Archyvas

Archive for the ‘Alec Baldwin’ Category

657> The Aviator / Aviatorius


TheAviator1Toliau ,,kamšau skyles“. Šį kartą atėjo laikas dar vienam Martin Scorsese filmui ,,The Aviator“, kuris laimėjo penkis Oskarus ir dar šešiems nominuotas.

Tai biografinė drama, pasakojanti apie garsų režisierių ir aviatorių Howard Hughes, apimanti maždaug dvidešimties metų laikotarpį, kuriame netrūksta tiek pakilimų, tiek nuopuolių.

Kino akademija išties gaili Leonardo DiCaprio statulėlės – už šį filmą jam irgi pavyko gauti tik nominaciją, nors vaidyba jo puiki. Aišku, kad geriau įvertinčiau, kiek teisingai jis pavaizdavo Howard Hughes, man reikėtų daugiau pasidomėti apie šį asmenį, pamatyti nufilmuotų vaizdų su juo ir pan. Tačiau užteko man pamatyti Leo , kad suvokčiau matanti dar vieną gerą pavyzdį, įrodantį, kad jis talentingas. Nejučia prisiminiau ir What’s Eating Gilbert Grape, kur jis dar visai nedidutis atliko superinį vaidmenį. Jo vaidinamas personažas įtikina nuo pat pradžių, jame tiek spalvų, išraiškos, kad net jei vietomis siužetas atrodydavo nuobodesnis, visą dėmesį sulaikydavo būtent Howard: sudėtingas, siekiantis savo tikslų ir ieškantis tobulumo visame kame, ką daro, turintis kone liguistą bakterijų baimę. Per rodomą laikotarpį jis patiria visko, pabaigoje visiškas taškas irgi nepadėtas, nes gyvenimas tęsiasi ir toliau, o nuo tam tikrų dalykų pabėgti sunku.

Pastatymui priekaištų neturiu: atmosfera atspindi rodomą laikotarpį, gražūs kostiumai, apie DiCaprio besisukančios moterys – fatališkos, ypač žavi Cate Blanchett, kuri buvo atitinkamai ir įvertinta apdovanojimuose (o naktį iš sekmadienio į pirmadienį matyt bus įvertinta ir antrąsyk). Stiprus, išlaikantis dėmesį filmas, kurį žiūrėti įdomu, o ilga trukmė šiuo atveju visai netrukdė.

8/10  – jei yra nemačiusių, pažiūrėkite.

Rež.: Martin Scorsese, vaidina: Leonardo DiCaprio, Cate Blanchett, Kate Beckinsale, John C. ReillyAlec Baldwin, Jude Law, 2004 m., JAV, Vokietija, 170 min

Reklama

646> Blue Jasmine / Džesmina


blue_jasminePo 2012-aisiais pasirodžiusio nykaus filmo To Rome With Love 2013-aisiais Woody Allen grįžo su trenksmu – Blue Jasmine. Filmas, kuris nominuotas trims Oskarams ir greičiausiai bent jau vieną turėtų laimėti, kadangi apie Cate Blanchett, atlikusios šioje kino juostoje pagrindinį vaidmenį, puikų pasirodymą kalbama jau nuo pat filmo pasirodymo.

Minėtoji aktorė vaidina Džesminą – moterį, kuri turi susitaikyti su tuo, kad prarado ne tik šeimą, bet ir stabilų bei gerai aprūpintą gyvenimą. Ji apsistoja pas nedideles pajamas turinčią seserį, gyvenančią mažame namuke su dviem vaikais.

Džesmina sukelia dvejopus jausmus. Viena vertus, jos galima gailėti: vyras nusižudė, vaikas atsisakė jos kaip mamos, visas turtas ir pinigai buvo atimti. Kam nebūtų sunku pradėti viską nuo visiško nulio? Tačiau kita vertus, matant jos elgesį tuomet, kai ji dar priklausė aukštuomenei, ir netgi tą elgesį, kuriuo pasižymėjo jau po visko atsikrausčiusi pas seserį, personažas sukelia tik neigiamus jausmus. Ne vienas žiūrovas tikriausiai pagalvojo: ,,taip jai ir reikia“. Kalbos apie C. Blanchett sukurtą vaidmenį pasirodė ne iš piršto laužtos: jos vaidyba čia išties puiki, o turint omeny, kad vaidmuo – ne toks ir lengvas, norisi palinkėti, kad beveik užtikrintas Oskaras jai ir atitektų. Kaip suprantu, vienintelė didesnė konkurentė jai šiemet – Amy Adams, bet palyginus jų vaidinamų personažų charakterius ir galutinį rezultatą, kad ir kaip norėčiau, kad pagaliau A. Adams nusišypsotų sėkmė, šį kartą visgi lieku prie C. Blanchett.

Filmas priskiriamas tiek dramos, tiek komedijos žanrams, bet nusijuokti nė karto taip ir nepavyko. Tai rimta juosta ir, tiesą pasakius, viena iš nedaugelio rimtų, kurias mačiau iš W. Allen filmografijos. Tačiau W. Alleno braižą ir čia galima išvysti: įdomūs dialogai, pagr. veikėja – silpnų nervų, daug gražių vaizdų, o kai išgirdau muzikinį takelį, tai iš viso apėmė tas malonus jausmas, kurį jaučiu žiūrėdama šio režisieriaus filmus. Jei lyginčiau su Match Point (kažkaip sudėjus ,,rimtas filmas“ ir W. Allen būtent šį prisiminiau) , tai pastarasis siužetine prasme daug stipresnis, tačiau Blue Jasmine irgi vertas dėmesio.

7/10

Rež.: Woody Allen, vaidina: Cate Blanchett, Alec Baldwin, Peter Sarsgaard, Sally Hawkins, 2013 m., JAV, 98 min

643> The Departed / Infiltruoti


thedepartedpicDu skirtingas organizacijas atstovaujantys jaunuoliai sėkmingai įsilieja į didžiausių priešininkų gretas, kad įvykdytų jiems patikėtas užduotis. Drąsus pareigūnas paslapčia tampa gangsteriu, o nusikaltėlių informatorius pradeda kopti karjeros laiptais policijos skyriuje. Dviveidžiai apsimetėliai vaikšto ant pavojingos dviejų skirtingų gyvenimų ribos, kol pagaliau išsiaiškina skaudžią tiesą ir privalo atversti visas kortas, kad apsaugotų savo gyvybes ir išvengtų žiauraus keršto. – taip skamba lietuviškoji anotacija. Nors tikriausiai vargu, ar reikia pristatyti šį filmą, nes daugelis jau tikriausiai matėt. Ir gal net ne kartą.

Tai garsiojo režisieriaus Martin Scorsese filmas, trečiasis bendras darbas su Leonardo DiCaprio (kaip žinote, šiemet pasirodęs The Wolf of Wall Street yra berods penktasis jų bendradarbiavimo rezultatas). Filmas išgirtas ne tik žiūrovų (šiuo metu jis užima 45-ąją vietą imdb Top 250), bet ir kritikų: filmas laimėjo keturis Oskarus, dar vienam buvo nominuotas, jau nekalbant apie krūvą kitų apdovanojimų.

Filme surinktas didelis būrys garsių aktorių: Leonardo DiCaprio, Matt Damon, Jack Nicholson, Mark Wahlberg, Vera Farmiga, Alec Baldwin ir kt. Iš jų visų Mark Wahlberg buvo pastebėtas ir Oskarų apdovanojimuose, kadangi buvo nominuotas geriausio antraplanio aktoriaus kategorijoje. Ir iš tiesų, jo personažas – ryškiausias ir įdomiausias nuo pat pradžių, sukeliantis dvejopus jausmus: vietomis jis man atrodė atstumiantis, o vietomis kėlė susižavėjimą. Kalbant apie kitus, tai niekas tikriausiai nepaneigs, jei pasakyčiau, kad kiekvienas jų parodė esantys verti vadintis aktoriais, nes aktorių komanda visgi nulemia nemažą dalį kino juostos sėkmės. Galime turėti puikų siužetą, bet jei nepatikėsime veikėjais, jei aktoriai jausis kaip ne savo kailyje, ne kažin kas gausis. O čia ir buvo tai, ko žiūrovas tikisi iš gero filmo: išvystyti charakteriai, vieni geri, kiti blogi, bet kiekvienas jų atrodo reikalingas ir įdomus.

Kalbant apie siužetą, buvo baimės dėl ilgos trukmės (tai priežastis, kodėl tikriausiai visus dominančius M. Scorsese filmus atidėlioju), ji neišnyko ir pradžioje, kai dar viskas judėjo lėtai ir buvo tik supažindinama su charakteriais, viskas tik pradėta vystyti. Tačiau maždaug po pusvalandžio siužetas įgavo pagreitį, o pati pajutau, kad viskas čia bus gerai ir nesijausiu prašvaisčiusi laiko veltui. Filmas darėsi vis įdomesnis su kiekviena minute, ypač antroji filmo pusė buvo tiesiog puiki, kai kurie siužetiniai vingiai maloniai nustebindavo, įtampos jaučiau pakankamai, kad nesinorėtų atsitraukti nė minutei, kol nepradės rodyti pabaigos titrų. Suktas siužetas, puikūs aktorių pasirodymai, o ir pats pastatymas išties geras. Gilumo, mano nuomone, čia tikrai nereiktų ieškoti, tačiau nuobodžiauti irgi nepavyks, nes žiūrint atrodo, kad kiekvieną minutę vis kas nors nenumatyto gali įvykti (ir, tiesą sakant, įvyksta).

Jei dar yra nemačiusių, žiūrėkit. O aš sau palinkėsiu atrasti laiko ir ilgiems filmams, nesibodėti aktorių sąraše esančios L. DiCaprio pavardės (na, nieko negaliu padaryti sau: žinau, kad aktorius neprastas ir tuo ne kartą įsitikinau, bet automatiška atmetimo reakcija įvyksta pamačius jo pavardę ir tiek), nes tik tokiu būdu pamatysiu ne vieną vertą dėmesio filmą.

9/10

Rež.: Martin Scorsese, vaidina: Leonardo DiCaprio, Matt Damon, Jack Nicholson, Mark Wahlberg, Vera Farmiga, Alec Baldwin, Robert Wahlberg, 2006 m., JAV, Honkongas, 151 min

378> To Rome With Love / Į Romą su meile


To-Rome-With-Love-2Užmačiusi, kad jau yra galimybė pažiūrėti šį filmą, ilgai negaišau ir įsijungiau. Apie Woody Alleną kalbėjau jau ne kartą, ne kartą jį gyriau, bet taip pat esu ir šiek tiek peikusi. Gaila, bet šis filmas irgi atrodo tikrai ne vienas geresnių minėto režisieriaus darbų.

Filmas jungia keleto Italijos sostinės lankytojų ir gyventojų meilės istorijas, tarpusavio santykius ir keistas ar net beprotiškas situacijas, į kurias jiems tenka pakliūti.

Šis filmas puikus kaip turistų traukėjas, tikiu, kad ne vienas po šio filmo įsinorės nuvykti į Romą ar tiesiog įsimylės šį miestą kaip kadaise galėjo įsimylėti Paryžių žiūrėdami Midnight in Paris. Viso filmo metu rodomi nuostabūs Romos vaizdai, įspūdinga architektūra, dialoguose kalbama apie miesto ilgaamžiškumą ir dar visaip kaip kitaip giriamas šis miestas. Kadangi pati apie tai, kad vieną dieną galbūt nukeliausiu į Italiją, svajoju jau senokai, tai tikrai buvo įdomu žiūrėti į filmo foną.

Tačiau turinys man pasirodė pernelyg menkas. Pritrūko žaismingų sąmojų, įdomesnių siužeto vingių, per daug susikoncentruota į pačios šalies vaizdų rodymą, o galėjo daugiau tobulinti scenarijų. Keistų žmonių ir nutikimų tikrai netrūko, tai man patiko, bet vėlgi, kai kurios poros man pasirodė ne itin atskleistos, jau geriau tuomet būtų apsiribojęs mažesniu skaičiumi siužetinių linijų, tuomet gal viskas kiek geriau būtų atrodę.. Nes dabar, kai parodo vieną, po to kitą, tada trečią ir t.t., kažkas taip ir lieka už borto su neatskleistais charakteriais, taip ir nepažinti. Pririnkta tikrai nemažai gerų ir gerai žinomų aktorių, tad vaidybine prasme suvaidinta tikrai neblogai. Pasitaikė ir viena kita linksma vieta, bet.. Tikėjausi daugiau. W. Alleno filmai man buvo tie, kurių dialogus galėčiau žymėtis ištisai viso filmo metu, kiek daug pastebėjimų, o šį kartą tiesiog žiūrėjau kaip eilinį nuobodų ir nieko neypatingą filmą, kurį praskaidrindavo tik Penelope Cruz su savo raudona suknele, nes visa kita- blanku.. Va, gal tik muzikinį takelį norėčiau pagirti, kuris tikrai neblogas.

6/10

Rež.: Woody Allen, vaidina: Woody Allen, Roberto Benigni, Alison Pill, Alec Baldwin, Riccardo Scamarcio, Jesse Eisenberg, Penélope Cruz, Ellen Page, 2012 m., JAV, Italija, Ispanija, anglų ir italų k., 112 min

296> Rock of Ages / Roko amžius

rugsėjo 28, 2012 Komentarų: 3

Na ką, paskutiniu metu tikrai retai žiūriu filmus, todėl smagu, kai užtaikau ant tikrai gero filmo. Ir žinot, šio filmo dar tikrai nebūčiau pažiūrėjusi, jei ne vienas pažįstamas, kuriam jis patiko. Taigi, pagalvojau, kad ir man reik neatidėlioti. Ir tuo tikrai labai džiaugiuosi.

1987-aisiais Los Andžele susitinka du jaunuoliai: Driu ir Šeri, kurie tikisi, kad jų svajonės didžiuliame mieste pagaliau išsipildys. Tačiau netrukus paprasta draugystė ima vystytis į šį tą daugiau, bet jų laukia daug išbandymų.

Pradėsiu nuo to, kas nelabai patiko ar tiesiog nepadarė jokio įspūdžio. Be abejo, pats siužetas- jis absoliučiai neoriginalus ir niekuo neišsiskiriantis iš daugelio paskutiniu metu kuriamų muzikinių filmų ar miuziklų. Na, ir dar buvo momentų, kai atrodė perspausta su vaidyba ar idėjų įgyvendinimu. Pvz., kai pagr. veikėja apalpo (kas ir kaip, nutylėsiu), tai man pasirodė absoliučiai absurdiška ir netikroviška vaidyba. Beje, bent jau man buvo susidaręs įspūdis prieš šio filmo rodymą, kai buvo trailer’iai ir pan., kad labai svarbų vaidmenį jame atliks Catherine Zeta- Jones. Deja deja. Jos personažas, kad ir smagus, bet retai pasirodantis ir aktorė atliko berods tik vieną kūrinį. O juk galėjo tikrai žymiai daugiau…

O Bet Tačiau. Aš mėgstu miuziklus, todėl būna labai gera, kai manęs jie nenuvilia. Ir šis tikrai nenuvylė, ypač kalbant apie muzikinį takelį. Jis tiesiog puikus! Taip ir norėjosi dainuoti kartu su jais. Jau žinau, ko klausysiuosi rytoj (ir ne tik rytoj). Balsai- puikūs. Pagr. vaidmenis atliko Julianne Hough, kurią žinau iš naujojo Footloose. Pasirodo, ji moka ne tik šokti, bet ir dainuoti. Driu vaidmenį atlikęs Diego Boneta iki šiol nelabai matytas, bet jo balsas- fantastiškas! Bet labiausiai mane nustebino Tom Cruise. Niekada jo nemėgau (ir iki galo net ir po šio filmo nepamėgau), bet kai išgirdau, kaip jis dainuoja- wow! Tikrai nesitikėjau, kad jis turi tookį vokalą. Aišku, dainuojančių veikėjų yra šiame filme ir daugiau..

Tai va, vis dar negaliu atsigauti po nuostabios muzikos.. Ji ir pasirodymai nustelbė turinio skurdumą, taigi, galiu pasakyti, kad, kaip miuziklu, likau labai patenkinta.

Ar rekomenduoju? Taip!

8/10

Rež.: Adam Shankman, vaidina: Julianne Hough, Diego Boneta, Tom Cruise, Alec Baldwin, 2012 m., JAV, 123 min

 

213> The SpongeBob SquarePants Movie / Kempiniuko Plačiakelnio filmas

liepos 10, 2012 Komentarų: 1

Vakar užsinorėjau ko nors mielo ir ganėtinai kvailo. Tai nejaugi yra kas nors daugiau tinkamo už šį filmą? Kempiniukas Plačiakelnis- vienas mėgstamiausių animacinių veikėjų (pirmosios vietos neapleidžia Garfildas). O čia net ne viena serija, o visas pusantros valandos filmas!

Kempiniukas turi palikti Bikini Botomą, kad surastų ir sugrąžintų Neptūnui jo karūną. Bendražygiu tampa geriausias Kempiniuko draugas Patrikas, o tuo metu Planktonas vykdo savąjį planą Z.

Kempiniukas, kaip ir filmuke, taip ir čia pasižymi begaliniu vaikiškumu ir kvailumu, bet ir būna toks mielas, kaip sakoma, ,,nors prie žaizdos dėk“. Na, Patrikui niekad nesimpatizavau, nors kai pagalvoju, vienodo jie kvailumo.. Tai va, bet stebėti juos, o ypač Kempiniuką, man linksma, jie primąsto tiek visokių dalykų, kurie šautų tikrai ne kiekvienam. Nuotykiai nėra kažkuo ypatingi, tokių pasitaikydavo ir filmuke, tačiau visko daugiau ir vientisame pasakojime yra tikrai smagių vietų, o juokingiausia, kai pasielgdami kvailai jie išsikapanodavo iš užklupusių bėdų.

BET. Viskas būtų tikrai pakankamai gerai, tačiau yra tas BET, kurio tikrai nenorėjau. Nemėgstu, kai į filmuką įkišami žmonės, o čia pasirodo pats David Hasselhoff (kas nežino, jis atliko pagr. vaidmenį kadaise populiariame seriale ,,Gelbėtojai“)! Supykau. Tikrai supykau. Ir dėl to toji pabaiga man sugadino visą malonumą..

Jei patiko serialas apie Kempiniuką, tai rekomenduoju ir filmą pažiūrėti. 6/10

Rež.: Stephen Hillenburg, Mark Osborne, įgarsina: Tom Kenny, Scarlett Johansson, Alec Baldwin, 2004 m., JAV, 84 min