649> Frida / Frida

Na ką, laikas atsipūsti ir pažiūrėti ką nors, kam visokios nominacijos jau praeity. Frida (2002) – tai biografinė romantinė drama, pasakojanti apie garsios dailininkės Fridos Kahlo gyvenimą, bei laimėjusi du Oskarus ir dar keturiems nominuota.

Kaip neretai būna man – kai filmas nepalieka įspūdžio, nors ir nėra labai blogas, sunku ir ką nors pasakyti. Rodos, už daug ką galėčiau lengva ranka dėti pliusą. Iki šiol buvau mačiusi keletą Fridos Khalo paveikslų, girdėjau, kad nesveikavo, bet nieko konkretaus apie ją taip ir nežinojau, todėl šis filmas – gera galimybė susipažinti su minėta dailininke. Salma Hayek dėka, pažinti šią personą buvo nesudėtinga, įtikinama pagr. aktorės vaidyba šiame filme – bene stipriausia kino juostos dalis. S. Hayek, kurią iki šiol vargu ar mačiau atliekant rimtą vaidmenį, čia atsiskleidė kaip puiki aktorė, gaila, kad taip retai jai kas nors įdomaus pasiūloma. Muzikinis takelis parinktas tinkamai, pati Meksikos to laikmečio atmosfera atkurta įdomiai, nepaisant to, kad politika man mažai įdomi. Tačiau siužetas – be jokio kabliuko. Vietomis buvo itin nuobodu, vietomis – visai įdomu, bet visumoje – tiesiog ,,ėjo“ siužetas, o jokio jausmo taip ir nesukėlė: nei teigiamo, nei neigiamo. Tarsi nėra ten nieko tragiško nei nufilmavime (atvirkščiai – nufilmuota gražiai, daug ryškių spalvų, kurios susilieja į vientisą harmoniją), nei vaidyboje, nei dar kur, bet nebuvo jokio cinkelio, kuris įtrauktų ir neleistų atsitraukti.

5/10

Rež.: Julie Taymor, vaidina: Salma Hayek, Alfred Molina, Geoffrey Rush, Antonio Banderas, Diego Luna, Edward Norton, 2002 m., JAV, Kanada, Meksika, 123 min

240> An Education / Auklėjimas

Pasakojama apie paauglę Dženę, kuri stropiai mokosi, nes nori įstoti į Oksfordą. Tačiau netikėta pažintis su vyresniu vyriškiu jai sumaišo visas kortas.

Buvau nusiteikus mielam filmui ir pataikiau. Carey Mulligan esu jau absoliučiai susižavėjusi, o juk, pamenu, kai pirmąsyk ją pamačiau, ji man ne itin patiko, o kuo daugiau filmų su ja pažiūriu, tuo didesnį ji daro man įspūdį. Peter Sarsgaard esu jau irgi sutikusi anksčiau,o jis irgi ganėtinai simpatiškas veidas kine.

Filmas laabai gražus. Pats laikotarpis labai fainas, retro stilius, toji visokiais aparatais ir naujausiomis technologijomis neapkrauta aplinka man visuomet gražiai atrodo.

Tai filmas apie meilę, kuri visuomet prasideda labai gražiai. Visos mintys sukasi tik apie jį, neatrodo sunku praleisti kokią pamoką ar neparašyti rašinio, kad tik ilgiau su mylimuoju būtum. O čia dar pasitaiko tikras nuotykių mėgėjas ir keliautojas, žadantis viską, ko iki tol neturėjai. Negi atsispirtumėte?.. Laisvas, netgi bohemiškas gyvenimas, kuriame nesvarbu, kad nebaigei jokio universiteto (kam jį baigti, jei besimokant tik grožis dingsta ir kam apskritai reikia skaityti knygas, kai galima skaityti žurnalus?). Ištrūkimas iš namų, kuriuose mergina buvo auklėjama griežtai, prilygsta stebuklui. Viskas įsisiūbuoja ir Dženei tiesiog sudėtinga grįžti prie buvusio gyvenimo, kai prieš akis jai plaukia ištaigingos vakarienės, kelionės ir įspūdžių gausa.

Viskas per daug gražu, kad tęstųsi ilgai. Taigi, nors pažinties aplinkybės man pasirodė tikrai mielos (taip, banalu, bet negi ne romantiška?) , bet gan greitai suvokiau, kad kažkas čia ne taip. Tačiau nuspėjau visai ne tai, kas įvyko. Mat galvojau, kad prie to nagus prikišęs Denis.. Visai ne.

Dženė mėgsta prancūzų kalbą ir šiaip ji buvo pamišusi dėl išvykos į patį Paryžių. Šis bruožas man patiko, kadangi pati simpatizuoju šiai kalbai ir norėčiau ją mokėti daug geriau nei kad moku dabar. Ir be abejo, jau užsisvajojau, kad galėčiau su kokia erasmus programa išvykti į Prancūziją pastudijuoti 😀 Na, bet čia jau einu į asmeniškumus ir šiokias tokias fantazijas, tai gal ir baigsiu šia gaida.

8/10

Nominuotas 3 Oskarams.

Rež.: Lone Scherfig, vaidina: Carey Mulligan, Peter Sarsgaard, Alfred Molina, Dominic Cooper, Rosamund Pike, 2009 m., JAV, Didžioji Britanija, 100 min

54> Chocolat / Šokoladas

Filmas Chocolat yra Joanne Harris knygos ,,Šokoladas“ ekranizacija. Knyga man labai patiko, tęsinys- dar labiau.

Pasakojama apie Vianą ir jos dukrą Anuką, kurios apsistoja mažame Prancūzijos miestelyje ir atidaro šokoladinę. Tačiau vietiniai žmonės nevienodai vertina šią parduotuvėlę, kupiną skaniausių rankų darbo šokolado gardėsių.

Ir žinot ką, vienintelis žodis, kuris man sukasi galvoje apie filmą yra… NUOSTABUS. Nuo pat pirmos minutės negalėjau atsitraukti nuo jo. Ir žinau, kad tikrai žiūrėsiu filmą ne kartą. Pamenu, po knygos labai įsisvajojau apie panašią šokoladinę, kurią norėčiau atidaryti ateityje. Tai po šito filmo įsinorėjau visko: mažo miestelio, net ir tas vienas kambarėlis, kuriame jos gyveno, man nepasirodė per mažas. Aišku, jei pažvelgtume į situaciją realiai, atsidurtume prie daugybės su finansais ir visokiais popierizmais susijusių klausimų. Na, bet pabūkime svajotojai 🙂

O jau Johnny Depp – nors numirti galima į jį bežiūrint. Jau toks gražus… O juk pagalvokit, filmas sukurtas prieš vienuolika metų, taigi, jei jis dabar atrodo ganėtinai gerai, tai anuomet jo grožis buvo pasiekęs tikriausiai aukščiausią tašką.

Be abejo, negaliu nepaminėti ir Juliette Binoche – žavi, graži, šilta moteris.

Taigi, viskas ten labai gražu, miela, kaip ir knygą, taip ir ekranizaciją galėčiau pavadinti šilta ir sukeliančia labai mielus jausmus.

Tiesa, siūlyčiau filmą žiūrėti praėjus nemažai laiko nuo tuomet, kai skaitėt knygą (na, jei nesiruošiat skaityti, tai žiūrėkit kad ir dabar)- taip, kaip dariau aš. Tuomet ne tiek užkliūva skirtumai. O jų tikrai yra. Kunigas filme beveik nedaro jokios įtakos, apskritai, jis pasirodo retokai ir sukelia nebent šypsnį- labai juokingas. Kiek girdėjau, dauguma sako, kad Rudis smarkiai skiriasi nuo aprašomo knygoje- na, taip, bet man tikrai tai netrukdė.

Filmas nominuotas 5 Oskarams.

Rašau 10/10 ir pasižymiu kaip vieną iš geriausių filmų, kuriuos esu mačiusi.

Rež.: Lasse Hallström, vaidina: Johnny Depp, Juliette Binoche, Alfred Molina, Judi Dench, 2000 m., JAV, Didžioji Britanija, anglų ir prancūzų k., 121 min.