861> The Romantics / Romantikai (2010)

Rež.: Galt Niederhoffer
Vaidina: Katie Holmes, Anna Paquin, Josh Duhamel, Malin Akerman, Adam Brody, Dianna Agron, Jeremy Strong, Candice Bergen, Elijah Wood,
2010 m., JAV, 95 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Tomo ir Lilos vestuvių išvakarės. Atvažiuoja geriausi jų draugai. Tarp jų yra Laura, kuri praeity ketverius metus buvo pora su Tomu, kol galiausiai jie išsiskyrė, o Tomas liko su Lila. Įtampa tarp personažų kyla, ją bandoma užmaskuoti alkoholiu, atsiribojimu ir spontanišku elgesiu.

Net nežinau, ko iš šio filmo tikėjausi, bet ne visai to, ką gavau. Maloniai nustebino pats pastatymas – toks visiškai paprastas, ne visai holivudiškas, priminęs dažno nepriklausomo filmo braižą. Ir tai yra gerai! Siužetas iš esmės neoriginalus, tačiau patiko, kaip filme orientuotasi į čia ir dabar. Nesvarbu, kas bus po to, kai prabėgs paskutinės filmo minutės veikėjų gyvenime, nesigilinama į pasekmes, nes personažai kalba apie tai, kas šiuo metu neramina jų gyvenime, emocijos siejasi su dabartiniais įvykiais, nors momentais prisimenamos ir senesnės nuoskaudos.

Aktorių komanda – gal ir ne A lygio, bet daug pažįstamų veidų. Tokių, kurie dar nepabodo, kurie dar nėra nusitrynę dėl dažno kišimo į ekraną. Anna Paquin galbūt garsiausia. Ir palikusi šiame filme mažiausią įspūdį. Jos vaidmuo bejausmis, šaltas – o taip norėjosi emocijų. Gerai, ji toji, kuri emocijas stengiasi kontroliuoti, bet tos scenos, kur kambary ji rodoma viena, tiesiog reikalavo iš jos daugiau nei to bejausmio veido, kurį gauna žiūrovas. Nes kyla klausimas, kam tuomet apskritai ji buvo rodyta.

Kitų vaidmenys irgi nėra ryškūs, tačiau santykiai tarp personažų pateikti įdomiai. Dialogai, apsikeitimai poromis, spontaniški veiksmai, naktis, kai galima viskas, kai atskleidžiamos toliausiai nustumtos nuoskaudos ir paslaptys, kai tiek į kitą, tiek į save pažiūrima kitu kampu – visa tai paliko gan neblogą įspūdį.

Filmas lėtas, muzikinis takelis visai glostė ausį, atmosfera – pats tas tokiam siužetui. Įsivaizduoju, kad daug kam gali nepatikti tempas, gali atrodyti visiškai be veiksmo, nuobodus – tačiau žiūrint šįvakar tyloje netgi labai gerai šis ramumas susižiūrėjo.

Ir pabaiga – labai tinkama tam čia ir dabar. Bijojau, kad tik nesugadintų ji įspūdžio, bet likau patenkinta.

6/10

835> She’s All That / Viskas apie ją (1999)

Rež.: Robert Iscove
Vaidina: Freddie Prinze Jr., Rachael Leigh Cook, Matthew Lillard, Paul Walker, Anna Paquin
1999 m., JAV, 95 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Šį filmą paskatino pažiūrėti žinia, kad planuojamas jo perdirbinys. Tačiau peržiūrėjusi taip ir likau nesupratusi, kuo jis ypatingas, kad reiktų daryti remake’ą. Juk panašių romantinių filmų pilna ir net jeigu būtų sukurtas tokio siužeto filmas kitu pavadinimu, vargu, ar kas stebėtųsi siužeto panašumu į šiaip jau ganėtinai neseniai pastatytą She’s All That.

Centre atsiduria populiariausias mokyklos vaikinas, kurį palieka mergina. Tuomet su geriausiu draugu jie kerta lažybų, kad per likusias šešias savaites iki išleistuvių (o kaipgi be jų?) jis ne tik susipažins su nepopuliaria mergina, bet ir padarys ją mokyklos karaliene. Tačiau pažintis su iš pažiūros keistuole menininke gan greitai pasisuks kita nei numatyta linkme.

Taip, pridėkite savo sukurtus porą sakinių ir bus visas siužetas, kurį mintinai žinote ir tikrai nuspėsite. Nepaisant to filmas pasirodė gan smagus, tik kiek per greitai visi įvykiai vystėsi. Nesimatė jokio lūžio, kai pagr. veikėjas suvokė, kad visgi čia jau daugiau nei lažybos. Dar man visuomet kliūva, kai mergina, iki tol aktyviai kovojusi būti tokia, kokia yra, jau po pirmojo vakaro, kai buvo pakeista šukuosena, gražiai aprengta, padažyta, nuimti akiniai, ir po to ima vaikščioti su naujuoju savo įvaizdžiu (gal tik rūbai liko tie patys). Kur tuomet pradingsta visas noras būti savimi?

Dar be pagrindinės siužetinės linijos šiek tiek kalbama apie aktualų tokio amžiaus paaugliams klausimą kaip tai, kur stoti. O jei dar visi universitetai tave kviečia – nors persiplėšk, jei nežinai, kas labiausiai traukia.

Humoras paprastas, jo nedaug, bet jau geriau mažiau nei daugiau ir nenatūraliai įkišto. Pats filmas nespėja atsibosti, nes, kaip minėjau, atrodė, kad viskas labai greitai lėkė. Bet nebuvo nieko ypatingo, dėl ko norėtųsi didesnį balą rašyti.

5/10

True Blood / Tikras kraujas (1-7 sezonai) – bendra viso serialo apžvalga

True Blood su žiūrovais atsisveikino pernai, tačiau paskutinį sezoną peržiūrėjau tik per porą pastarųjų dienų. Tai vienas paskutinių serialų, kuriuos pradėjau dar mokyklos laikais žiūrėti, taigi, jis išliks kaip to laikotarpio laisvalaikio dalis.

True Blood – serialas, pastatytas pagal itin populiarią Ch. Harris knygų apie Sukę Stekhaus seriją. Tuomet, kai pas mus, jei neklystu, vampyrų mada gal tik po truputį skynėsi kelią, pasaulis alpo dėl ,,Saulėlydžio“ veikėjų, Sukės ir Bilo meilės peripetijų. Tuomet ir pasirodė šis serialas, kurį rodė kanalas, pasižymintis serialų, kurie verti žiūrėjimo, gausa. Taip, tai HBO. Po metų pasirodęs ,,The Vampire Diaries“, kurį visiems laikams apleidau, kone padalijo žiūrovus į dvi dalis: vieni žiūrėjo True Blood, tuo tarpu kiti jį kritikavo ir negalėjo atsiplėšti nuo The Vampire Diaries.

Taip, True Blood turi specifinių bruožų, dėl kurių daug kas nusprendžia jau po keleto serijų jį apleisti. Jų kalba – buitiška, įdomus ir neįprastas akcentas, daug keiksmažodžių, kurie skamba itin natūraliai. Aktoriai – tikrai ne iš gražiausiųjų rinkimų paimti. Jei, pamenu, įsijungusi TVD galėjau pasakyti, kad tiesiog nėra nė vieno, kuris būtų nors truputį nesimpatiškas, šiame seriale simpatiškesnio veido turėjau ilgokai ieškoti. Tačiau taip kaip būna ir susipažįstant su žmonėmis, kai gerai jį pažįsti (o jei dar ir patinka jis), tai ir išvaizda tampa patraukli (ar atvirkščiai – jei nepatinka, tai ir simpatiškumas išnyksta). Dar, kas sutrikdo kai kuriuos žiūrovus (bet ne tuos, kurie yra matę ne vieną HBO serialą), yra sekso scenos. Bent jau pirmuosius tris sezonus, jų buvo išties daug, po to jų apmažėjo, padaugėjo kitokio veiksmo. Ir reta sekso scena – su degančiomis žvakėmis, meilinimaisiais, ilgais mirksėjimais ir pan. Greitai, atvirai, be jokių pagražinimų ar slėpimųsi po antklodėmis. Galbūt todėl True Blood paprastai pamėgsta, kiek teko pastebėti, kiek vyresnio amžiaus žmonės, o štai TVD išlieka paauglių favoritu. Galop, dar vienas patikęs bruožas, kuris išskiria šį serialą iš kitų romantinių vampyrinių dalykų (a.k.a. knygų, filmų), yra pakankamai šlykštus vampyrų nužudymas. Pirmus kartus tai, kuo tampa nužudyti vampyrai, kėlė nemalonius jausmus, tik kiek vėliau jau pripratau. Ir, o taip, čia visi žino, kad vampyrai egzistuoja. Iš karto lengviau gyventi ir mažiau malimosi dėl ,,sakyk-negaliu pasakyti“.

Kadangi užsiminiau apie knygas, reiktų paminėti tai, kad serialas siejasi daugiau mažiau su trimis ar keturiomis dalimis, vėliau serialas pradeda eiti savo vaga, o knygos – kita. Kiek tai gerai, nežinau. Dėl pabaigos gal ir neblogai, nes, kiek žinau, jos skiriasi (paskutinė knyga kol kas neskaityta liko). Dėl siužetinių linijų – kaip kada. Bet iš esmės serialas išlaikė dėmesį visus septynis sezonus, tad kibti visai nesinori dėl atitikimo su literatūra. Bet taip, tai ne Game of Thrones (kur, beje, irgi neatitikimų, nors ir smulkių, bet daugėja), todėl galite ir neskaityti knygų. Nors skaitymas dar niekam nepakenkė.

Siužetą trumpai papasakoti sunku. Ypač, kai tai septynerius metus ėjęs serialas. Tačiau trumpai tariant tai serialas apie Sukę Stekhaus, padavėją, dirbančią ,,Pas Merlotę“ bare Bon Tono miestelyje. Ji gyvena pasaulyje, kur vampyrai yra visuotinai pripažinti, jie geria sintetinį kraują ,,Tikras kraujas“, nors prie progos neatsisako ir žmonių. Viskas prasideda, kai vieną dieną į barą užsuka Bilas Komptonas – į miestelį neseniai atsikraustęs vampyras. Sukei jis patinka iš pirmo žvilgsnio, nes, kitaip nei žmonių, jo minčių ji negali girdėti. Netrukus Suke žavėtis ims ir Šrivporto šerifas vampyras Erikas. Laikui bėgant Suke žavėsis (o ir ji rodys dėmesį) dar ne vienas vyriškis. Tačiau romantika gal tik pradžioje užima daugiau dėmesio, kuo toliau, tuo mažiau rodoma meilės. Penktajame sezone apskritai vyrauja vampyriška politika, o šeštajame visas dėmesys – tikėjimui (taip, skamba keistai, o sezonas dar keistesnis). Apskritai, kalbant apie siužetą, man jis labai patiko dėl veiksmo: visuomet kas nors vyko, daug visokių paranormalių dalykų, kiekviename sezone – vis kas nors naujo. Taip pat, harmoningai suderintas veiksmas su humoru. Kiek teko skaityti internete, kai kurie žiūrovai ir parodijų nemažai pastebi, o aš tik galiu pritarti: kartais iš tiesų žiūrint toks jausmas, kad jie juokiasi iš savęs, tam tikrų stereotipų ar klišių, be kurių ir šis serialas neapsieina.

Serialas nėra ilgas. Penki sezonai turi po dvylika serijų, o likę dar du – po dešimt. Be to, šio serialo rodymo laikas buvo puikus – vasara. Tuomet, kai visi žiūrimi serialai ,,atostogauja“, į eterį ateina ,,True Blood“, kuris būdavo viena iš priežasčių, kodėl verta laukti vasaros.

Apie personažus kalbėti galima nemažai. Čia veikia ne tik jau minėtieji Sukė, Bilas, Erikas, bet ir nemažai miestelio gyventojų, taip pat, Eriko amžina palydovė Pem, keletas keliems epizodams ar sezonams pasirodžiusių personažų.

Kaip jau įprasta, centre – visų numylėtinė, kuriai bėda seka viena paskui kitą, o kiti bėga jos gelbėti ir taip rizikuoja savo kailiu. Sukė amžinai patenka į įvykių sūkurį, kurio pasekmė – įvairūs sumušimai, patekimas į ligoninę ar į situaciją, kai, rodos, kad niekas nebeišgelbės ir jai teks mirti. Paskui ją visuomet lekia amžinai ją įsimylėjęs gerasis vampyras rimtu veidu Bilas, žavingasis blogiukas Erikas – ir čia tik pradžioje. Esu tikriausiai jau minėjusi kur nors, kad Erikas – mano mylimiausias personažas dėl savo sarkazmo, ne visuomet teisingų ir gerų pasirinkimų bei didžiulio pasiaukojimo, kuris priverčia net savo išdidumą paminti. Apskritai, Erikas – tas Sukės vaikinas (ok, truputį spoilinu, bet gal ir taip aišku, kad anksčiau ar vėliau, jie nors trumpam bus kartu?), kuris iš visų jos turėtų man labiausiai patiko. Tuo tarpu Bilas man nepatiko ir džiaugiausi, kai vienu metu jo iš viso beveik nerodė – toks jis buvo nereikšmingas. Ir tik paskutiniame sezone pagaliau jis mane palaužė, buvo įdomu jį stebėti, jo prisiminimus, reakcijas, mintis. Nemažai eterio laiko užėmė ir Sukės brolis Džeisonas – mergišius, lakstantis paskui kiekvieną sezoną. Jo personažas, kitaip nei daugelis kitų, per šiuos septynis sezonus augo ir keitėsi, todėl, kaip dabar galvoju, tapo bene labiausiai išvystytu. Nes kiti daugiau mažiau stovėjo vietoje ar galiausiai buvo ,,pritempta“, kad štai, kaip pasikeitė jų mąstysena, nors jau kažkada pradžioje jie apie tai mąstė.

Kaip įprasta pastaruoju metu, turi būti nors vienas homoseksualas seriale – toks yra įmantrusis Lafajetas, vėliau išaiškės ir dar keleto netradicinė orientacija. Tara – geriausia Sukės draugė, kuri man žavesio niekad nekėlė, kažkaip tos geriausios draugės serialuose man niekad nelimpa. Vertėtų paminėti ir iš tokių ilgiau pasiliekančių, tačiau daug vėliau pasirodančių personažų, ir Alsidą (dar vienas antipatiškas personažas, kuris paskutiniame sezone vis vien sugebėjo išspausti emocijų iš manęs), ir Džesiką – bene simpatiškiausią merginą seriale, kuri lyg iš senų laikų nužengusi su savo blyškia oda ir ryžais plaukais. Ir taip, Semas Merlotė – nuolatinis veikėjas, buvęs tikriausiai nuobodumo viršūne.

O kaip gi Sukė? Ji nuo pat pradžių parodo, kad seriale neužteks vien tik vampyrų. Juk ji – ta, kuri skaito žmonių mintis. Ir vėliau paaiškės, kad bus ir vilkolakių, ir pavidalo keitėjų, ir ko dar tik nori. Grįžtant prie pagrindinės veikėjos, tai ji, kas irgi nestebinti turėtų, visada pasimetusi tarp vyrų. Šeštame sezone tai jau pradėjo labai erzinti (per dešimt serijų pakeisti trys vyrai!), septintame irgi erzino, kad ji visus taip myli, ir ją visi vyrai taip myli, ji dėl kiekvieno verkia, dėl kiekvieno bėga, rizikuoja savimi ar kitais. Tačiau ši veikėja visgi turėjo kažkokį cinkelį, dėl kurio vis tiek buvo man įdomu ją stebėti ir noro, kad galop ją pribaigtų kas nors, nebuvo.

Vertinant sezonus, galiu pasakyti, kad mažiausiai sužavėta likau antruoju. Penktajame istorija atrodė kiek nusiritusi, todėl šeštasis sezonas man tapo didžiausia staigmena – jis man labai patiko, kad ir ne nuo pirmos serijos užkabino. Nors kaip tik šeštasis sezonas daug kam pasirodė visiškai nesąmoningas ir nelogiškas. Na, o paskutinis – septintasis – man buvo ilgas, liūdnas atsisveikinimas su personažais, su šiuo serialu. Daug netekčių, susitaikymų, apgalvojimų ir galiausiai – pati pabaiga, kuri tokia žavinga pasirodė. Ne visi iki galo liks, tačiau tie, kurių nebebus, išeis prasmingai (išskyrus vieną, išeinantį sezono pradžioje).

Ir vis dėlto, tai yra stiprus serialas. Jis išlaikė savo formatą, iki pat paskutinės scenos išliko ištikimas kurtų personažų charakteriams ir nesukūrė nelogiškų baigčių (vien ko su Eriku susijusi pabaiga verta!). Jis išlaikydavo dėmesį kiekvieno sezono metu. Ir nors jau užpernai buvo aišku, kad atėjo metas atsisveikinti šiam serialui bei užleisti vietą naujam, galiausiai jis išėjo iškelta galva.

Tai serialas, žymintis mano susidomėjimo serialais pradžią. Jis, kartu su Glee ir TVD įvedė mane į serialų pasaulį. Ir už tai turiu būti jam dėkinga.

O dabar, kai norėsiu prisiminti True Blood, matyt, įsijungsiu kokį nors filmą, kuriame vaidina šio serialo aktoriai. Ne visi jie daug kur vaidina, o dauguma – pagrinde antrarūšiuose ar trečiarūšiuose, tačiau bent jau Alexander Skarsgård turi išties puikių, kuo jau ne kartą įsitikinau.

Taigi, padėtas dar vienas taškas.

 8/10

Kūr.: Alan Ball, vaidina: Anna Paquin, Stephen Moyer, Sam Trammell, Ryan Kwanten, Alexander Skarsgård, Denis O’Hare, Anna Camp, Evan Rachel Wood, Christopher Meloni, Lynn Collins, Alfre Woodard, Alexandra Breckenridge, Ed Quinn, Grey Damon, Kevin McHale, Randy Wayne, Deborah Ann Woll, 2008-2014 m., JAV

764> X-Men: Days of Future Past / Iksmenai: Praėjusios ateities dienos (2014)

Rež.: Bryan Singer
Vaidina: Patrick Stewart, Ian McKellen, Hugh Jackman, Michael Fassbender, James McAvoy, Jennifer Lawrence, Halle Berry, Nicholas Hoult, Anna Paquin, Ellen Page, Peter Dinklage, Shawn Ashmore, Evan Peters, Lucas Till,
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 136 min
Žanras: nuotykių mokslinė fantastika, veiksmo trileris
imdb nuoroda čia.

Tai ganėtinai ,,šviežias“ filmas, septintasis filmas apie X-Men’us, taip pat, jis yra tiek trečiojo filmo ,,X-Men: The Last Stand“ , tiek ,,X-Men: First Class“ tęsinys. Todėl pravartu būti mačius tiek vieną, tiek kitą.

Kaip taip gali būti, kad jis yra abiejų filmų, kuriuos skiria ne vieneri metai, tęsinys? Ogi viskas labai paprasta: dabartyje likę keli mutantai kaunasi dėl iš išlikimo (apie tai buvo rodoma ,,The Last Stand“), tačiau vilties, kad jie laimės, beveik nėra. Todėl Volverinas išsiunčiamas į praeitį, kur sutiks jaunus Eriką ir Čarlzą bei turės juos suvienyti, kad būtų pakeista ateitis.

,,X-Men: First Class“ man paliko itin blankų įspūdį, tą 7-etą tuomet parašiau vien dėl krūvos puikių aktorių, nes šiaip jau būčiau vertinus prasčiau. Visgi, žiūrovų ir kritikų jis buvo gerai įvertintas, o kadangi gal net dar geriau įvertinta ši, naujausia dalis, buvo abejonių, kad gal vėl liksiu nesupratusi. Bet po peržiūros galiu pasakyti, kad tai neabejotinai geriausia X-Men’ų dalis, kurią su malonumu ir jauduliu pažiūrėčiau darsyk!

Siužetas įdomus, veiksmo buvo tiek, kiek reikėjo: nei daugiau, nei mažiau. Patiko personažų nepastovumas: (beveik) niekada nežinojai, ką kuris kada iškrės, tad žiūrėti buvo tik dar įdomiau. Nesu specialiųjų efektų mėgėja, dėl manęs jų gali būti minimaliai, o jų šioje kino juostoje buvo nemažai ir mano akimis tikrai kokybės ir įspūdingumo nestokojantys. Visgi, buvo labai gera, kad jie neužgožė siužeto, išsakomų minčių. T.y. man tai nepasirodė vienas tų filmų, į kuriuos einama vien tik gerų spec. efektų pažiūrėti. Nors, turiu pripažinti, jie užima svarbią vietą, nes kaipgi tokiame filme be jų. Pabaiga nuspėjama, tačiau dėl to žiūrėti yra ne ką mažiau įdomu. Tie besikeičiantys santykiai tarp Eriko ir Čarlzo, jų vidinės kovos su savimi, tai, kaip surišta praeitis su ateitimi vietomis kėlė tokį jaudulį, kad nusėdėti vienoje vietoje nepajėgiau, nes vis galvojau: kas toliau. Arba: ką tu čia dabar darai. Taip taip, įtraukė jis mane taip, kaip nė ir nemaniau.

Apie surinktą būrį aktorių rašyti tikriausiai būtų galima ilgai, tačiau antrąsyk nebevardinsiu visų (nes viršuj žymesnius surašiau). Tiesiog pasakysiu, kad be jų puikios vaidybos filmas nebūtų toks, koks yra. James McAvoy vis dar mane sugeba stebinti, tik kad retokai filmai su juo mane pasiekia, reiktų daugiau pasižiūrėti. Michael Fassbender užtenka jo turimos charizmos, nes rodos, jis galėtų visą filmą tiesiog stovėti ir nieko neveikti, o aš vis tiek surasčiau, ką parašyti apie tai, kaip jis man patiko. Na, bet aišku, charizma ir talentas kalbant apie jį yra kartu. Nedidelį vaidmenį atlikęs Peter Dinklage suspėja pasižymėti, jam tinka sakyti užburiančias kalbas, kuo jau buvo galima įsitikinti ir žiūrint Game of Thrones.

Kažkaip įžvelgiu vien pliusus šiame filme. O ir trukmė nei per ilga, nei per trumpa, taigi, neprailgsta.

Beje, prasidėjus pabaigos titrams tik neišjunkite. Po jų maždaug minutės scena bus rodoma, kuri atrodo efektingai ir tik dar labiau padidina norą laukti kitos dalies.

O man dar iki tol reiktų prisiruošti ,,Wolverine“ pažiūrėti.

8/10

279> Trick ‘r Treat / Pokštas arba saldainis

Tai viena su kita nesusijusios keturios skirtingos istorijos, kuriose filmo herojai nusižengia įprastoms Helovino taisyklėms ir taip patenka į šiurpą keliančius įvykius ir išgyvena klaikius košmarus. Susipažinsite su mokyklos direktoriumi, kuris per Helovino naktį tampa serijiniu žudiku; su studente, kuri su drąsuoliais draugais sumano pasilinksminimą naktį miške; su sutuoktiniais, kur žmona tiesiog nekenčia Helovino nakties, o jos vyras tiesiog dievina Visų Šventųjų Dieną; ir, galiausiai, su grupele jaunuolių, sumaniusių žiaurią pramogą.

Šitas siaubo filmas visuomet mane domino, bet prisiruošiau įsijungti jį tik šiandien. Filmas gan vidutiniškas. Šiaip jau viskas buvo tikrai ganėtinai neblogai, bet nemėgstu, kai į vieną filmą sukrauna viską, kas tik įmanoma: numirėlius, žudikus maniakus ir dar visokiausias antgamtines būtybes. Ypač nukrito mano susidomėjimas po scenų miške, kur būrys merginų nusprendė pasilinksminti.. Ten buvo visiškai nukrypta į lankas.. Tiesa, pati Helovyno atmosfera sukurta tikrai labai gerai: mistika, žudynės ir pan. tikrai pasirodė į temą, tik nereikėjo visko taip persūdyti. Bet idėja tikrai ganėtinai nebloga.

Geras siaubo filmas- tai tas, kuris pašiurpina, įvaro baimę, priverčia užsidengti akis ir krūpčioti nuo kiekvieno netikėto judesio ar garso. Žiūrėdama Trick ‘r Treat nejaučiau nieko panašaus, taigi, nemanau, kad ir jūs turėtumėte išsigąsti.

5/10

Rež.: Michael Dougherty, vaidina: Anna Paquin, Dylan Baker, Rochelle Aytes, 2007 m., JAV, 82 min

234> The Piano / Pianinas

19 amžiaus vidurys. Nebylė Ada kartu su maža dukra ir mėgstamu pianinu palieka gimtąją Škotiją ir kraustosi į kitą pasaulio kraštą, į Naująją Zelandiją, kur jos laukia būsimas vyras Stiuartas. Jis atsisako pianino. Pianinas paliekamas krante. Stiuarto kaimynas Beinsas, panašus į laukinį, atveža pianiną, pakeičiantį Adai balsą, pas save į namus. Ji gali pianiną susigražinti, jeigu ateis Beinso mokyti groti juo.

Visuomet yra priežastis, kodėl norime pamatyti vieną ar kitą filmą. Priežastis, kodėl norėjau pažiūrėti aš šį filmą, net ir man kartais atrodo juokinga, na, bet yra kaip yra. 1994-aisiais Oskarą už geriausią antraplanį vaidmenį gavo Anna Paquin (geriausiai žinoma kaip Sukė iš True Blood). Paskaičiuokime: kaip tik šiandien jai sukako 30 metų, vadinasi, kai gavo Oskarą, jai tebuvo 12 metų. Taigi, mane ir suintrigavo, kuo ji pakerėjo komisijos narius, kad gavo šį Oskarą. Apie ką šis filmas prieš žiūrėdama net nesidomėjau.

Bet ir džiaugiuosi, kad nors tokiu būdu sužinojau apie šį filmą. Jei skirčiau nominacijas filmams, tai šiam be abejonės skirčiau Metų atradimo. Yra tokių filmų, apie kuriuos kalba ir giria visi, taigi net ir nebūna keista, kad ir jie man daugiau mažiau patinka. Bet kai atsiranda filmas, va toks iš niekur, apie kurį niekur jokių atsiliepimų nebuvau atsitiktinai radusi, ir sudomina bei palieka įspūdį, tiesiog būtina jį kaip nors išskirti iš kitų.

Taigi, kas patiko.. Visų pirma, vizualinis vaizdas. Tie vaizdai prie vandenyno apskritai pasakiški, bet ir visa kita gamta, nesvarbu, kokios stichijos besiaustų, atrodo labai gražiai. Be abejo, patiko kostiumai. Kiek vargo moterys turėdavo, kol užsivilkdavo suknelę, bet rezultatas tikrai atperka visą vargą. Prie vizualinio vaizdo prisideda ir patys aktoriai, jų elgesys, judesiai.. Pagr. veikėja Ada paliko įspūdį: jos judesiai lėti, tačiau itin plastiški ir apgalvoti. Kadangi ji nebylė, savo jausmus turi rodyti veido mimikomis ir mostais. Šitai jai pavyko.

Muzikinis takelis labai derėjo prie viso siužeto, rodomų vaizdų. Tikriausiai nesuklysiu, kad visa muzika atliekama būtent pianinu, o man visuomet gera jo klausytis. Ši muzika prisideda prie filmo meniškumo, dera prie veikėjų elgesio, jų jausmų.

Kalbant apie Anną Paquin, dėl kurios ir pažiūrėjau šį filmą, tai iš pradžių pasirodė, kad visai nepanaši ji į dabartinę save. Bet vėliau ėmiau pastebėti tas pačias veido išraiškas ir rasti panašius veido bruožus. Labai miela mergytė pasirodė. O jos vaidmuo- tikrai atsakingas..

Na, ir galop turiu šį tą pasakyti apie siužetą. Reikia nusiteikti rimtam, niūriam filmui. Tai filmas apie meilę: meilę žmogui, meilę muzikai, meilę gyvenimui. Veiksmas ganėtinai lėtas, nėra daug įvykių. Keičiantis vaizdams, keitėsi ir mano nuomonė apie pagr. veikėjus, jų lūkesčius ir veiksmus. Jei iš pradžių dar supratau, kodėl ji tai daro, tai vėliau nesuvokiau, kaip situacija gali taip drastiškai pasikeisti. Na, bet visko būna. Kulminacija- tikrai netikėta, gan žiauri, bet, kita vertus, puikiai sugalvota.. Paskui besirutuliojantys įvykiai nebeatrodė tokie svarbūs, žiūrėjau ir jaučiau, kad taip ir turėjo nutikti, kad tai- savaime suprantama..

Švelnus, muzikalus filmas. Siūlau pabandyti pažiūrėti.

8/10

Filmas laimėjo 3 ir dar nominuotas 5 Oskarams

Rež.: Jane Campion, vaidina: Holly Hunter, Harvey Keitel, Sam Neill, Anna Paquin, 1993 m., Australija, Naujoji Zelandija, Prancūzija, anglų k., 121 min

198> X-Men: The Last Stand / Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis

Tai trečioji ,,Iksmenų“ dalis, kurioje ir toliau mums jau gerai žinomi mutantai kovoja su Magnetu ir jo kariauna. Šioje dalyje atgyja žuvusi Džinė. Negana to, išrandami vaistai, kurie sustabdo genetines mutacijas, taigi, tenka kovoti ne tik su ilgalaikiu priešu, bet ir Vyriausybės pajėgomis.

Pavadinimas sako tiesą: tai žūtbūtinė ir galutinė kova. Baigus žiūrėti nekils jokių klausimų, kodėl vėlesnėse dalyse imamasi kitų temų (štai ketvirtojoje bus skiriamas dėmesys Volverinui, o penktojoje- grįžtama į praeitį). Atsiranda naujų, įdomių galių turinčių mutantų, bet netrūksta ir tokių, kurie savo galias ketina panaudoti prieš Magneto priešininkus. Todėl kovų tikrai netrūks, kai kurie vaizdai primins kone apokaliptinius filmus, manau, kad žiūrint kino teatre kai kurios vietos turėjo atrodyti pakankamai įspūdingai. Tačiau be atradimų netrūksta ir praradimų, o svarbiausia, kad ne visi jie buvo trokštami ir reikalingi. Praradimai- tai ne tik mirtys, bet mutantai nusprendę (ar buvę priversti) prarasti savo galias.

Filmas tikrai nenuobodus, nors manau, gal būtų kitokia nuomonė, jei visas dalis būčiau žiūrėjusi be didesnių pertraukų. Tuomet tikrai pabostų tos nuolatinės kovos. O kadangi darau nemažas pertraukas, spėju pasiilgti veikėjų, o ypač Volverino, kuris kartais pažeria tikrų perliukų. Nors šioje dalyje jis buvo ganėtinai pasidavęs savo jausmams. O ir nebuvo kada normaliai apsižodžiuoti su Ciklopu, o tai man tikrai patikdavo.

Rekomenduoju? Taip, jei matėte pirmąją ir antrąją dalį.

6/10

Rež.; Brett Ratner,vaidina: Patrick Stewart, Hugh Jackman, Halle Berry, Ian McKellen, Famke Janssen, Anna Paquin, James Marsden, Shawn Ashmore, Ellen Page, Ben Foster, Aaron Stanford, 2006 m., JAV, Didžioji Britanija, Kanada, 104 min

157> X-men 2 / Iksmenai 2

Atėjo laikas ir antrajai daliai. Pirmoji patiko ir nustebino, taigi, kažko tokio tikėjausi ir iš šios dalies, kurioje pasakojama apie tai, kaip įvykus dramatiškam incidentui Vašingtone, dėl pasikėsinimo į Prezidento gyvybę aiškiai kaltinami mutantai, dėl ko Profesorius X ir jo Iksmenai staiga patenka į keblią situaciją…

Negaliu sakyti, kad ši dalis buvo lygiai tokia pat įdomi kaip pirmoji. Iš tikrųjų, man per daug buvo tų visų kovų, visgi mėgstu, kai būna geras balansas. Tačiau veiksmo mėgėjai šio filmo tikrai neturėtų praleisti. Įv. kovos + fantastika tikrai geras derinys. Čia kiek daugiau sužinosime apie Logano praeitį, čia tam tikra linkme pasisuks ir vieno iš X-menų gyvenimas. Bus pravertas tas trapus pasaulėlis tėvų, kurie nė nežino, kad augino mutantą. Ir be abejo, nesutarimai tarp žmonių ir mutantų bus taip pat svarbi tema. Nors visgi čia svarbiausias Profesoriaus X pagrobimas ir jo minčių užvaldymas.

Trečiąją dalį būtinai žiūrėsiu, tik kada- dar nežinau.

Rašau 7/10

Rež.: Bryan Singer, vaidina: Patrick Stewart, Hugh Jackman, Ian McKellen, Halle Berry, Famke Janssen, James Marsden, Anna Paquin, Shawn Ashmore, Kelly Hu, Peter Wingfield, Aaron Stanford, 2003 m., Kanada, JAV, anglų k.,  133 min.

145> X-Men / Iksmenai

Dažniausiai stengiuosi paieškoti kokios įdomesnės nuotraukos iš filmo, bet ne visada pasiseka, ypač, jei noriu tai padaryti greitai. Šiuo atveju buvo irgi ne kažką, bet vis geriau nei koks pabodęs filmo plakatas.

Pamenu, kai galvodavau: ko jau ko, bet Iksmenų niekada nežiūrėsiu. Seniau per tv užmesdavau akį į filmuką, bet kadangi nelabai virškinau visų tų superherojų, tai ir šis nepatiko. Bet užteko pamatyti, kokie aktoriai surinkti, kad nuomonė pasikeistų. Šiaip jau labiausiai norėjau pamatyti būtent paskutinę, praeitais metais pasirodžiusią dalį. Bet negi nuo jos pradėsiu? Tad įsijungiau pirmąją dalį. Na, ir ką, net pati nustebau, kad filmas tikrai įdomus.

O pasakojama apie netolimą ateitį, kai paplinta itin keistos mutacijos: mutantai įgija tam tikrų galių. Ir ne visada jos būna naudingos. Pasaulyje svarstomas klausimas, ką daryti su mutantais, o tuo metu du mutantai, ieškantys vietos po saule, patenka į privačią akademiją, skirtą tokiems kaip jie.

Vis dar gvildenau mintį, kad filmas bus nuobodus ir du taškai, išleisti jam, bus paleisti vėjais. Bet kur tau! Filmas įdomus jau nuo pat pradžių. Net keista buvo pamatyti Anna Paquin tamsiais plaukais. Pripratusi prie jos blondinės įvaizdžio seriale True Blood. Na, ir pagrindinį vaidmenį atliekantis Hugh Jackman jau visiškai man ėmė patikti. Kiek žiūriu filmų su juo, tiek visi geri. Ciklopas- labai linksmas veikėjas, numanau, kad bus smagu ir kitoje dalyje. Jis su Loganu- tiesiog nuostabūs ,,draugeliai“. Praskaidrina visą nuotaiką. Kiti kažkuo itin nepasižymėjo, bet ir blogi niekuo nebuvo.

O pats siužetas.. Na, taip, kovos yra tiesiog būtinos. Ir ką galiu pasakyti: ne visi taip jau puikiai ir pasirodė, gan lengvai juos suvaldydavo. Bet man, kaip visokių muštynių nemėgėjai, patiko kiti dalykai.

Yra šiame filme ir veiksmo, ir ramių, mielų akimirkų, todėl nenuobodu žiūrėti kaip kad būtų, jei būtų tekę žiūrėt tik pvz. muštynes…

Tikiuosi, po truputį sužiūrėsiu visas dalis, o dargi mačiau, kad kitais metais bus nauja, tai tikiuosi, kad gal ir paskutinė, nes nesinori tapti priklausomai nuo vienos istorijos ilgam laikui 😀

Rašau 8/10

Rež.: Bryan Singer, vaidina: Patrick Stewart, Hugh Jackman, Ian McKellen, Famke Janssen, James Marsden, Halle Berry, Anna Paquin, Shawn Ashmore, 2000 m., JAV, anglų k., 104 min.

40> Scream 4 / Klyksmas 4

Šiandien užsinorėjau kokio nors lengvo siaubuko, tad įsijungiau ketvirtąją Scream dalį. Kiek anksčiau buvau žiūrėjusi antrą ir trečią, tad visgi buvo įdomu pamatyti ir ketvirtą, nors specialiai jo neieškojau. Kažkas įrašė, tai taip ir prabuvo kurį laiką kompiuteryje.

Siužeto kažkokio nėra, tiesiog vėl prasideda žudymai.

Jei anos dvi dalys man patiko, tai ši- visiškai ne. Nesužavėjo ir nesudomino, užsiėmiau pašaliniais dalykais ir žiūrėjau tik tam, kad pabaigčiau. Maniau, kad bus įdomesnis- girdėjau daug gerų komentarų apie jį. Deja. Daug kraujo, daug žudymo, bet jų motyvacija tikrai neįdomi ir netgi keistoka. Bent jau aš vieną žudiką atspėjau itin greitai. Na, gal nesugadinsiu malonumo sakydama, kad jų yra keli? Tai va, likusių ne itin atspėjau. Pabaiga? Na, irgi vidutinė. Tikiuosi, kad nesugalvos pakeisti nuomonės ir sukurti penktą dalį. Nes tikrai neverta.

Šį kartą pamačiau nepaprastai daug kylančių žvaigždučių, dauguma jų garsesnės iš serialų nei iš filmų. Lucy Hale (Little Pretty Liars), Anna Paquin (True Blood), Kristen Bell (Gossip Girl), Britt Robertson (The Secret Circle). Tiesa, visos jos vaidino tik epizodinius vaidmenis. Čia sutiksite ir Hayden Panettiere (I love you, Beth Cooper), Emma Roberts ir Rory Culkin (abu vaidino ir Twelve), Marley Shelton (Women ir Trouble), Adam Brody (Mr. & Ms. Smith, In The Land of Women). Pagrindinius vaidmenis atlieka ir kitose dalyse vaidinę bei visuomet išsigelbėję David Arquette, Neve Campbell, Courteney Cox.

Rašau 1/10

Rež.: Wes Craven, vaidina: David Arquette, Neve Campbell, Courteney Cox, Adam Brody, Marley Shelton, Hayden Penettiere, Emma Roberts, Rory Culkin, Britt Robertson, Kristen Bell, Lucy Hale, Anna Paquin, Alison Brie,  2011 m., JAV, anglų k., 111 min.