teko girdėti. Aš ruošiausi jį n metų peržiūrėti, bet kažkaip vis atidėdavau. Visgi lūkesčiai buvo nemenki ir todėl greičiausiai kiek nusvilau, kai galop įsijungiau.

Vilas priverstas pasirinkti tarp kalėjimo ir psichologo. Taip jis atsiduria psichologo kabinete. Būdamas genijus matematikos srityje, Vilas visiškai nesusivokia gyvenime ir savyje, todėl neretai atsiduria pavojingose situacijose, elgiasi destruktyviai. Iš pradžių visiškai savo šarve kietai užsidaręs, susitikdamas su psichologu vaikinas po truputį ima skleistis.

Robin Williams, Matt Damon, Ben Affleck, Stellan Skarsgård, Casey Affleck – ne visos pavardės iš paminėtų mane traukia, kai pasidomiu filmais, nemeluosiu, kad sąrašas – stiprus. Be gero aktorių kolektyvo yra ir istorija, kurioje daug įkvėpimo, šviesos, nuopuolių ir pakilimų, na, tokia gerietiška istorija tarp daug visokių tamsių reikalų. Žiūrėjau, buvo įdomu, bet tuo pačiu – ir nieko ypatingo. Dažnai sakau, kad paprastume slypi visas žavumas, bet čia kažkaip nesuveikia toks pasakymas, nes tarsi fainas, bet kaip ir nemačiau jame to, ką kiti, giriantys filmą, įžvelgė. 7/10

imdb

 

1018> Premières vacances / Our Happy Holiday / Mūsų pirmosios atostogos (2018)


Žinot tą jausmą, kai žiūrint kino teatre filmas atrodo daug įdomesnis nei būtų, jei žiūrėtume tiesiog per televizorių ar kompiuterio ekrane? Tai su šia kino juosta man sunku vien todėl, kad per/po filmo galvojau, kad taip, ši komedija išties smagi, viena geresnių romantinių iš tų, kurias teko matyti. Bet savaitės bėgo, o mano nuomonė apie filmą vis prastėjo. Tai sustojau ties 6/10.

Mūsų pirmosios atostogos – ne tas filmas, kurio eičiau žiūrėti į kino teatrą, bet ko tik dėl kompanijos ir noro pabūti su tam tikrais žmonėmis nepadarome. Tiesa, kadangi žinojau, kad tai – prancūziška komedija, vyliausi, kad bent bus smagu, nes prancūzai kažkaip labiau šiame žanre pasižymėję. Na, ir buvo smagu. Pagrindiniai veikėjai susipažįsta per tinder ir po pirmojo susitikimo nusprendžia kartu paatostogauti. Ne bet kur, o į Bulgariją. Jau greitai ima ryškėti abiejų personažų skirtumai, tad atostogos nusimato smagios. Jei ne patiems veikėjams, tai bent žiūrovams.

Net ir dabar negaliu sakyti, kad filmas buvo prastas. Na, ne, tikrai buvo juokingų momentų, gero humoro, ne visada ir stereotipai ir klišės, kurių pilnas siužetas, erzino. Bet kita vertus, neretai tie juokeliai – itin primityvūs, dėl klišių ir stereotipų naudojimo (mamyčiukas, mėgstantis viešbučius ir patogumus, bei savarankiška moteris, mėgstanti susipažinti su lankomos šalies tradicijomis, maistu bei atsipalaiduoti ir paprasčiau į viską žiūrėti) viskas itin nuspėjama.

Bet šiaip jau mėgstantiems standartines romantines komedijas, gal net turintiems panašios patirties (ar besiruošiantiems pirmąsyk išvykti atostogų) rekomenduočiau.

1017> Lady and the Tramp / Dama ir valkata (1955)


Kažkada seniai man rodos esu minėjusi, kad vaikystėje kažkaip nežiūrėjau W. Disney filmų. Tad ir šią klasika tapusią ir greitu metu naują pastatymą (šįkart vaidybinį) gausiančią istoriją šią vasarą mačiau pirmą kartą. Dama – padoriuose namuose gyvenanti kokerspanielė susipažįsta su valkataujančiu šunimi ir taip užsimezga jų draugystė. Na, ir aišku, vėliau prasidės visos neteisybės bei veikėjų nuotykiai.

Gražios iliustracijos, kai kurios scenos iš kitų šaltinių kone mintinai žinomos, istorija gan paprasta, bet įtraukė. Juokėmės, kad mums metų jau bele kiek, o dar tokius filmus su įdomumu žiūrim. Tai ir žiūrim. Tikriausiai, jei/kai vaikų turėsim, irgi žiūrėsim.

Mielas, bet gal nieko tokio, už ką daugiau nei 7/10 būčiau parašiusi (vertinimas uždėtas netrukus po peržiūros, argumentų, kodėl kelti/mažinti turėčiau, nerandu, tai sakykim, kad ir pakaks).

imdb nuoroda

 

1016> Tammy / Tami (2014)


Su šiuo tinklaraščiu jau ilgą laiką pas mane love/hate santykiai. Noriu aš jį išlaikyti (jei ne dėl kitų, tai dėl savęs), turėti visus peržiūrėtus filmus surašytus su bent iš kelių sakinių sudarytu įspūdžio aprašymu, bet prisėsti ir aprašyti vis neprisiverčiu.

Ir tuomet nutinka taip kaip su Tammy. Neturiu ką pasakyti, nes ne kažin ką teatsimenu. Eilinė holivudinė komedija, netyčia užtikta būnant kompanijoje per TV, palikom jį. Nieko ypatingo, humoras dažnai nejuokingas, bet 4/10 norėjosi parašyti, tai vadinasi nebuvo visai tragiškas. Filmas apie moterį, kuri netenka darbo, sužino apie vyro neištikimybę ir ta proga išvyksta su savo truputį nuo proto nušokusia ir išgerti mėgstančia močiute pakeliauti. Dabar peržiūrėjau, tai kolektyvas visai neblogas surinktas. Bet neįsimintinas visiškai.

 

1015> Rocketman (2019)

rugpjūčio 11, 2019 Parašykite komentarą

Atrodo, jau prieš visą amžinybę jį žiūrėjau, o iš tikrųjų – birželio pabaigoje. Rinkomės tarp šio ir naujosios Men in Black versijos, bet ypač po visų pasirodžiusių atsiliepimų buvo aišku, kad nėra net ko svarstyti. Rocketman – tai biografinis filmas apie Elton John. Prisipažinsiu, kad iki tol aš jo neklausiau, žinojau vos keletą dainų (o kad kai kurias iš jų atlieka būtent jis – net minties nebuvo), žinojau tik pagrindinius faktus apie jo gyvenimą. Tad mane papirko visi skaityti interviu, matytos nuotraukos iš filmo bei tie nesibaigiantys spėliojimai, ar pavyks šiam filmui būti geresniam nei ne taip ir seniai rodytam Bohemian Rhapsody.

Kodėl juos abu lygina – nesunku suprasti, nes visgi siužeto pagrindas – itin panašus (išgarsėjimas, seksualinės orientacijos atskleidimas ir su tuo susijusios dramos, priklausomybė nuo narkotikų, alkoholio ir kt.). Visgi pats pastatymas skiriasi, kadangi Rocketman – labiau miuziklas. Dainos įliejamos į siužetą (t.y. dainuojama gatvėje, patalpose, karts nuo karto savo mintis išsakant ne žodžiais, o dainuojant ir šokant), yra teatrališkumo (pvz. dainuodamas veikėjas pakyla į orą), o pagrindinį vaidmenį atlikęs T. Egerton pats atliko filme skambėjusias dainas (ir skambėjo išties gerai). Ir nors nebuvo taip, kad išėjusi būčiau visiškai užvaldyta filmo, bet man tikrai kur kas labiau patiko nei jau minėta kino juosta apie F. Mercury. Gal dėl to, kad kūrėjai nevengė visko nudailinti, vien tik užuominomis kalbėti, gal dėl vizualinio pačios istorijos pateikimo.  Žinoma, grįžusi susiradau E. John muzikos ir ieškojau video, kad pamatyčiau, kaip iš tiesų atlikėjas atrodė su įspūdingais kino juostoje matytais kostiumais.

8/10