1030> Interstellar / Tarp žvaigždžių (2014)

Interstellar – vienintelis Ch. Nolan filmas, kurio dar nebuvau mačiusi. Sekmadienį LNK paskyrė Ch. Nolan, nes dieną rodė šį, o vakare Dunkirk, kuris man labai patiko, bet antrąsyk nežiūrėjau. Tad ir nusprendžiau užpildyti spragą. Ir reklamos visai netrukdė, nes filmas – beveik trys valandos, tai vis tiek būčiau dariusi kokias nors pertraukas.

Tai va. Būrelis mokslininkų bei pilotas išskrenda į kosmosą, kur mėgins atrasti naują gyvenamą vietą žmonėms, nes Žemėje jau darosi nebegerai. Pradžia lėta, netgi migdanti. Jei nuoširdžiai, tikriausiai ir kosmoso tema nėra man labai įdomi, nebent pažiūrėti į kosmoso vaizdus, žvaigždes, mėnulį mėgstu (todėl gaila, kad šito filmo nemačiau kino teatre, nes vaizdai turėjo būti įspūdingi, maniškis televizorius kokybe didele nepasižymi), tad tikėtina, kad ir dėl to aš gan nuobodžiaudama žiūrėjau. Įdomu pasidarė tikriausiai po kokios valandos, na, ir tada jau visai susidomėjusi ir žiūrėjau. Šiaip įdomi idėja, tos visos dramos – irgi, gal ne mano skoniui tos klišinės frazės apie tai, kaip meilės jausmas ten gali viską išgelbėti ir t.t., bet jas praignoravus galima žiūrėti ir nevartant akių. Kulminacija turėjo būti labai nustebinanti, bet nejaučiau didelio nustebimo, na, kažkaip nesugebėjo labai giliai iki emocijų prasisprausti visa ši istorija. Ir antrąsyk nežiūrėčiau (nebent kino teatre, nes dabar šį tą iš techninės pusės praleidau, pvz. muziką), bet nesakau, kad tas tris valandas prašvaisčiau, nes kad ir ne nuo pradžių, bet visai įtraukė, tą rodo ir tai, kad filmo metu nesugalvojau pradėti plauti grindų, valyti dulkių ar dar pan. Gal tiesiog lūkesčiai buvo per dideli, tai nusivylimo buvo. Dar džiaugiuosi, kad su lietuvišku vertimu žiūrėjau, nes kitaip būčiau greitai išjungusi, kadangi astronominės sąvokos būtų nemenkai sutrukdžiusios bendram siužeto supratimui.

Nepopuliari nuomonė, žinau.

7/10

936-941> The F Word / What If (2013), Love & Other Drugs (2010), Endless Love (2014), Friends with Benefits (2011), Love & Friendship (2016), Ghost World (2001)

Antras iš eilės įrašas, kuriame sudedu keletą filmų. Pirmąsyk dėdama teisinausi tuo, kad jie jau buvo po kartą aptarti čia. O dabar teisinuosi tuo, kad dėl apsileidimo prisikaupė nemažai peržiūrėtų filmų ir keletas serialų. Visa bėda, kad dalis filmų – tokie, apie kuriuos tiesiog nelabai turiu ką pasakyti. Žanras vienodas – romantiniai, vieni labiau draminiai, kiti – labiau komedijos, bet visi tokie, kad žiūrėdavau ir galvodavau, kad ne veltui užsinorėjusi šio žanro filmų karts nuo karto įsijungiu jau seniau matytus, nes ką naujo bandau, vis kažkas ne to. Taigi, čia toji krūva filmų ir bus. Po to laikui bėgant atsiras jau ir vertesnių dėmesio kino juostų bei keleto ,,ant bangos“ esančių serialų šiokios tokios apžvalgos atskiruose įrašuose.

936. The F Word / What If (2013)

Romantinė komedija, Kanada, Airija. Sudomino dėl Zoe Kazan, ne vieną filmą su ja mačiau ir visur į ją tiesiog įdomu būna žiūrėti. Daniel Radcliffe man asmeniškai nekelia kažkokio susižavėjimo, bet žinau, kad jo gerbėjų yra tikrai daug. Filmo esmė – nusivylę santykiais žmonės susipažįsta, tampa geriausiais draugais, o kaip baigiasi, patys įtariat. Filmas paremtas pokalbiais, kas vėlgi paprastai man pliusas (Before… trilogijos pirmos dalies visgi nepavyko ,,damušti“, kad ir kaip giriama), bet šįsyk buvo absoliučiai neįdomu. Detalių net nepasakosiu, juolab, kad mažai kas galvoje išlikę, bet žiūrėjau ir galvojau, kada gi čia kas nors normaliau pasirodys. 4/10 išspaudžiau visgi.

937. Love & Other Drugs / Meilė ir kiti narkotikai (2010)

Romantinė komedija, drama, JAV. Čia irgi buvo panašiai – gan pusėtinai įvertintas, Jake Gyllenhaal, Anne Hathaway – neprastas duetas, tad turėjo būti pats tas tam romantikos pritrūkusiam vakarui. Deja. Ši istorija, pasakojanti apie Parkinsonu sergančią merginą ir, šių dienų žodžiais, vaistų pardavimo vadybininko draugystę. Vėlgi, noras būti draugais, nors greitai aišku, kad nė velnio taip nebus. Dar toji liga šalia ir iš to kylančios dramos. Bet jau taip nuobodu buvo ir erzino, kad iš viso nesuprantu, kaip visą pabaigiau. 2/10

938. Endless love / Begalinė meilė (2014)

Romantinė drama, JAV. Dar viena Romeo ir Džiuljetos tipo istorija, kai įsiplieskia didelė meilė, bet tėvai prieštarauja (tiesa, tik vienos pusės). Daug kančių, pereinančių į nemenkas dramas. Girdėjau, kad knyga kur kas sunkesnė emociškai, ten dar daugiau vienam veikėjui stogas važiuoja dėl šios situacijos. Aktoriai – tiesiog simpatiški (Gabriella Wilde, Alex Pettyfer), kokių ir norisi tokiems filmams. Tik pati istorija ir jos pateikimas vėlgi nesudomino. 3/10. Tiesa, Shana Feste, šio filmo režisierė, taip pat režisavo ir kadaise gan patikusius filmus Country Strong bei The Greatest.

939. Friends with Benefits / Draugiškas seksas (2011)

Romantinė komedija, JAV. Šitas vėlgi su gan padoriu kaip tokiam žanrui imdb balu, dar atsiliepimų irgi neblogų teko girdėti, bet vėlgi nusvilau. Siužetas  vėlgi apie draugus, kurie nesusišneka, ar jie nori tik draugais būti, ar kažko artimesnio. Pradžioje gal kiek linksma, po to jau visai nebejuokinga, nuobodu, net laiko užmušimui netinka. 3/10

940. Love & Friendship (2016)

Jei iš prieš tai buvusių tikėjausi tiesiog kažko linksmesnio ar paprasčiausiai gražios istorijos, bet nebūtinai įsimenančios, prieš įsijungdama šį buvau kone įsitikinusi, kad man jis patiks. Ir todėl tikriausiai labai nuvyliau. Kostiuminė romantinė drama, komedija (Airija, Olandija, Prancūzija) pagal J. Austen, motina bando supiršti dukrą su vyru, kuris bus patogus dėl kraičio, dukra nenori, na, ir ten dar visokiausios dramos. Dialogai neprasti, tokie Austen’iški, bet pats siužetas, atomazga, pabaiga – viskas absoliučiai nepatiko. 2/10

941. Ghost World / Vaiduoklių paasaulis (2001)

Komedija, drama, JAV, Vokietija, Didžioji Britanija. Šis – kiek kitoks, romantinės pusės mažai, daugiau – savęs paieškų, paprastos draugystės, daugybė ironiškų dialogų ir netipiškų draugysčių. Geriau žiūrėjosi nei bet kuris, esantis aukščiau, bet vis tiek nieko ypatingo. Tiesa, aktoriai stiprūs – Steve Buscemi, Thora Birch, Scarlett Johansson. 5/10

933-935> Leap Year / Keliamieji metai (2010), One Day / Viena diena (2011), Lost in Translation / Pasiklydę vertime (2003) [pakartotinės peržiūros]

Pastaruoju metu kažkokių kvailokų filmų (ir pagrinde romantinių) metas, ką galbūt pamatysite, jei tik prisiruošiu visus paminėti, o ten dvejetų ir trejetų įvertinimuose prisitaikė… Bet kol kas pradėsiu nuo bene geriausių, ką teko matyti per artimiausias kelias savates. Norėjosi romantikos, bet kažkaip sunku išsirinkti nesyk buvo, kokį dar nematytą žiūrėti, tad jau žinomus įsijungdavau, kurie garantuotai bus geri. Atskirą įrašą daryti kiekvienam nebesinorėjo, o užsižymėti, kad nepasimestų, norisi.

Išsidėstė visai neplanuotai pavadinime pagal patikimo lygį, tad ir įraše po truputį iki geriausio ir mylimiausio prieisiu.

Leap Year / Keliamieji metai. Aptartas jau čia. Dabar vertinimą sumažinau iki 7, nebepasirodė toks puikus kaip tada, bet kaip romantinis, vis vien vienas mieliausių. Dar ir Amy Adams, Matthew Goode vaidina. Smagus, kaip ir minėjau, mielas, neužknisantis, aišku, klišių ir viso kito yra, bet humoras gan neblogas, išjungti ar nudobti kurio nors veikėjo nesinori. Romantinė komedija.

One Day / Viena diena. Aptartas jau čia. Pakėliau įvertinimą iki 9. Nežinau, gal ant tinkamos nuotaikos pataikiau, bet pažiūrėjus iš karto antrąsyk norėjosi jungti (tiesa, to nepadariau). Senoje apžvalgoje išsakyta nuomonė tinka ir dabar. Žavi aplinka, kostiumai, aktoriai, liūdnos gyvenimo peripetijos, piktinantis, bet tuo pačiu taiklus parodymas, kaip nematome to, kas yra visai arti, kaip nesustojame pagalvoti, ko išties norime iš gyvenimo, o dar ir ten visokie dalykai apie nežinojimą, ką daryti su gyvenimu, ko siekti, užsisėdėjimą ir dar krūvą visko, su kuo pačiai tenka susidurti jau kurį laiką. Tai tas matyt ir paveikė. Romantinė drama.

Lost in Translation / Pasiklydę vertime. Aptartas jau čia. Pakėliau įvertinimą iki absoliutaus 10. Vienas mylimiausių. Senoji apžvalga gan nebloga ir išsami. Vienatvė, žmogaus, su kuriuo gera kalbėtis, kurį supranti ir su kuriuo tiesiog gera būti, radimas, toji pabaiga, kurią interpretuoti galima kaip tik norisi, jaukus, liūdnas, bet kartu ir šviesus filmas, kai žiūri, pamatai tas retas šypsenas veikėjų veiduose ir taip gera pasidaro. Nemanau, kad paskutinįkart žiūrėjau. Puikus. Drama.

879> The Intern / Naujokas (2015)

Rež.: Nancy Meyers
Vaidina: Robert De Niro, Anne Hathaway, Rene Russo, Adam DeVine
2015 m., JAV, 121 min
Žanras: komedija
imdb nuoroda čia.

Interneto žmonės teigiamai atsiliepia apie šį filmą, tad kažkaip ir aš susigundžiau pažiūrėti. Filmas pasakoja apie pensininką, kuris pagal skelbimą ateina kaip praktikantas dirbti pas Džiulę, kuri valdo internetinę drabužių parduotuvę. Kolektyvas jaunas, o Džiulė – itin reikli bei netikinti Beno galimu naudingumu įmonei, tačiau Benas pasirengęs įrodyti, kad amžius – ne rodiklis.

Siužetas – standartiškai sukaltas nieko nenuspėjamo nėra. Filmas malonus akiai, humoro yra visai neblogo vietomis, personažai gan simpatiški, darbuotojai, darbo aplinka taip pat įdomi, tad įvertinti kaip visiškai neverto dėmesio negalėčiau. Vaidyba nerėžia akies, bet kai tokie pagrindiniai aktoriai, minėtas faktas nestebina.

Bet vis dėlto jis buvo iki skausmo nuspėjamas. Pernelyg ištęstas, nes vietomis nuobodus, o ir kai tokia standartinė komedija pateikiama (tik man visgi daugiau į dramą panašesnis šis filmas), daugiau nei pusantros valandos nesinori praleisti prie ekrano, nes paprastai tiek pakanka. Čia dar tos generalinio direktoriaus paieškos, kurios iš esmės nelabai ką davė siužetui, nors kita vertus paliko šiokią tokią intrigą, nes kurį laiką paskatino spėlioti, kas juo galėtų tapti.

6/10

428> Ella Enchanted / Užburtoji Ela

,,Don’t go breaking my heart…“ vis dar skamba mano galvoje. Prisipažinsiu, vis bijojau aš žiūrėti šį filmą, kadangi maniau, kad bus pernelyg kvailas, bet kai kažkada pamačiau, jog jame vaidina Hugh Dancy (o juk ne paslaptis, kaip aš jį mėgstu), įsitraukiau į must-see sąrašą.

Tai pasakojimas apie Elą, kuri vos gimusi buvo užburta savo krikštamotės fėjos: Ela padaro viską, ko jos prašoma. Kai po mamos mirties į namus atsikrausto pikta pamotė su savo dukterimis, mergina nusprendžia susirasti krikštamotę, kad ši atsiimtų savo burtą.

Derėtų pabrėžti, kad tai- pasaka. Tikra pasaka neapsieina be būtinų elementų: smagios muzikos, fantastinių veikėjų, meilės istorijos, piktadarių ir, žinoma, laimingos pabaigos. Ir visa tai ši pasaka turi. Be viso to, filmas dar ir labai linksmas: nuoširdžiai juokiausi žiūrėdama kaip vaikas, visiškai įsijaučiau ir juokiausi net iš kvailų (taigi, buvau teisi manydama, kad tai nebus labai protingas filmas) scenų, kurios kitu metu sukeltų nebent akių vartymą. Abu pagrindiniai aktoriai paliko gerą įspūdį: nuomonė apie Anne Hathaway su kiekvienu filmu vis gerėja, na, o jau minėtasis H. Dancy  labai mielas visada man atrodo..

Pati idėja kaip ir nebuvo niekur iki tol matyta ir vietomis net pati susimąstydavau: kaip iš tiesų būtų sunku, jei reiktų daryti viską, ką liepia. Svarbiausia, kad pats suvoki,kad norėtum pasakyti ,,ne“ ir to nedaryti, bet tiesiog negali. Man laikas prabėgo labai greitai, nuotaika pasidarė puiki, nes nuo veido visą laiką nedingo šypsena, tokių mielų, šiltų, kvailokų ir tuo pačiu smagių pasakų karts nuo karto tikrai reikia.

Beje, pačioje pabaigoje visi veikėjai atliko dainą ir šokį. Tai privertė prisiminti Mirror, Mirror , kur pabaigoje irgi buvo panašus pasirodymas. Tik pastarajame tas pasirodymas buvo absoliučiai ne į temą, o Ella Enchanted viskas ten įsiliejo į bendrą atmosferą, ką jau kalbėti apie tos dainos ir kitos, skambėjusios filmo eigoje, pasirinkimus- na, tikrai maloniai buvau nustebinta.

Ir, žiūriu, kad Mirror Mirror daviau net 7/10- dabar mąstau, kad kiek per daug.. Nes ką tik aprašytas filmas, kuris panašus savo žanru į minėtąjį, man patiko daug labiau. ..

Rašau stiprų 7/10

Rež.: Tommy O’Haver, vaidina: Anne Hathaway, Hugh Dancy, Lucy Punch, Parminder Nagra, JAV, Airija, Didžioji Britanija, 2004 m., 96 min

351> Les Misérables / Vargdieniai

Šio filmo laukiau… Kiek? Pusę metų? Gali būti.. Užteko vien sužinoti, kad toks yra planuojamas ir kad prie žanrų užrašytas ,,miuziklas“, kad jo užsinorėčiau.. Pirmasis poster’is (taip, ši dieviško grožio mergaitė) tik dar labiau sužavėjo, traileris- ne ką mažiau, na, o galop ir perskaičiau knygą, tad laukimo laikas tik dar labiau pailgėjo. Jau žinojau, kad vos jam pasirodžius tiesiog bėgte bėgsiu į kino teatrą. Na, nubėgau ne pačią pirmą dieną, bet… Na, bet kadangi žinau, kaip daug kam neįdomu skaityti tokias blevyzgas, pereisiu prie filmo. Įrašas netrumpas, nes labai daug visko norisi paminėti..

,,Vargdieniai“ pasakoja apie XIX a. Prancūzijoje vykusią istoriją apie Žaną Valžaną. Jis už pavogtą duonos kepalėlį dvidešimt metų yra įkalinamas (iš jų- penkiolika metų už bandymą pabėgti). Grįžęs į laisvę ir neturėdamas kito pasirinkimo jis vėl bando vogti, tačiau dvasininkas, iš kurio jis ir bandė vogti, jį pastūmėja keisti gyvenimą. Tačiau jam vis ant kulnų lipa inspektorius Žaveras… Na, o daugiau, manyčiau pasakoti nereikia, nes viską pamatysite, jei pažiūrėsite.

Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad filmo siužetas nėra toks, koks knygoje: buvo paimta romano adaptacija miuziklams. Todėl kai kurie siužeto vingiai skiriasi, o kai kurių (tiksliau, gan nemažai) iš viso nėra. Bet reikia atminti, kad istorija tikrai ilga ir ją parodyti, ypač miuziklo variante, būtų ganėtinai sunku. Galima lengvai būtų serialą kurti.. Todėl per visą istoriją, aprašomą knygoje, einama tik tiek, kiek būtina, parodant svarbiausias (ar daugelį svarbiausių) knygos vietas. Todėl tikiu, kad neskaičiusiems knygos, gali po seanso kilti kokių klausimų, bet šiaip jau viskas ten pakankamai aišku.

Ir šiandien turėjau vienas geriausių 2,5 h savo gyvenime. Taip, būtent tokį įspūdį man ir padarė šis filmas. Jau maniau, kad nepateisins visų lūkesčių (žinot, kaip būna, kai tikiesi kažko įspūdingo ir galop to ,,kažko“ taip ir nerandi), bet juos pateisino visu šimtu procentų.

Tik įsidėmėkite, kad tai miuziklas: didžiąją dalį veikėjai dainuoja, kalba- labai mažai, todėl kad ir koks jis būtų giriamas, jei nesate šio žanro mylėtojai, vargu, ar jums patiks (nesakau, kad nebūna išimčių).

Negalėčiau pasakyti, kad kuris nors aktorius ne iki galo ,,atidirbo“ savo rolę. Visi jie buvo puikūs. Ir manau, kad šis filmas ne vienam aktoriui bus tramplynas į ,,aukštesnio“ lygio kiną. Hugh Jackman pagrinde žinomas tik kaip Volverinas iš X-Men ar kaip aktoriukas iš romantinių filmų, o čia jis atsiskleidžia ir kaip iš tiesų puikus aktorius, gebantis suvaidinti dvejonių kamuojamą ir gyvenimo nuskriaustą vyrą, kurio patys gražiausi metai prabėgo kalėjime. Jam atsirado proga ir parodyti, kokius vokalinius sugebėjimus jis turi. O jo balsas- tikrai puikus. Anne Hathaway taip pat daugiausiai žinoma iš įvairių romantinių filmų, bet tai, ką ji padarė šiame filme, kaip suvaidino Fantiną- tiesiog fantastiška. Ir nekalbu apie tai, ką ji padarė dėl šio filmo: kaip nusikirpo plaukus, numetė svorio ar pan. (juk šitai darė ne vienas aktorius, vien prisiminus Christian Bale ,,The Machinist“ šiurpas nupurto, lygiai tas pats ir Michael Fassbender filme ,,Hunger“, o juk dar tikrai yra daugiau), aš kalbu apie tai, kaip visos emocijos, išgyvenimai ir jausmai, kuriuos jautė personažas, atsispindėjo ir aktorės veide. Verkiau kartu su ja, kai ji dainavo I Dreamed A Dream, manau, ta scena įstrigs daugeliui.. Ir tikrai ne veltui kalbama, kad ji- reali pretendentė gauti Oskarą už šį vaidmenį. Balsas? Be priekaištų. Draugė sakė, kad nesitikėjo, jog ji taip gerai dainuoja. Beje, H. Jackman ir A. Hathaway jau yra dainavę kartu.

Maloniai nustebino Russell Crowe su kuriuo, net gėda sakyti, bet nemačiau nė vieno filmo. O nustebino jis mane ne kiek savo vaidyba, o kiek vokaliniais sugebėjimais. Netikėjau, kad jis taip dainuoja! Jo vaidinamas Žaveras- šio filmo blogiukas, na, ir išskyrus jo pomėgį dainuoti atsistojus kur nors ant tilto turėklo ar ant kokio stogo, vaikštant palei krašto (trup. juokinga pasidarė, kai jis ne vieną kartą taip darė), viskas kaip ir neblogai (tiksliau, gerai). Filme sutinkama ir šaunioji porelė- Helena Bonham Carter bei Sacha Baron Cohen, kurie iš tiesų man labai priminė Svynį Todą ir Misis Lovet (ją, beje, vaidino irgi H. Bonham Carter). Abu išprotėję, juokingi, tik, gaila, blogesni už patį velnią. Labai smagu buvo į juos žiūrėti, aktoriai, kurie yra išpopuliarėję kaip vaidinantys keistuolius (H. B. C. daugelyje Burtono filmų, na, o S. B. C. (cha, jų net inicialai panašūs) gerai žinomas kaip Boratas ir Bruno), tinka vienas kitam į porą, būtų įdomu pamatyti dar vieną jų bendrą projektą. Saldžioji filmo porelė Amanda Seyfried ir Eddie Redmayne irgi tiko vienas kitam, net ir balsai jų puikiai derėjo, kadangi Eddie balsas- aukštas.. Ir šiaip, toks mielas ir naivus jo herojus, nors kai nori, gali ir rimtai pakovoti. Tačiau vokaliniais sugebėjimais (na, bent man labiau patiko) man jį gerokai pralenkė Aaron Tveit. Na, išsižiojusi nebuvau, bet jo balsas- puikus. Tikiuosi, dar kada jį išgirsiu (o taip, išgirsiu, nes soundtrack’o klausysiu dar ne kartą). Vertėtų paminėti ir Eponiną, kurią suvaidino taip pat fantastiško balso savininkė Samantha Barks. Nors veikėja ir yra antraeilė, tačiau ji sujaudino iki pat gelmių.

Šiurpuliukai bėgiojo klausant kiekvieno kūrinio, niekaip negalėčiau išsirinkti vieno ar dviejų, kurie labiausiai patiko. Visas muzikos takelis tiesiog nuostabus. Tiek solo partijos, tiek choro. Ir dar kai prisimeni, kad visi aktoriai dainavo gyvai- įspūdis tik dar labiau padidėja. Noriu pagirti ir vaizdinę filmo dalį: kostiumai, aplinka sukūrė tikrovišką permainų trokštančios Prancūzijos vaizdą.

Pasakojimo vingiai ne kartą vertė nubraukti ašarą. Taip, aš jautri ir man lengvai persiduoda kitų emocijos, net jeigu tai yra filmas, o ką jau kalbėti apie įtikinamą vaidybą. Daugiausiai ašarų išlieta matyt per vieną nutikimą, susijusį su Eponina, tačiau ne ką mažiau sujaudino ir Fantina bei kai kurie kiti filmo momentai.. O pabaiga- kad ir liūdna, bet kartu ir šviesi.

Rekomenduoju visiems miuziklų mėgėjams ir mylėtojams. Ir galbūt pažiūrėkite ir tie, kurie jų nemėgsta- gal nuomonė pasikeis?

Oskarai- dar prie akis, nominacijos irgi, tačiau linkiu filmui ne vieno Oskaro, kurių jis tikrai vertas. Sužavėjo nuo pat pirmos iki paskutinės minutės ir nė trupučio neprailgo.

10/10 ir žiūrėsiu tikrai dar ne kartą.

Rež.: Tom Hooper, vaidina: Hugh Jackman, Russell Crowe, Anne Hathaway, Amanda Seyfried, Sacha Baron Cohen, Helena Bonham Carter, Eddie Redmayne, Aaron Tveit, Samantha Barks, 2012 m., Didžioji Britanija, 157 min

335> One Day / Viena diena

Na, rimtai nesuprantu. Knygą skaičiau berods pernai ir ji man tikrai patiko (tiesa, dabar jau galvoju, kad visgi pernelyg daug pagyrų jai tuomet skyriau), tačiau filmo žiūrėti kažkaip vis nenorėjau. Aišku, gal ir gerai, nes dabar bežiūrėdama galėjau atsipalaiduoti ir kas minutę negalvoti, kad ,,o knygoje buvo taip“, ,,o tas turėjo būti kitaip“ ir pan., nes turinį buvau gerokai primiršusi.. Bet kuriuo atveju, gailiuosi, kad šio filmo peržiūrą taip atidėliojau.

Neįpareigojantis vienos nakties nuotykis Edinburgo Universiteto studentus Emą ir Deksterį sujungė į nuoširdžią draugystę. Jie pirmą kartą susitiko 1988 m. liepos 15 d. per išleistuvių vakarą ir artimai padraugavo iki ryto. Prabudę su pirmais saulės spinduliais jie vėl grįžo į savo asmeninius gyvenimus, bet išsiskyrė tik laikinai. Bėgant metams jie susitiks dar ne kartą, o kaip klostysis jų abiejų gyvenimai, filmas ir atskleis, rodydamas kiekvienų ateinančių metų liepos 15 d.

Iš tikrųjų tai būtų tikrai netikėta, jei ši knyga nebūtų ekranizuota: idėja yra pernelyg gera ir nenuvalkiota. Gal kaip ekranizacija ir nėra filmas labai geras, kadangi sutalpinti viską į kiek mažiau nei porą valandų ir perteikti, kaip žmonės per dvidešimt metų keitėsi, yra ganėtinai sunkiai įgyendinama, tačiau kaip paprastas, romantinis filmas man ,,Viena diena“ pasirodė tikrai be galo mielas. Nėra čia saldybių, be perstojo kalbamų meilės žodžių, vien tik gyvenimas: su daugybe nusivylimų, nuopuolių, neigiamų emocijų ir tik maža dalelyte gražių ir džiaugsmingų akimirkų. Anne Hathaway labai man patiko, kaip, beje, ir Jim Sturgess, kurį pamėgau nuo Across the Universe (balsas jo puikus!), nors man jis toks skystokas atrodydavo, o čia žiūrėjosi tikrai šauniai. Tik tiek, kad Deksteris turėjo keletą metų problemą su alkoholio vartojimu, kas buvo rodoma ir filme, tačiau dažnai iš J. Sturgess išvaizdos, judesių tikrai nebūčiau galėjusi pasakyti, kad jis yra girtas. Tai būtent šitai man tikriausiai ir kliuvo. O daugiau kaip ir neturiu prie ko prisikabinti, nebent tik prie veikėjų poelgių, dėl kurių, būdavo, net pyktį jausdavau, kodėl niekada nematome to, kas yra šalia, kodėl neatsisėdame ir nenusprendžiame, kas mums iš tiesų yra vertinga, o tik bet kokiais būdais stengiamės išvengti minutei sustoti ir apgalvoti, ar tai, ką darome, yra tai, ko labiausiai trokštame..

Tikrai įdomu buvo žiūrėti, kaip išoriškai keitėsi veikėjai, ypač Emos išvaizda. Tačiau svarbiausia, kad pasikeitimai kasmet nėra labai ryškūs, o ir aplinka sukurta įtaigiai, taigi, nėra tokio jausmo, kad viskas perdėta ar kažko per daug. Gražu!

Na, o pabaiga.. Eh.. Lyg pati savęs nepažinočiau.. Sunkiai, bet tvardžiausi. Tačiau tikrai išgyvenau kiekvieną jų laimės sekundėlę kartu..

Rekomenduoju. 8/10

Rež.: Lone Scherfig, vaidina: Anne Hathaway, Jim Sturgess, Patricia Clarkson, Romola Garai, 2011 m., JAV, Didžioji Britanija, 107 min

331> The Dark Knight Rises / Tamsos riterio sugrįžimas

Ta proga, kad rytojus laisvas, nutariau pažiūrėti filmą. Rinkausi iš poros, kurie pastaruoju metu yra labai populiarūs, na, ir galop pasirinkau trečiąją ir finalinę garsaus režisieriaus Ch. Nolano trilogijos apie Betmeną dalį.

Betmenas prisiima kaltę už visuomenės gerbiamo prokuroro Harvio Dento nusikaltimus ir 8 metus slapstosi nuo policijos persekiojimo, kol galop pateka į Gotamą užėmusio brutalaus ir pavojingo teroristo Beino spąstus.

Pradžioje galvojau, kad visgi reikėjo pakartoti antrosios dalies (The Dark Knight) peržiūrą, kadangi jau kiek primiršusi jo siužetą buvau. Tačiau yra kaip yra, o ir rutuliojantis istorijai šis bei tas atsigamino. Betmenas šiame filme kovoja ne tik su blogiu, bet ir savimi, kas matėsi ypač pradžioje. Nenoras dėtis kaukės, o ją užsidėjus- daug kančių, kurios siejasi ne tik su daugybe metų nebesitreniravimo, turimomis žaizdomis ir traumomis, bet ir itin smarkiu priešininku. Tačiau visiškai neįspūdingi pasirodymai kovose Briuso Veino nepaverčia nevykėliu- atvirkščiai, jis- didvyris, norintis išgelbėti ir grąžinti taiką į Gotamą, nors praeities įvykiai jį privertė nusivilti visu pasauliu. Režisierius leidžia pasinerti į pagr. veikėjo išgyvenimų užkaborius ir pažinti jį kaip žmogų, o ne supermeną. Jei pradžioje dar maniau, kad šis filmas neperspjaus antrosios dalies, kuri man patiko labiau už pirmąją, tai kuo toliau, tuo abejonės buvo mažesnės, o paskutinė filmo valanda buvo tokia, kad negalėjau visiškai atsitraukti nuo ekrano, o dar liūdniau buvo, kai baigėsi. Keletas kiek netikėtų posūkių visą bendrą vaizdą tik dar labiau pagerino,  na, o pabaiga buvo tokia, kad užsinorėjau tęsinio, kurio, deja, kaip supratau, jau nebus.

Surinkta išties gera aktorių komanda. Christian Bale, kuris, kaip visuomet atlieka vaidmenis puikiai, ir šį kartą visiškai nenuvylė. Nors, kalbant apie personažą, tai galima būtų prisikabinti prie kai kurių jo poelgių, bet jie pakankamai maži, kad reiktų kreipti dėmesį. Joseph Gordon-Levitt šiame filme atlieka jauno ir teisingumu tikinčio policininko Bleiko vaidmenį. Kaip visuomet, mielas ir maloniai besižiūrintis aktorius, kuris, ne paslaptis, irgi yra vienas mėgstamiausių. Maloniai nustebino Anne Hathaway, į kurią tikrai buvo žiūrėti įdomu: jos veikėja turi stiprų charakterį, o tai visai skiriasi nuo vaidmenų, kuriuose ją seniau buvo tekę matyti. Gary Oldman, Tom Hardy, Morgan Freeman – dar keli vardai, besisiejantys su kokybiškais filmais. Tik likau kiek nusivylusi Marion Cotillard, kuri tikrai galėjo pasirodyti tikrai geriau.. Dabar jos personažas atsiskleidė tik pačioje pabaigoje. Nors.. Gal taip ir turėjo būti?

Kadangi nemėgstu visokių šaudo-gaudo filmų, man patiko, kad daug dėmesio buvo skirta veikėjams, jų mintims, praeičiai, išgyvenimams. Be abejo, veiksmo mėgėjai tikrai neliks nuskriausti, nes kovų, įspūdingų važiavimo priemonių (automobiliais vadinti jų net neapsiverčia liežuvis) pamatysite tikrai nemažai. Ir nesuprantu, kaip kažkam gali šis filmas pasirodyti nuobodus.

Rekomenduoju mačiusiems ankstesnes dalis. O kas nematėt, tai siūlau pradėti nuo pirmosios.

Ir kaip laukiu Oskarų! Ir kas iš to, kad jie dar visai toli…

9/10

Rež.: Christopher Nolan, vaidina: Christian Bale, Joseph Gordon-Levitt, Anne Hathaway, Gary Oldman, Tom Hardy, Morgan Freeman, Marion Cotillard, Rob Brown, Liam Neeson, Cillian Murphy, Tom Conti, 2012 m., JAV, Didžioji Britanija, 165 min

172> Becoming Jane / Maištingoji Džeinė

Net nežinau, kodėl manęs šis filmas pernelyg netraukė. Bet nutiko taip, kad pamačiau, jog vieną iš pagrindinių vaidmenų atlieka James McAvoy, ir to užteko, kad penktadieniniu filmu pasirinkčiau būtent jį.

O pasakojama garsios rašytojos Jane Austen jaunystė, jos, kaip kūrėjos, atsiskleidimas, pirmoji ir didžioji merginos meilė bei tėvų noras, kad ji kuo greičiau ištekėtų už turtingo vyriškio.

Mmm… Ką galiu pasakyti? Man jis labai patiko. Toks švelnus, mielas (keistai skamba, kai tokie epitetai apibūdina filmą, tačiau būtent tokie žodžiai man sukasi ant liežuvio), šiltas, romantiškas, gražus filmas… Kiek teisybės jame, nežinau, kadangi rašytojų gyvenimais pernelyg nesidomiu ir apskritai, žiūrėjau kaip į gražią meilės istoriją, man nebuvo svarbu, kas toji pagr. veikėja. Nors visgi noras keisti pažiūras į moterį, kovoti dėl savo tiesų ir netekėti be meilės tikrai žavi, ypač, kai kalbama apie tą laikotarpį, kai daugelis moterų buvo priklausomos nuo tėvų (iki vestuvių) ir nuo vyro (po vestuvių). Graži man ir Austen’ų šeima, tokia draugiška..

Iš pradžių nepatikliai į Anne Hathaway žiūrėjau (kai pagalvoju, tai matyt dėl jos ir atidėliojau šį filmą), tačiau ji čia puikiai tiko ir nė kiek manęs neerzino. J. McAvoy (gal jau kartosiuos, bet rekomenduoju Atonement su juo!) taip pat 2ia labai tiko, apskritai, manau, jam tokie vaidmenys labai tinkami. Gal kiek nusivyliau kostiumais, bent jau man suknelės nebuvo itin gražios ar labai išvaizdžios, nors aplinka ir gamta tiko ir puikiai čia įsipaišė.

Taigi, patiko man šis filmas, patiko siužetas, Džeinės ir Tomo bendravimas, aktoriai- viskas. Nesigailėčiau praleisto laiko žiūrėdama jį dar kartą…

Rašau 9/10

Rež.: Julian Jarrold, vaidina: Anne Hathaway, James McAvoy, James Cromwell, Joe Anderson, Maggie Smith, Julie Walters, 2007 m., Airija, Didžioji Britanija, anglų k., 120 min.

129> Brokeback Mountain / Kuprotas kalnas

Jau labai ilgai planavau pažiūrėti šį filmą, o paskutiniu metu mintys apie jį ypač suintensyvėjo, taigi, pamaniau, kad kaip ir laikas jį pamatyti. Kadangi buvau skaičiusi knygą, turinys manęs neturėjo nustebinti (taip ir nebuvo). Na, bet tiems, kurie dar tik planuoja žiūrėti, rekomenduoju žinoti, apie ką šis filmas, kad nebūtų taip, kad jau po pusvalandžio užsinorėsite išjungti. O pasakojama apie du kaubojus Ennis ir Jack ir jų draugystę bėgant metams.

Tai filmas apie vienišumą, draugystę, meilę, aistrą, skausmą- tiek galima rasti šiame filme. Viskas pateikta subtiliai ir netgi Ta scena, apie kurią tiek daug girdėjau, nebuvo šlykšti, kaip pasirodė iš pasakojimų. Aišku, į dviejų vyrų bučinius (jau nekalbant apie visa kita) žiūrėti nebuvo tas pats, kas į vyro ir moters, gal kiek ir trikdė, bet kažkaip viso to nesureikšminau. Tuo labiau, kad tai ne pirmas filmas, kuriame vyksta tokio tipo santykiai. Na, ir apskritai, šiame filme intymios scenos net nėra svarbios, tik kai kurie žiūrovai per daug tai sureikšmina…

Kadangi visą siužetą daugmaž žinojau, tai buvo kiek liūdna žiūrėti. Ir ne tik dėl to, bet ir dėl visų suvaržymų, dėl kurių jiedu negalėjo būti kartu. Juk dabar į visa tai žiūrima gan tolerantiškai (be abejo, nekalbu apie visus), o tuomet tai prilygo kone nusikaltimui.. Bet tai koks skirtumas, jei jiems abiems gerai, jei jie nori būti kartu? Dėl savo santykių jie įskaudina kiekvieną sutiktą moterį, nes paprasčiausiai jie negali būti kartu su jomis, nes jos nesukelia tokių jausmų, kokius sukeldavo tie reti jų pasimatymai. Abu pagrindiniai aktoriai (Heath Ledger ir Jake Gyllenhaal ne veltui buvo nominuoti Oskarams, kadangi vaidino tikrai įtikinamai, be to, manau, kad tokius vaidmenis atlikti tikrai sunku.

Kalbant apie moterų roles, tai nemažą įspūdį paliko Michelle Williams bei jos personažas. Jos situacija- tikrai nepavydėtina, bet man patiko, kad ji sugebėjo išlikti oria, o kas svarbiausia- ji gerbė Ennis’ą. Man taip sunku buvo žiūrėti į ją tomis akimirkomis, kai ji atsisveikindavo su savo vyru…

Gražus filmas apie vertybes, kurių taip pasigendame šiuolaikiniame pasaulyje, na, ir be abejo, ne pas visus veikėjus tos vertybės yra. Gražus filmas ne tik savo istorija, bet ir vaizdais, aktoriais, nuotaika. Tai toks filmas, kurį pažiūrėčiau ir dar kartą.

Mintys vis dar laksto galvoje, tad ne viską čia parašiau. Pabaigai pridursiu, kad manau, jog tai nėra vienas iš tų filmų, kurie užsimiršta jau po kelių dienų.

Rašau 9/10

Filmas laimėjo tris Oskarus ir dar penkiems nominuotas.

Rež.: Ang Lee, vaidina: Jake Gyllenhaal, Heath Ledger, Michelle Williams, Anne Hathaway, Anna Faris, 2005 m., JAV, Kanada, anglų k., 134 min.