Black Mirror (2011-…) (5 sezonai) – bendra serialo apžvalga

Metus palikau neuždarytus, nes gal dar bus ir daugiau sezonų? Tiesą sakant, labai nesidomėjau, bet tikiuosi, kad bus. Vertingesnis tekstas būtų, jei kalbėčiau apie atskirą seriją, nes kaip žinia, šiame seriale kiekviena serija skirta vis kitai istorijai, kuri nesisieja su ankstesnėmis, dalyvauja visai kiti veikėjai, tad kiekvienąsyk smalsu, ką dar serialo kūrėjai sugalvojo, ir į kokias situacijas pateks personažai. Visgi aptarinėti kiekvienos neplanuoju, bet galiu pasakyti tik tiek, kad nepatiko gal tik kokios 3 serijos, visas kitas peržiūrėjau su įdomumu. Nors temos ilgainiui pradeda kartotis, bet užkabinamos tos, kurios neduoda daug kam ramybės, kurios neretai būna arčiau mūsų nei galvojame. Kai kurios serijos neblogai papurtydavo, o dauguma tiesiog įrodė, kad siužetui atskleisti visiškai pakanka valandos (tikslumo dėlei, serijų laikas buvo įvairus, tikriausiai nuo 40 minučių iki pusantros valandos), o turinys gaunasi ne ką blogesnis nei pilnametražio filmo, neretai trunkančio ir 2-2,5 h. Nors daugelį serialų žiūriu gan ilgai ir lėtai, bet šio atidėlioti visai nesinorėdavo. Puikus.

9/10

Anonso nedėsiu, visgi nelabai ką jis pasakys. Įsijunkite bent porą serijų ir suprasite, ar verta tęsti toliau.

imdb

778> Smashed / Apgirtę (2012)

Rež.: James Ponsoldt
Vaidina: Mary Elizabeth Winstead, Aaron Paul,
2012 m., JAV, 81 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

James Ponsoldt The Spectacular Now, pamenu, visai neblogą įspūdį paliko (nors vėliau visgi kiek apmažėjo jis, pasimatė minusų). Smashed  – filmas, kuriame alkoholio tematika paliečiama kur kas stipriau nei prieš tai paminėtoje kino juostoje. Tiesą pasakius, alkoholizmas ir yra pagrindinė tema.

Keitė – jauna moteris, dirbanti mokykloje mokytoja, o laisvu laiku su vyru leidžianti laiką baruose ar namuose, pilname alkoholio. Tačiau po to, kai ji apsivemia pamokos metu ir pameluoja to priežastį ne tik vaikams, bet ir mokyklos vadovei, ji ima susimąstyti, kad gal reiktų pradėti kitokį gyvenimą.

Taigi, ji pradeda lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau grįžusi namo ji tebemato, kaip jos vyras ir toliau skandina save alkoholyje. Negana to, ji vis vien tempiasi su savimi problemas, iškilusias dėl jos girtavimų, nes metus gerti jos niekur nedingo. Susirinkimai jai padeda geriau pažinti tai, ko ji nori iš gyvenimo, kaip nori gyventi. Filmo metu laikas eina pakankamai greitai, jame padeda susigaudyti dialoguose minimos laiko nuorodos.

Patiko man šis filmas. Net nežinau kodėl, bet norisi apibūdinant filmą pavartoti žodį švelnus. Rodos, tokia skaudi tema, bet pasakojama šiek tiek su humoru, šiek tiek su ašarom – juk ir pats gyvenimas tragikomiškas, tad nėra čia reikalo perspausti į vieną ar kitą pusę. Nerodoma, kaip sunku veikėjai buvo atsisakyti alkoholio, kokius ji skausmus ir dvejones kentė, iš skausmo perkreipto veido aktorei nereikėjo rodyti. Tačiau tai netrukdė tam, kad būtų pasiųsta toji paprasta žinutė: viską darome tik dėl savęs, kiekvienas nusprendžiame, kaip norime elgtis toliau, o jau tada ir sprendžiame, ar ieškotis pašalinių pagalbos, ar bandyti pačiam kapstytis, ar likti toje pačioje duobėje. Šen bei ten pamaišoma gražių poros bendravimo / užsiėmimo bendra veikla vaizdų, kai tiesiog idealiai viskas atrodo, kai džiaugiamasi vienu kitu ir to alkoholio nė nereikia. Bet tuomet vėl ateina toji pati realybė: pustuščiai buteliai ant stalo ir spintelėse, paslėpta automobilyje gertuvė su viskiu, rytai neaiškiose vietose, visiškas atsiribojimas nuo problemų, kurios prasiblaivius vėl ateina į galvą, tad ratas apsisuka ir tam, kad jos užsimirštų, vėl imamasi to, kas jas ir sukėlė.

Su kuo kalbėjau, tiems labai gražiai pagrindinė pora atrodė. Breaking Bad žvaigždutė Aaron Paul bei ne viename filme matyta Mary Elizabeth Winstead sudarė puikų duetą: neerzinantį, skatinantį ,,sirgti“ už juos, kad tik viskas išsispręstų. Nors pabaiga tai neaiški ir laisva interpretacijoms. Bet gal ir gerai. Nes jei būtų tas visiškas happy end’as, būtų kažkaip pagadinęs įspūdį, jei visiškai nenusisektų jiems abiems – vėlgi kažkokie neigiami jausmai, liūdna pasidarytų. O dabar – kaip norim, taip ir kurkim savo ateitį. Nes tik patys už ją esame atsakingi.

Humoras dažnai ne toks, koks man patiktų, bet iš kitos pusės, jo buvo ne tiek daug, kad užknistų.

Aš už tai, kad pažiūrėtumėte. Nors gal visgi labiau moteriškai auditorijai jis, bet kas žino, gal patiks ir vyrams. Nes pati neužmėtyčiau akmenimis to, kuris priverstų jį pažiūrėti darsyk.

7/10