312> Haute Tension / High Tension / Aukšta įtampa

Prancūzai moka kurti gerus siaubo filmus ir Haute Tension– dar vienas to įrodymas. Viskas prasideda kaip eiliniame šio žanro filme: Mari ir Aleksa atvažiuoja pas vienos iš jų tėvų sodybą. Tačiau jos net neįsivaizdavo, kas jų laukia – vos už kelių minučių į namus pasibeldžia žudikas maniakas.

Taigi, visų pirma, prancūzų siaubo filmai netinka silpnų nervų žmonėms, o tiksliau tiems, kurie negali žiūrėti į kraują, nes jo yra tikrai nemažai. Ir ne tik jo: žudymai prasideda ganėtinai originaliai. Mari- šiame filme ta, kuriai pavyko išvengti žudiko rankos, bet ji nebėga ieškotis saugaus prieglobsčio, kadangi nori išgelbėti savo draugę. Mari pasižymi kitokiomis savybėmis nei eilinė siaubo filmų veikėja mergina: ji nespygauja, neklykauja, o visais būdais stengiasi rasti išeitį. Todėl ji man ir patiko, nes pusantros valandos klausytis jos klyksmų tikrai pabostų.

Filme netrūksta įtampos, nors ji kuriama ne kokiais nors netikėtais veikėjų pasirodymais iš niekur. Įtikinamos veikėjų mimikos, įtaigiai sukurta atmosfera, kai slėpimasis-gaudymas tiesiog neleidžia atsitraukti nuo ekrano. Na, ir kas, jau pastebėjau, būdinga prancūzams, tai tiesiog visur tvyrantis beviltiškumas, kai kad ir ką darytum, viskas tik blogėja.

O kulminacija gera,  iš twist’ų serijos, tik kad man rodos buvau kiek per daug prisiskaičiusi, tai nebuvo visiškai netikėta. Visai gerai susukta viskas, tik aišku, tuomet belieka galvoti apie galimus nelogiškumus ir stengtis juos sau paaiškinti.

Kalbant apie pabaigą, tai ir ja nelikau nusivylusi.

Rekomenduoju siaubo filmų mėgėjams. 7/10

Rež.: Alexandre Aja, vaidina: Cécile De France, Maïwenn, 2003 m., Prancūzija, prancūzų k., 91 min

 

219> The Hills Have Eyes / Ir kalnai turi akis

Kiek pamenu, visuomet tarp baisiausių buvo minimas šis filmas, tad, kaip visada, norėjosi pamatyti, kas ten tokio baisaus. Šiaip jau tai yra 1977-ųjų  metų perdirbinys. O pasakojama apie šeimą, kuri vyksta atostogauti ir keliauja per dykumą. Tačiau automobilis sugenda ir jie įstringa joje, o netrukus sužino, kad dykumoje kažkas gyvena.

Ką galiu pagirti, tai vietą. Dykuma- puiki vieta siaubo filmui. Na, kas gi gali būti beviltiškesnio ir nesaugesnio už dykumą, kurioje negyvena jokie žmonės, nėra normalių kelių ir neaišku, į kurią pusę eiti, nes paprasčiausiai dykuma pernelyg didelė ir klaidi.

Tačiau tai daugmaž viskas, kas patiko. Žudymo priežastis, žudikų tapatybės- dar visai nebloga, tačiau pats filmas.. Iš karto nerekomenduoju tiems, kurie nemėgsta filmų, kur daug kraujo. Jo ir kitokių šlykščių vietų (suknežintos galvos ir pan.) čia apstu. Netgi per daug. O siužetas numanomas, be jokių ypatingų naujovių ar netikėtų vingių. Buvo nuobodu. Kai būna geras filmas, tai ir dvi trys valandos neprailgsta, o kai būna tokie kaip šis- ir pusantros valandos atrodo vos ne kaip kančia. Jei nuo Foresto Gampo negalėjau atitraukti akių, tai žiūrėdama šitą galėjau sau atlikinėti pašalinius darbus ir nesijausti ką nors praradusi ar nepamačiusi.

Krūptelėjau berods kartą, bet šiaip nebuvo jis baisus. Jau esu minėjusi anksčiau, kad visokie šlykštūs veidai ir kraujo klanai filmuose man nėra baisu, jei ir sukelia kokius jausmus, tai šleikštulį.

Pabaigą supras visi, nors iki galo viską sudėlios kiekvienas savo galvoje atskirai. Šiaip jau tikėjausi tokios pabaigos. Būtų absurdiška, jei būtų buvusi kitokia.

Bet ar žiūrėti antrąją dalį, dar pagalvosiu..

4/10

Rež.: Alexandre Aja, vaidina: Aaron Stanford, Vinessa Shaw, Emilie de Ravin, 2006 m., JAV, Prancūzija, 107 min

216> Mirrors / Veidrodžiai

Šį filmą labai norėjau pamatyti, bet kartu ir bijojau, kad gali būti labai baisus. Na, bet pasakiau sau šiandien: arba dabar, arba niekada. Nutariau, kad dabar 😀

Buvęs policininkas Benas Karsonas ir jo šeima tampa blogųjų jėgų taikiniu, kurios naudojasi veidrodžiais kaip vartais patekti į šį pasaulį. Benas turi apsaugoti savo artimuosius nuo nepaaiškinamo, klaikaus blogio…

Taigi, išankstinė nuomonė mane vėl suklaidino. Nebuvo jis toks baisus, apskritai, nelabai ten kur yra išsigąsti.. O gal tiesiog praėjo man tas etapas, kai gąsdina tokie filmai? Nes šiaip jau tikrai girdėjusi buvau iš nemažai žmonių, kad šis filmas labai baisus. Ne visi mes vienodi, taigi, gąsdina skirtingi dalykai. O šiame filme, turiu pasakyti, yra vaizdų, kurie įtikti gali daugeliui: yra ir šlykščių, kraujuotų vietų (hm, gal užteks pasakyti, kad perplėšiama gerklė?), o dar daugiau- neaiškių padarų, dvasių ar kitokio velnio, kuriems net neįmanoma tikriausiai rasti pavadinimo.

Pati idėja įdomi. Tuo labiau, kad daugelyje panašaus tipo siaubo filmų pagr. veikėjai pažiūri į veidrodį (o aš tuomet vis sakau: kvaile/kvaily, ko tu žiūri į jį) ir ten pamato kokį baisų veidą. Taigi, veidrodžius padaryti pagrindine visa ko priežastimi yra tikrai neblogai.

Kulminacija panaši kaip ir visur, siužetas irgi daugmaž nuspėjamas, bet nepasakyčiau, kad buvo žiūrėti neįdomu. O pabaiga tai tikrai neblogai sukurpta, o jau galvojau, kad nieko gero ji nebepasiūlys..

Parašysiu 6/10

Tiesa, tai yra Pietų Korėjos filmo Geoul sokeuro (2003) (Into the Mirror) perdirbinys. Ir taip pat yra antroji Mirrors dalis. Tik nemanau, kad ją žiūrėsiu..

Rež.: Alexandre Aja, vaidina: Kiefer Sutherland, Paula Patton, 2008 m., JAV, Rumunija, Vokietija, anglų k., 110 min