Archyvas

Archive for the ‘Amanda Seyfried’ Category

1073> The Big Wedding / Didžiosios vestuvės (2013)


Prieš keletą savaičių prisireikė fono, o šį kaip tik rodė per tv. Tai kadangi visą laiką prasikrapščiau prie vieno darbo, vis užmesdama akį į ekraną, tai kažkaip ir pabaigiau aš jį. Kitu atveju būčiau išjungusi, nes kažkaip nebeapsikenčiu tokių komedijų tiek, kad iki galo pažiūrėčiau. Lėkšta, humoras toks visiškai meh (apie antrą galą, kultūrinius stereotipus ir pan.), kupina stereotipinių veikėjų ir klišių, kurioms tąkart visai ne nuotaikoje buvau. O kad krūva žinomų aktorių – ne kokybės garantas, tai jau seniai aišku.

3/10

imdb noroda

989> Mamma Mia! Here We Go Again / Mamma Mia! Štai ir mes (2018)


Šiame tinklaraštyje yra begalė miuziklų ir muzikinių filmų. Išties, keletą metų buvau nemenkai pasinešusi ant jų, tačiau jau kurį laiką jų nebežiūriu. Gavusi pasiūlymą pažiūrėti antrąją Mamma Mia dalį (pirmąją esu aptarusi čia) iš pradžių kiek raukiausi, nes išlikęs nekoks įspūdis apie pirmtaką, bet galop pasidaviau galimybei praleisti vakarą kine. O gal ir visai linksma bus?

Filme rodomos dvi siužetinės linijos. Pirmoji – po penkerių metų nuo pirmojo filmo įvykių. Po mamos mirties Sofija nusprendžia atkurti viešbutį ir ruošiasi jo atidarymui. Antroji siužetinė linija nukelia į praeitį, kur Sofijos mama Dona – jauna, vėjavaikiška ir savo vietos po saule ieškanti, ką tik mokslus baigusi mergina.

Kaip galima suprasti, praeities istorija – tai Donos pažintis su visais trimis vyrais. Ši dalis visai kelianti susidomėjimą, ypač smagu matyti, kaip pavaizduoti jauni Sofijos tėvų atitikmenys. Tačiau dabarties linija – itin skurdi, dirbtina, į pabaigą viską sugadinti turėjęs įvykis taip ir lieka gal porą minučių visiems gadinęs nuotaiką, nes po to – vėl viskas kaip buvę ir užmiršta. Didesnės, įtikinamesnės dramos norėjosi, o filme jos visiškai nebuvo. Aišku, čia miuziklas – o jiems neretai sunku su dramomis, kurios neužsibaigtų daina, po kurios viskas susitvarko.

Muzikos daug, yra neprastų pasirodymų, Abbos dainos dažniausiai nuotaikingos, tai kaip ir linksma. Kaip ir, nes bendras įspūdis vis vien išliko toks ,,meh“.

4/10

351> Les Misérables / Vargdieniai


les miserables 1Šio filmo laukiau… Kiek? Pusę metų? Gali būti.. Užteko vien sužinoti, kad toks yra planuojamas ir kad prie žanrų užrašytas ,,miuziklas“, kad jo užsinorėčiau.. Pirmasis poster’is (taip, ši dieviško grožio mergaitė) tik dar labiau sužavėjo, traileris- ne ką mažiau, na, o galop ir perskaičiau knygą, tad laukimo laikas tik dar labiau pailgėjo. Jau žinojau, kad vos jam pasirodžius tiesiog bėgte bėgsiu į kino teatrą. Na, nubėgau ne pačią pirmą dieną, bet… Na, bet kadangi žinau, kaip daug kam neįdomu skaityti tokias blevyzgas, pereisiu prie filmo. Įrašas netrumpas, nes labai daug visko norisi paminėti..

,,Vargdieniai“ pasakoja apie XIX a. Prancūzijoje vykusią istoriją apie Žaną Valžaną. Jis už pavogtą duonos kepalėlį dvidešimt metų yra įkalinamas (iš jų- penkiolika metų už bandymą pabėgti). Grįžęs į laisvę ir neturėdamas kito pasirinkimo jis vėl bando vogti, tačiau dvasininkas, iš kurio jis ir bandė vogti, jį pastūmėja keisti gyvenimą. Tačiau jam vis ant kulnų lipa inspektorius Žaveras… Na, o daugiau, manyčiau pasakoti nereikia, nes viską pamatysite, jei pažiūrėsite.

Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad filmo siužetas nėra toks, koks knygoje: buvo paimta romano adaptacija miuziklams. Todėl kai kurie siužeto vingiai skiriasi, o kai kurių (tiksliau, gan nemažai) iš viso nėra. Bet reikia atminti, kad istorija tikrai ilga ir ją parodyti, ypač miuziklo variante, būtų ganėtinai sunku. Galima lengvai būtų serialą kurti.. Todėl per visą istoriją, aprašomą knygoje, einama tik tiek, kiek būtina, parodant svarbiausias (ar daugelį svarbiausių) knygos vietas. Todėl tikiu, kad neskaičiusiems knygos, gali po seanso kilti kokių klausimų, bet šiaip jau viskas ten pakankamai aišku.

Ir šiandien turėjau vienas geriausių 2,5 h savo gyvenime. Taip, būtent tokį įspūdį man ir padarė šis filmas. Jau maniau, kad nepateisins visų lūkesčių (žinot, kaip būna, kai tikiesi kažko įspūdingo ir galop to ,,kažko“ taip ir nerandi), bet juos pateisino visu šimtu procentų.

Tik įsidėmėkite, kad tai miuziklas: didžiąją dalį veikėjai dainuoja, kalba- labai mažai, todėl kad ir koks jis būtų giriamas, jei nesate šio žanro mylėtojai, vargu, ar jums patiks (nesakau, kad nebūna išimčių).

Negalėčiau pasakyti, kad kuris nors aktorius ne iki galo ,,atidirbo“ savo rolę. Visi jie buvo puikūs. Ir manau, kad šis filmas ne vienam aktoriui bus tramplynas į ,,aukštesnio“ lygio kiną. Hugh Jackman pagrinde žinomas tik kaip Volverinas iš X-Men ar kaip aktoriukas iš romantinių filmų, o čia jis atsiskleidžia ir kaip iš tiesų puikus aktorius, gebantis suvaidinti dvejonių kamuojamą ir gyvenimo nuskriaustą vyrą, kurio patys gražiausi metai prabėgo kalėjime. Jam atsirado proga ir parodyti, kokius vokalinius sugebėjimus jis turi. O jo balsas- tikrai puikus. Anne Hathaway taip pat daugiausiai žinoma iš įvairių romantinių filmų, bet tai, ką ji padarė šiame filme, kaip suvaidino Fantiną- tiesiog fantastiška. Ir nekalbu apie tai, ką ji padarė dėl šio filmo: kaip nusikirpo plaukus, numetė svorio ar pan. (juk šitai darė ne vienas aktorius, vien prisiminus Christian Bale ,,The Machinist“ šiurpas nupurto, lygiai tas pats ir Michael Fassbender filme ,,Hunger“, o juk dar tikrai yra daugiau), aš kalbu apie tai, kaip visos emocijos, išgyvenimai ir jausmai, kuriuos jautė personažas, atsispindėjo ir aktorės veide. Verkiau kartu su ja, kai ji dainavo I Dreamed A Dream, manau, ta scena įstrigs daugeliui.. Ir tikrai ne veltui kalbama, kad ji- reali pretendentė gauti Oskarą už šį vaidmenį. Balsas? Be priekaištų. Draugė sakė, kad nesitikėjo, jog ji taip gerai dainuoja. Beje, H. Jackman ir A. Hathaway jau yra dainavę kartu.

Maloniai nustebino Russell Crowe su kuriuo, net gėda sakyti, bet nemačiau nė vieno filmo. O nustebino jis mane ne kiek savo vaidyba, o kiek vokaliniais sugebėjimais. Netikėjau, kad jis taip dainuoja! Jo vaidinamas Žaveras- šio filmo blogiukas, na, ir išskyrus jo pomėgį dainuoti atsistojus kur nors ant tilto turėklo ar ant kokio stogo, vaikštant palei krašto (trup. juokinga pasidarė, kai jis ne vieną kartą taip darė), viskas kaip ir neblogai (tiksliau, gerai). Filme sutinkama ir šaunioji porelė- Helena Bonham Carter bei Sacha Baron Cohen, kurie iš tiesų man labai priminė Svynį Todą ir Misis Lovet (ją, beje, vaidino irgi H. Bonham Carter). Abu išprotėję, juokingi, tik, gaila, blogesni už patį velnią. Labai smagu buvo į juos žiūrėti, aktoriai, kurie yra išpopuliarėję kaip vaidinantys keistuolius (H. B. C. daugelyje Burtono filmų, na, o S. B. C. (cha, jų net inicialai panašūs) gerai žinomas kaip Boratas ir Bruno), tinka vienas kitam į porą, būtų įdomu pamatyti dar vieną jų bendrą projektą. Saldžioji filmo porelė Amanda Seyfried ir Eddie Redmayne irgi tiko vienas kitam, net ir balsai jų puikiai derėjo, kadangi Eddie balsas- aukštas.. Ir šiaip, toks mielas ir naivus jo herojus, nors kai nori, gali ir rimtai pakovoti. Tačiau vokaliniais sugebėjimais (na, bent man labiau patiko) man jį gerokai pralenkė Aaron Tveit. Na, išsižiojusi nebuvau, bet jo balsas- puikus. Tikiuosi, dar kada jį išgirsiu (o taip, išgirsiu, nes soundtrack’o klausysiu dar ne kartą). Vertėtų paminėti ir Eponiną, kurią suvaidino taip pat fantastiško balso savininkė Samantha Barks. Nors veikėja ir yra antraeilė, tačiau ji sujaudino iki pat gelmių.

Šiurpuliukai bėgiojo klausant kiekvieno kūrinio, niekaip negalėčiau išsirinkti vieno ar dviejų, kurie labiausiai patiko. Visas muzikos takelis tiesiog nuostabus. Tiek solo partijos, tiek choro. Ir dar kai prisimeni, kad visi aktoriai dainavo gyvai- įspūdis tik dar labiau padidėja. Noriu pagirti ir vaizdinę filmo dalį: kostiumai, aplinka sukūrė tikrovišką permainų trokštančios Prancūzijos vaizdą.

Pasakojimo vingiai ne kartą vertė nubraukti ašarą. Taip, aš jautri ir man lengvai persiduoda kitų emocijos, net jeigu tai yra filmas, o ką jau kalbėti apie įtikinamą vaidybą. Daugiausiai ašarų išlieta matyt per vieną nutikimą, susijusį su Eponina, tačiau ne ką mažiau sujaudino ir Fantina bei kai kurie kiti filmo momentai.. O pabaiga- kad ir liūdna, bet kartu ir šviesi.

Rekomenduoju visiems miuziklų mėgėjams ir mylėtojams. Ir galbūt pažiūrėkite ir tie, kurie jų nemėgsta- gal nuomonė pasikeis?

Oskarai- dar prie akis, nominacijos irgi, tačiau linkiu filmui ne vieno Oskaro, kurių jis tikrai vertas. Sužavėjo nuo pat pirmos iki paskutinės minutės ir nė trupučio neprailgo.

10/10 ir žiūrėsiu tikrai dar ne kartą.

Rež.: Tom Hooper, vaidina: Hugh Jackman, Russell Crowe, Anne Hathaway, Amanda Seyfried, Sacha Baron Cohen, Helena Bonham Carter, Eddie Redmayne, Aaron Tveit, Samantha Barks, 2012 m., Didžioji Britanija, 157 min

329> Mean Girls / Naujokė

24 lapkričio, 2012 Komentarų: 2

Aš tikiu, kad šį filmą yra mačiusios daugelis merginų. Aš tikrai nebuvau išimtis, bet šiandien sugalvojau, kad noriu jį dar sykį pamatyti.

O filmas yra apie Keidę- naujokę vienoje mokykloje. Greitai ji susipažįsta su egzistuojančia tvarka. Negana to, ji susipažįsta su grupele mokyklos populiariųjų merginų, kurias dar vadina plastmasinėmis. Keidė yra priimama į jų ratą, tačiau ji įsižiūri grupelės lyderės buvusį vaikiną Aaroną..

Na, ir šiaip jau viskas dar kiek sudėtingiau, nes Keidė sutinka įsilieti į jų būrį tik tam, kad galėtų ištraukti trokštamą informaciją, bet aišku, viskas pasisuka kiek kitaip.. Filmo tematika labai paaugliška ir aktuali: juk dažnas jaunuolis nori pritapti, na, ir aišku, nori būti ne tarp nevykėlių, o tarp populiariųjų. Taigi, imamasi visokiausių priemonių.
Paprastas, nuspėjamas, tačiau nesakyčiau, kad labai prastas filmas. Kaip ir prieš tai aprašytame, taip ir šiame buvo visko: tiek linksmų, tiek kvailų scenų. Kaip minėjau, šitą filmą jau esu mačiusi seniau ,tačiau žiūrėdama daug ko neprisiminiau, kažkaip numanau, kad atminty man susimaišė jis su dar kažkokiu panašiu filmu…

Beje, šiame filme vaidina daug pakankamai gerai žinomų aktorių: Lindsay Lohan, Amanda Seyfried, Rachel McAdams. Aišku, jos čia dar visai jaunutės, taigi, visai įdomu dabar buvo pamatyti (kadangi, kai šį filmą žiūrėjau pirmą sykį, tikrai dar nelabai domėjausi aktoriais) dar visai jaunutes aktores. Be abejo, tuomet R. McAdams tikrai tiko vaidinti pasikėlusią ir savim pasitikinčią fifutę, tačiau tai yra visiškai priešinga tiems vaidmenims, kuriuos dažniausiai gauna kelerius pastaruosius metus. Amanda Seyfried irgi pakankamai netipiniame vaidmenyje, nes be šio filmo, manau, jos dar niekur nesu mačiusios vaidinant kvailą blondinę.

Filmas orientuotas, manyčiau į 12-15 m. paauglius (ypač merginas), tai tokiems jis ir turėtų padaryt didžiausią įspūdį.

6/10

Rež.: Mark Waters, vaidina: Lindsay Lohan, Jonathan Bennett, Rachel McAdams, Amanda Seyfried, 2004 m., JAV, Kanada, 97 min

45> Mamma Mia! / Mamma Mia!

24 spalio, 2011 Komentarų: 1

Niekam ne paslaptis, kad mėgstu muzikinius filmus. Įsijungiau šį, kad praskaidrinčiau sau nuotaiką ir išgirsčiau daug smagios muzikos.

Sofi (akt. Amanda Seyfried) į savo vestuves pakviečia tris vyrus, kuriuos prieš dvidešimt metų mylėjo jos mama (akt Meryl Streep). Vienas iš jų turėtų būti merginos tėvas. Bet kaip sužinoti, jei net pati mama to nežino?.. O visa istorija palydima ABBOS dainų.

Nuobodu. Tikrai tikėjausi, kad viskas bus daug įdomiau ir smagiau. O čia- tik lakiojimas iš kampo į kampą ir tiek. Prailgo man šis filmas. O ir siužetas poprastis, norėjosi nors kiek sudėtingesnio, nes jis tikrai labai jau skurdus. Kas liečia muziką, tai tikrai neblogai. Kažkoks keistas šiame filme buvo Colin Firth. Apskritai, rodos, visi trys vyrukai turėjo būti gan svarbūs personažai. Bet jų charakteriai visiškai neatsiskleidė, gal kiek daugiau Semo (akt. Pierce Brosnan). Amandos vaidmuo irgi neryškus. Matyt, smagiausiai atrodė mamos Donos draugės 🙂

Kas sužavėjo, tai Graikijos vaizdai- jau ne pirmas filmas, kai susižaviu šia šalimi.

Vertinu 6/10

Rež.: Phyllida Lloyd, vaidina: Meryl Streep, Pierce Brosnan, Amanda Seyfried, Stellan Skarsgård, Julie Waters, Colin Firth, 2008 m., JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, anglų ir graikų k., 108 min.

6> Red Riding Hood / Raudonkepuraitė

15 rugpjūčio, 2011 Komentarų: 2

Nors pagrindinį vaidmenį atliekančios Amandos Seyfried nelabai mėgstu, bet šį filmą pamatyti norėjau. Ir netgi planavau eiti į kino teatrą- laimei, to nedariau, nes kitu atveju būčiau pinigus sukišus į gan prastą filmą.

Jei kas galvojate, kad čia pamatysite modernią Raudonkepuraitės versiją, klystate. Moderniu filmu pavadinti negalima vien dėl to, kad veiksmas vyksta uždaroje bendruomenėje, o Raudonkepuraitė iš viso ne prie ko- tik tiek, kad Valerie (hm, lietuviškai tikriausiai Valerija?) beveik viso filmo metu dėvėjo raudoną apsiaustą, buvo medžiojamas vilkas (tiesa, nepaprastas), o beveik pabaigoje mergina sapnavo sapną, kuriame močiutės klausė, kodėl tokios didelės akys, ausys ir t.t. Nežinau, galbūt taip tikėjosi pritraukti daugiau žiūrovų?..

O siužetas paprastas: kaimelis, esantis miškuose, kas kiek laiko yra užpuolamas baisaus vilko- ir pasirodo, tas vilkas yra vilkolakis. Prasideda jo gaudynės. O dar be to vyksta šioks toks meilės trikampis: Valerie ir Peter’is myli vienas kitą, bet mergina verčiama tekėti už turtingesnio Henrio.

Man pasirodė, kad iš siužeto nėra viskas, kas buvo įmanoma, išspausta. Tarsi vyksta gaudynės, bet greitai jos nutrūksta, tarsi kažkokie efektai, bet ir tie- neįspūdingi, tarsi meilės trikampis ir bandomas sukelti pavydas- bet net ir tai rodoma paviršutiniškai ir viskas grįžta į pradinę padėtį. Vis laukiau, kol atsitiks kažkas, bet taip ir nesulaukiau. Žinoma, tikiu, kad atsiras nemažai šio filmo gerbėjų, kurie bus (ar jau yra) susiskirstę į team Peter , team Henry, bet man į kažkokias grupes skirstytis būtų sunku, nes visiškai neatskleisti nei charakteriai, net ir pagrindinė veikėja blanki. Dėl manęs, galėjo jį pailginti trisdešimt minučių, bet nors kiek išpildyti ar tai veikėjų tarpusavio santykius, ar vilkolakio istoriją, nes dabar atrodo kaip koks miksas: įdėta truputis to, truputis ano ir tiek.

O dabar pakalbėsiu truputuką apie aktorius. Kaip minėjau pradžioje, Amanda nelabai man patinko (ją ,,pažįstu“ iš filmo Letters to Juliet), tačiau šiame filme pajutau jos vaidybai šiokią tokią simpatiją, ji netgi neerzino manęs. Ateityje reiks dar kokį filmą su ja pažiūrėti. O Shiloh Fernandez (vaidina Peter’į) atrodė matytas, bet tik nuėjusi į imdb sužinojau, kad jį mačiau vienoje Gossip Girl serijoje ir jau tada jis man labai patiko. Kaip sakau, vien dėl jo verta šį filmą žiūrėti, nes jau toks gražuoliukas 😀

Rekomenduoju gal labiau jaunimui, nors nieko neprarasite ir nepamatę. Tik nesitikėkit kažko ,,vau“, tuomet gal šiokį tokį įspūdį padarys. Vertinu 4/10

Rež.: Catherine Hardwicke, vaidina: Amanda Seyfried, Shiloh Fernandez, Gary Oldman, Billy Burke, Max Irons, Virginia Madsen, Lukas Haas…, 2011 m., JAV, Kanada, anglų k., 100 min.