868> Me and Earl and the Dying Girl / Aš ir Erlas, ir mirštančioji (2015)

Rež.: Alfonso Gomez-Rejon
Vaidina: Thomas Mann, RJ Cyler, Olivia Cooke, Connie Britton
2015 m., JAV, 105 min
Žanras: komedija, dramaimdb nuoroda čia.

Tikiu, kad ne vienas, žiūrintis šį filmą pagalvos, kad tai – dar vienas ,,The Fault in Our Stars“ variantas, kopija, kad šiais laikais prastas kinas, nes sugeba tik kopijuoti ir t.t. (nepaisant to, kad TFIOS taip pat ne pirmasis šia tema pasirodęs filmas). Pradžioje mintis, kad pamatysiu kažką panašaus į minėtą kino juostą, buvo ir pas mane, netgi kažkiek entuziazmas žiūrėti priblėso, bet užteko ir pusės filmo, kad suvokčiau, jog ,,Me and Earl and the Dying Girl“ yra kur kas aukščiau ir TFIOS gali slėptis po rudeniniais lapais.

Tai knygos, kurią parašė Jesse Andrews, ekranizacija, kurią itin palankiai vertina kino kritikai ir žiūrovai. O man belieka prisidėti prie visų pagiriamųjų žodžių. Tai filmas apie Gregą, kurį mama priverčia nueiti pas bendraklasę Reičelę, kuriai diagnozuotas ketvirtos stadijos vėžys. Taip užsimezga jų draugystė. Šalia to vyksta Grego ir jo draugo Earlo kūrybinės dirbtuvės, kadangi jie talentingi ir kuria filmus, remdamiesi klasika. Ir visa tai kartu sudėjus išeina jaukus, nuoširdus ir realistiškas filmas, kurį su malonumu pažiūrėčiau ir dar kartą. Čia nerasite jokių banaliųjų pirmų kartų, meilės iš pirmo ar antro žvilgsnio, jokių iš fantastikos lobyno atėjusių siužetinių vingių (nepaisant pabaigos, kuri, sutikime, truputį banali, bet tokiam filmui galima atleisti). Visko pagrindas – draugystė, palaikymas ir buvimas kartu, nuo kurio gali pasidaryti lengviau net sunkiausią akimirką. Gražu, jautru ir kažkaip neperspausta. Dialogai, žmonių susitikimai / įėjimai pro duris ir panašios smulkmenos atrodė natūraliai. Ir pats tempas labai neblogas, neužsižaista su nereikalingomis detalėmis (nerodoma nei kaip Reičelei skuta plaukus, nei kaip ji vemia ar dar nežinia ką daro, visi šie dalykai palikti vaizduotei, pvz. jau parodant pliką galvą ar rodant šalia lovos pakabintą kibirėlį). Stilistiškai filmas mielas akiai, o pabaigoje, kai atverčiamos Reičelės knygos, tai iš viso nustebino, jau nekalbant apie karts nuo karto rodomus Earlo ir Grego kuriamus filmus, kurie ir prajuokindavo, ir sudomindavo. Užkabinamos temos įvairios, pagrinde, aktualios paaugliams: nesutarimai su tėvais, blanki ateitis, nepasitikėjimas savimi, noras turėti draugų ir t.t.

Nežinau, ką supratote iš viso šio chaoso, kurį parašiau, bet galiu pasakyti, kad tikrai patiko. 8/10

Jau peržiūrėjusi filmą pamačiau, kad mūsų kino teatrai šį filmą greitai pradės rodyti. Tad džiaugiuosi, kad pažiūrėjau dar prieš tai, kai pasipils gausybė lietuviškų nuomonių, kas neretai atbaido net ir nuo itin laukiamo filmo peržiūros.