811> The Village / Kaimas (2004)

Rež.: M. Night Shyamalan
Vaidina: William Hurt, Joaquin Phoenix, Adrien Brody, Bryce Dallas Howard, Sigourney Weaver, Brendan Gleeson, Judy Greer
2004 m., JAV, 108 min
Žanras: drama, mistinis trileris
imdb nuoroda čia.

Galvoju, kad reikia dažniau įsijungti tuos filmus, kurie seniai pas mane norimų sąraše yra, ir jau nesyk buvo suplanuoti žiūrėti, bet paskutinę minutę apsigalvojus buvo pakeisti kitais. Nes tarp tokių įdomių turėtų būti tikrai ne vienas. ,,The Village“ irgi patenka į šią kategoriją.

Rodomas izoliuotas nuo aplinkos mišku kaimas, kuriame gyvena bendruomenė, glaudžiai bendraujanti tarpusavyje, maistą užsiauginanti pati. Čia vyrauja sutarimas, nieko, rodos, netrūksta. Visa bendruomenė kartu valgo, turi valdžią, kurią sudaro vyresnieji gyventojai. Tačiau taip pat yra ir paslaptys: yra draudžiama eiti į miškus, nes ten gyvena ,,tie, apie kuriuos nekalbama“, jau nekalbant apie išėjimą už miško, kur gyvena kiti žmonės.

Gera idėja – patinka man tokie filmai, kur žmonės gyvena pagal savo kurtas taisykles, kai jos, be abejo, yra anksčiau ar vėliau bandomos laužyti, o gal net išaiškėja ir priežastis, kaip tos taisyklės susikūrė. Taigi, ir šis įtraukė nuo pat pradžių. Įdomūs, charakteringi personažai, paslaptingas, originalių elementų turintis siužetas neleido nuobodžiauti.

Tiesa, visgi kai kurie nelogiški sprendimai (o liūdniausia, kad kai kurie sprendimai dar ir labai ryškiai pasijaus) atrodė silpnai, banaliai. Taip norėjosi, kad būtų kažkas kito. Kalbu apie antroje filmo pusėje įvykstančius įvykius: jei pirmoje kino juostos pusėje viskas buvo kaip ir tvarkoje, antroje – pradėjo ristis žemyn. Fantastika atsirado ten, kur jos neturėtų būti.

Ir nustebino vieno personažo netektis. Gal tai buvo ir suprantamas dalykas, bet vis tiek vos ne susigraudinau. Reiktų būt mažiau jautresnei.

Koks filmo moralas? Jų ne vienas, bet matyt pagrindinis toks, kad nekurkime baimių, nes niekada nežinome, kada tos baimės taps tikrove ir kiek jos bėdų pridarys.

Bet šiaip jau patiko ir rašau gerą balą, nepaisant visų tų nemenkų minusų. Girdėjau, kad to paties režisieriaus ir ,,The Signs“ neprastas, reiks kada akį užmesti. 8/10

725> The Grand Budapest Hotel / Viešbutis ,,Didysis Budapeštas“

Rež.: Wes Anderson
Vaidina: Ralph Fiennes, Adrien Brody, Willem Dafoe, Jude Law, Edward Norton, Harvey Keitel, Bill Murray, Saoirse Ronan, Léa Seydoux, Tilda Swinton, Tom Wilkinson, Owen Wilson
2014 m., JAV, Vokietija, 100 min
Žanras: komedija
imdb nuoroda čia.

O viskas prasideda tuomet, kai mirus Madam D, paveldėtoju tampa viešbučio ,,Didysis Budapeštas“ savininkas Gustavas H. Tačiau yra tuo nepatenkintųjų, todėl Gustavas su ištikimuoju pasiuntinuku pavagia paveikslą, kuris pasak testamento turėtų jam priklausyti.

Apie Wes Anderson filmus teko girdėti nemažai, bet pirmąja peržiūrėta jo kino juosta tapo viešbutis ,,Didysis Budapeštas“. Aktorių komandos (kurios kai kurie veidai yra pasirodę ne viename jo filme) galėtų pavydėti ne vienas režisierius: surinkti tokią įvairovę (pradedant labiau draminiuose filmuose pasirodančiais R. Fiennes, W. Dafoe ir kt., baigiant antrarūšių komedijų dažnu veidu O. Wilson.) ir sudaryti tokią dermę, kad nė vienas iš aktorių neatrodytų prastesnis ar ne savo vietoje. Jau nekalbant apie laužomus stereotipus, nes Adrien Brody blogiukų vaidmenimis pasigirti negalėjo, o tuo tarpu šiame W. Anderson filme parodė, kad ir jo vizitine kortele tapusios liūdnos akys netrukdė įsijausti ir puikiai atlikti nedorėlio vaidmenį. Kitų vaidmenys – taip pat pakankamai įsimintini. Jų charakteriai skirtingi, prie veikėjų atsiskleidimo prisideda ir kostiumai bei grimas (Tilda Swinton beveik neatpažįstama).

Kiekviena scena atidirbta iki smulkmenų. Ypač spalvingas, daug ryškių spalvų, kurios sugeba derėti tarpusavyje ir nerėžti akies. Kiekvienas veiksmas – nudailintas, be galo estetiškai pateiktas. Kad ir ta scena, kur su mažyčiais įrankiais Gustavas su dar keliais ,,likimo draugais“ darbavosi. Dialoguose netrūksta gero humoro, ironijos. Todėl nenuostabu, kad dauguma lieka patenkinti šia kino juosta.

Tačiau tuomet pasirodau aš ir per visas porą valandų stengiuosi, kad man patiktų. Žiūrint šį kinematografiškai nuostabų filmą, manęs visai ,,nekabino“ siužetas, tik paskutinės 20 min pagaliau buvo tos, kurias su didžiausiu įsitraukimu žiūrėjau, tačiau jos greit praėjo, o tai, kas buvo prieš jas, paliko tik gražių vaizdų ir nykoko siužeto įspūdį. O aš išties stengiausi pamėgti, gal net per daug, ir todėl likau nieko nepešusi. Bet nieko negaliu padaryti eilinį kartą: juk ir Life of Pi žiūrėdama mačiau jo grožį, bet visa kita nesužavėjo. Taip ir čia: gera vaidyba, stulbinanti kinematografija, bet pasakojime nieko įsimintino.

Ateity žadu žiūrėti ir kitus šio režisieriaus filmus ir tikiuosi, kad bus verti žiūrėjimo ne tik dėl vaizdų, bet ir dėl siužeto. 6/10

675> King Kong / King Kongas

Trijų valandų nuotykių drama nukelia mus į 1933-ųjų Niujorką, kur itin ambicingas filmų prodiuseris savo filmavimo grupę bei aktorius laivu išplukdo į paslaptingą salą. Čia jau labai greitai pagrindinio vaidmens atlikėja Ana tampa didžiulės beždžionės įkaite.

Kai vienai draugei pasakiau, kad norėčiau kada nors pažiūrėti šį filmą, išgirdau visišką nepritarimą, apskritai, mano šis noras jai juoką sukėlė. Tačiau tai nenumaldė noro pažiūrėti, juolab, kad ji pati nematė filmo, tad tokia išankstinė nuomonė skamba nei šiaip, nei taip.

Pripažinsiu, tiksliai siužeto nežinojau, tik tiek, kad apie beždžionę. Tad pabaiga pakankamai įtraukė, nes buvo įdomu sužinoti, kaip viskas pasisuks iki tol, iki kol susitiks su beždžione. Na, to susitikimo reikia išties palūkėti, bent jau valandą tai tikrai. Iki tol stebėti galima maloniai nustebinančią Jack Black vaidybą: jo vaidinamo personažo užsidegimas pavydėtinas, o su kiekviena scena didėjantis beprotiškumas padaro jo vaidmenį įsimintiniausią iš visų.

Naomi Watts čia atlieka pagrinde tik gražios merginos vaidmenį, kuriai visą laiką tik liūdnomis akimis reikia žiūrėti į visus, o ypač į King Kongą. Kartais tas vienodas žvilgsnis imdavo erzinti, na, bet kaip kitaip jai bežiūrėti tokiomis aplinkybėmis. Gerai, kad bent infarktas neištiko. Be jos pasirodo ir Adrien Brody, Jamie Bell ir kt., tačiau J. Black mano nuomone, šį kartą pasirodė geriausiai.

Siužetas įvairavo. Pirmoji valanda įdomi, nes smalsu, kaip viskas čia vyks. Antroji valanda – fantastiška. Daug įtampos, veiksmo, tiesiog sunku buvo atitraukti akis. Ypač įspūdį darė įvairūs padarai, o ypač milžiniški vabalai – maniau, naktį košmarus sapnuosiu.

O tuomet atėjo trečioji valanda, kurios man visiškai nebereikėjo. Mano nuomone, buvo galima viską užbaigti po poros valandų gražiai, o ne sugalvoti dar vieną ilgą siužetinį vingį. Ypač, kai jame labai daug verksmų ir meilės… Gražu, saldu, netgi per daug saldu. Ir net tinkama pabaiga (na, nes kaip kitaip baigtis gali tokia istorija?) nepakeitė nuomonės, kad to trečio trečdalio visiškai nereikėjo.

Na, bet tikrai nenusivyliau, nes lūkesčių gal ir nebuvo tiek daug, norėjosi tiesiog įdomiai praleisti laiką. Taip ir buvo. 7/10

Rež.: Peter Jackson, vaidina: Naomi Watts, Jack Black, Adrien Brody, Thomas Kretschmann, Colin Hanks, Jamie Bell, Andy Serkis, Kyle Chandler, 2005 m., JAV, Vokietija, Naujoji Zelandija, 187 min

313> The Thin Red Line / Plona raudona linija

II pasaulinis karas Ramiojo vandenyno salose. Grupei kareivių duota užduotis – užimti vienoje salelėje aukštumą. Jauni kareiviai įnirtingai kaunasi su japonais.

Beveik trys valandos, kurias žiūrovas praleidžia stebėdamas karo lauką. Ką galvoja tie, kurie ne stebi karo įvykius iš šalies, o dalyvauja jame? Režisierius atsigręžia į karius ir mėgina parodyti, kokia kova vyksta ne tik lauke, bet ir jų viduje, kokios mintys juos užplūsta laukiant priešų atakos, slapstantis, bėgant ar puolant. Ne, jie tikrai nebegalvoja, kokie didvyriai bus, jei pavyks išeiti iš karo gyviems,  kaip jie kovoja už savo šalį, visos jų mintys sukasi apie save: kaip išlikti gyviems ir kiek įmanoma mažiau sužeistiems, kaip nežūti ir turėti galimybę grįžti į savo namus pas savo žmonas, vaikus. Tai pat jie kovoja ir už savo draugus, kurie yra lygiai tokioje pat padėtyje kaip jie patys: čia pat stovintys, sėdintys ar gulintys su šautuvu prie šono.

Filmas pakankamai ramus ir vietomis net per daug monotoniškas, tad buvo momentų, kai tapdavo nuobodu. Tačiau tas ramumas labai čia tiko: veikėjų (o jų čia nemažai) mintys išsakomos be didelių emocijų, o tai tik dar labiau sustiprina įspūdį, kokie kariai turi būti stiprūs, kad neparodytų jokių savo išgyvenimų. Ir palūžti jie sau leidžia tik tada, kai mato, jog mirtis- arti. Puiki aktorių komanda (Sean Penn, Adrien Brody, Jim Caviezel, John C. Reilly, Woody Harrelson ir kt.) pasidarbavo tikrai iš peties. Dar norėčiau atkreipti ir į tai, kad filmas vaizdingas, daugelis scenų atrodo labai tapybiškos ir atidirbtos iki mažiausių detalių, nors, turiu įspėti, netrūksta jame ir žiauresnių, atviresnių scenų (pvz.: įv. žaizdos), bet juk čia karas, taigi, ir neturi būti nieko gražaus: taip ir yra. Visa, kas gražiausia, yra prisiminimuose. O nuostabus muzikinis takelis tiesiog viską galutinai apipavidalina.

Taigi, neskaitant to, kad vietomis buvo pasidarę nuobodoka ir trukmė, mano nuomone, yra per ilga, kaip ir neturiu daugiau prie ko prisikabinti. Tai toks filmas, kuris, jei ne visas, tai bent jau jo fragmentai, dar ilgai neišeis iš galvos.

Rašau stiprų 7/10

Nominuotas 7-iems Oskarams.

Rež.: Terrence Malick, vaidina: Jim Caviezel, Sean Penn, Adrien Brody, John C. Reilly, Woody Harrelson, John Cusack, Jared Leto, John Travolta, George Clooney, 1998 m., JAV, 170 min

 

267> The Experiment / Eksperimentas

Jau galvojau, kad nebežiūrėsiu amerikiečių perdirbinio, kadangi vokiečių Das Experiment man labai patiko. Tačiau tiesiog negalėjau susilaikyti… Juk pagr. vaidmenį atlieka pats Adrien Brody.

Surengiamas eksperimentas. Surenkami eiliniai žmonės, kuriuos sugundo geras atlygis. Jie suskirstomi į kalinius ir prižiūrėtojus. Dvylikai dienų jie turi būti uždaromi kalėjime. Visi dalyvių veiksmai stebimi per įrengtas kameras.

Kadangi vokišką filmą mačiau jau senokai, nebe taip gerai viską prisimenu. Tačiau užteko ir to, kad pamatyčiau skirtumus tarp abiejų filmų. Visų pirma, nesupratau, kodėl amerikiečiai nusprendė visiškai nerodyti gydytojų, kurie stebėjo, kas vyksta kalėjime. Pamenu, man buvo visai įdomu žinoti, ką mąsto į visus įvykius žvelgiantys iš šalies. O čia to visiškai nėra. Vokiečių filmas pasirodė brutualesnis, žiauresnis, bet tuo pačiu ir kiek tikroviškesnis. Žinoma, ir šiame yra tokių vaizdų, dėl kurių tiesiog užverda kraujas, bet vokiečių filmas paliko kur kas didesnį įspūdį. Taip pat, Treiviso merginai paliekama gan mažai vietos, daug mažiau nei kad duota Das Experiment.

Adrien Brody vaidyba man paliko labai gerą įspūdį. Ypač kai pabaigoje bėgo.. Atrodė kaip kuo tikriausias pamišėlis. Ir.. Ar esu minėjusi, kad man labai patinka jo akys? Jos visuomet išlieka liūdnos, net kai šypsosi. Tiesa, jo personažas kiek kitoks nei vokiško filmo. Aname 77-asis kalinys buvo berods žurnalistas, kuris atliko tyrimą, o šiame jis- paprasčiausias netekęs darbo vyriškis. Tačiau noras kovoti dėl teisybės išlieka ir čia.

Galėjo pasistengti padaryti šį filmą kuo panašesnį į vokiečių, nes dabar tai tebuvo mėginimas, tačiau- ne itin sėkmingas.

Rekomenduoju Tik vokiečių filmą, o šį pažiūrėti nebent palyginimui..

6/10

Rež.: Paul Scheuring, vaidina: Adrien Brody, Forest Whitaker, Cam Gigandet, 2010 m, JAV, 96 min

221> Detachment / Atsiskyrimas vardan išlikimo

Pavaduojantis mokytojas vienoje mokykloje užmezga artimą ryšį su mokiniais bei mokytojais… Anotacija tikrai skurdi ir nepasako daug ko. Šis filmas apima ne tik mokyklą, mokytojų ir mokinių santykius. Tai apima daug daugiau. Ir pasakodama savo įspūdžius apie šį filmą šį tą paminėsiu, kad susidarytumėte įspūdį, ko tikėtis.

Pabaigusi žiūrėti filmą pamaniau, kad šis filmas vertas nors vieno Oskaro- už muziką. Kitas galėtų atitekti Adrien Brody už vaidybą, dar kitas- už režisūrą ir t.t. Nes viskas tiesiog puikiai padaryta. Iš pradžių keistai atrodė pasirinktas būdas rodyti kai kurias scenas vos ne kaip dokumentiką, bet vėliau nebeįsivaizdavau, kad būtų rodoma kitaip.

Iš pradžių žiūrėdama scenas mokykloje, pagalvojau: visi, norintys būti mokytojais, turėtų pažiūrėti šį filmą. Aišku, taip vyksta ne kiekvienoje mokykloje (o gal greičiau tiktų žodžiai ,,ne taip masiškai“, nes maištaujančių yra visur), bet iš kur gali žinoti, kokia klasė tau paklius.. Dirbdamas tokį darbą negali atsiriboti. Prieš tave sėdi 20- 30 jaunuolių, jie visi lygiai kaip tu turi begalę problemų (nesvarbu kokių, nes visiems savos problemos yra svarbiausios ir didžiausios). Ir ką daryti, kai negali nieko padaryti, nes paprasčiausiai nežinai, kaip tą padaryti.. Kai kurie taip ir pragyvena visą jaunystę nesulaukdami nė vieno apkabinimo, to padaryti negali net mokytojas, nes bet kuris pašalinis gali šį gestą įvertinti kaip visiškai netinkamą.. O ką jau kalbėti apie tai, kai tokių problemiškų asmenybių yra daugybė ir tos asmenybės net nesiteikia daryti nieko, kad pakeistų savo ateitį..  Bet mokykla tėra tik priemonė idėjos pateikimui.

Tai filmas apie vienatvę, apie begalinę vienatvę, kurią sunku jausti, kuri tiesiog užtvindo visą vidų ir neleidžia gyventi normalaus gyvenimo. Apie vienatvę, kuri įspaudžia gilų rėžį veide, kuri leidžia visiems matyti, kaip tau sunku, kaip kartais norisi trenkti durimis ir pabėgti iš.. Iš kur? Pasaulio? Savęs?.. Tai filmas apie norą padėti kitiems, padėti sau. Tai filmas apie susvetimėjimą, užsidarymą savyje, nebežinojimą, ko norima iš gyvenimo..

Liūdnas, labai liūdnas filmas. Kas jau kas, bet nuotaika žiūrovui perduodama puikiai, tad nepatariu žiūrėti, jei nenorite po to būti sutrikę ir liūdni.

Geras, labai geras filmas, priverčiantis susimąstyti. Rekomenduoju.

10/10

Rež.: Tony Kaye, vaidina: Adrien Brody, Sami Gayle, 2011 m., JAV, 97 min

204> The Pianist / Pianistas

Filmas pasakoja apie žydą profesionalų pianistą Vladislavą ir jo išlikimo istoriją II pasaulinio karo metais Lenkijoje.

Tai vienas tų filmų, kuriuos žiūrint reikia tam tikro nusiteikimo. Juk tema- tikrai ne iš pačių lengvųjų. O šįryt kėliausi su mintimi, kad reikia pažiūrėti kokį nors liūdną, bet gerą filmą. Taigi, iš keleto prisimintų galop išsirinkau šį. Filmo tematika man patinka, mėgstu žiūrėti filmus apie koncentracijos stovyklas ar tiesiog istorijas, kuriose žydai priversti slapstytis. Taigi, apie šį filmą menkai težinojau: tik istorinę situaciją, kad pagr. veikėjas- žydas pianistas ir tiek. Todėl maniau, kad jį išveš į koncetracijos stovyklą ir veiksmas vystysis ten. Tačiau čia veiksmas pasisuko kiek kitaip.

Adrien Brody jau ne kartą man yra padaręs gerą įspūdį, taigi, ir šiame filme jo vaidyba man pasirodė puiki. Jo personažas- mylintis muziką žmogus ir buvo momentų, kai galvojau, kad būtent tai ir palaiko jį gyvą- muzika. Nesvarbu, kad ji skamba tik galvoje. Bet vis tiek jis ją girdi. Ir tai yra nuostabu.

O kalbant apie jo situaciją..  Filmas yra biografinis ir toks pianistas tikrai egzistavo. Taigi, žinodama tai, ne kartą pagalvojau: ar jam nebuvo kilę minčių tuo metu, kai kentėjo visa tai, ką rodė filme, kad jau geriau būtų patekęs į koncentracijos stovyklą? Žinoma, ten- dar blogiau, bet juk jis to tiksliai nežinojo, o ir kaip sakoma, ,,visur gerai, kur manęs nėra“. Tai, ką jam teko išgyventi, buvo žiauru. Nuolatinis slapstymasis, bėgimas, badas… Tikiu, kad ne kartą jis netgi norėjo, kad tik kuo greičiau viskas baigtųsi, kad tik mirtų, nes iškęsti visus sunkumus- beprotiška, tuo labiau, kad net neaišku, kada jie baigsis ir ar iš viso baigsis. Bet tikėjimas gera ateitimi, išlikimo instinktas ir, žinoma, geri kelyje pasitaikęs žmonės padėjo jam ištverti diena po dienos…

Įdomus filmas apie laikus, kai buvo iš tiesų blogai. Kai žmonės neverkė, kad negali nusipirkti mėsos, kaip kad pasitaiko tokių pastaruoju metu. Jie negalėjo nusipirkti net duonos, bulvių. Apie mėsą jie net ir nesvajojo.. Manau, visiems burbantiems apie blogą gyvenimą reikia parodyti šį ir kitus panašius filmus, priminti praeitį.

Ir tikėtis, kad ateityje to nebenutiks.

Rašau 9/10

Filmas laimėjo tris Oskarus. Šiuo metu imdb top 250 yra 53-oje vietoje.

Rež.: Roman Polanski, vaidina: Adrien Brody, Thomas Kretschmann, Emilia Fox, 2002 m., Prancūzija, Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija, anglų, rusų ir vokiečių k., 150 min

85> The Jacket / Tramdomieji

Nesuprantu, kodėl vis atitolinau šio filmo peržiūrą. O juk apie jį man zyzė jau keletą mėnesių..

JAV karinio laivyno seržantas Džekas Starksas Persijos įlankos mūšio metu sunkiai sužeidžiamas ir tik per plauką išlieka gyvas. Jį ima kankinti amnezijos priepuoliai. Dabar, nebetinkamas armijai, jis leidžia laiką klajodamas pakeleivingais automobiliais netoli gimtojo Vermonto. Vieną vėlyvą žiemos vakarą, Džekas įlipa į vieną iš tokių mašinų, bet netrukus sustabdo policija.

Kas vyksta toliau, Džekas pasakyti negali – jį ištinka amnezijos priepuolis. Džekas atgauna sąmonę ir atmintį mažo miestelio teismo salėje. Ką tik atsigavusį vyrą ištinka šokas – jis kaltinamas žmogžudyste. Kadangi dėl amnezijos Džekas nepakaltinamas, jį uždaro į psichiatrinę ligoninę ir ima gydyti eksperimentiniu būdu…

Puikus filmas. Net nesitikėjau, kad taip sudomins. Veikėjai- saviti ir turintys kažko būdingo tik jų personažui. Siužetas įdomus, kadangi nėra itin nuvalkiotas (bent jau aš nieko panašaus prieš tai nebuvau mačiusi), o įtampa vis didėja, nes pabaiga gali baigtis dvejopai ir sunku nuspėti, kuri iš tų dviejų bus būtent toji, tad su nekantrumu jos laukiau, bet, iš kitos pusės, pasibaigus net buvo liūdna, kad taip greitai baigėsi. Kas sukrečia? Žinoma, eksperimentinis būdas. Ten ir visiškai sveiką žmogų įmanoma padaryti didžiausiu bepročiu, Būti uždarytam toje dėžėje- nelengvas išbandymas, ypač, jei kankina klaustrofobija (sakykim aš nebijau nei liftų, nei panašių vietų, bet jei mane uždarytų ten, kur pagr. veikėją- tikriausiai išprotėčiau po kelių tokių išbandymų). Ir pati pagr. veikėjo situacija ne ką mažiau sukrečianti. Nenoriu atskleisti per daug siužeto, bet ir vėlgi- jei būčiau jo vietoje, net neįsivaizduoju, kaip mėginčiau viską pakeisti…

Rekomenduoju ir rašau 10/10

Rež.: John Maybury, vaidina: Adrien Brody, Keira Knightley, Daniel Craig, 2005 m., JAV, Vokietija, anglų k., 103 min.

25> Midnight in Paris / Vidurnaktis Paryžiuje

Vos pamačiusi reklamą per televizorių supratau, kad šį filmą noriu būtinai pamatyti.

Paryžius dažniausiai vaizduojamas kaip magiškas meilės miestas. Tad nenuostabu, kad visų įvykių centre- sužadėtinių pora Gil’as ir Inez’ė, atvykę į Paryžių dėl darbo reikalų. Netrukus susilieja du pasauliai – dabartis ir praeitis…

Filmas labai patiko. Pasirodo, niekad lyg šiol nebuvau mačiusi jokio Woody Allen filmo, bet pažadu pasitaisyti, nes pirmoji pažintis su jo režisuotu filmu tiesiog puiki. Dieną Paryžius – pernelyg niekuo neišsiskiriantis, bet po vidurnakčio tampantis tiesiog magišku miestu, kuris nukelia Gil’ą į 1920-uosius, kur viskas tiesiog alsuote alsuoja tikru prancūziškumu (nė nežinau, ar gerai išsireiškiau). Tuomet jis patiria ne tik daug nuostabių akimirkų, bet ir po truputį ima aiškintis, ko jis tikisi iš ateities.

Gil’o vaidmenį atlieka Owen Wilson, o Inez’ės- Rachel McAdams. Taip pat čia pasirodo ir Carla Bruni, Tom Hiddleston, Kathy Bates, Marion Cotillard, Adrien Brody, Léa Seydoux. Ekrane pasirodo tokie personažai kaip Ernestas Hemingvėjus, Zelda ir F. Scott Fitzgerald, Pablo Picasso – argi nėra nuostabu sutikti visus vienoje vienoje vietoje?

Atmosfera, muzikinis takelis, aktoriai, siužetas- viskas labai prancūziška, magiška ir gražu. Rekomenduoju ir rašau 10/10.

Rež.: Woody Allen, vaidina: Owen Wilson, Rachel McAdams, Marion Cotillard, Carla Bruni, 2011 m., Ispanija, JAV, anglų, prancūzų, ispanų k., 94 min.