Archive

Archive for the ‘Anthony Hopkins’ Category

714> The Elephant Man


The-Elephant-Man-Movie-Still-the-elephant-man-11130936-800-362Rež.: David Lynch
Vaidina: Anthony Hopkins, John Hurt, Dexter Fletcher
1980 m., JAV, 124 min
Žanras: biografinė drama.
imdb nuoroda čia.

8 Oskarams nominuotas filmas tapo pirmuoju David Lynch darbu, kurį man teko pamatyti. Ir iš tikrųjų, džiaugiuosi, kad pirmuoju tapo būtent jis, nes esu girdėjusi tiek daug atsiliepimų apie tai, kokie sudėtingi, sunkiai suprantami yra jo filmai, kad vis atidėliojau pažintį su šiuo garsiuoju režisieriumi, o ,,The Elephant Man”, būdamas paprastas, tačiau visai neprastas, tapo gera įžanga tolimesnei pažinčiai su D. Lynchu.

Tai biografinė drama apie Džoną Meriką (realybėje jo vardas buvo kitoks), kuris nuo gimimo serga reta liga. Jis yra laikomas cirke žiauraus jo šeimininko, kol galop vieną dieną jį pamato gydytojas Frederikas Trevisas ir parsiveža į ligoninę, kurioje dirba. Frederikas nori atrasti žmogiškąją Džono pusę.

Siužetas aiškus, jį pakankamai lengva sekti. Tačiau tai nėra lengvas emociškai filmas. Istorija yra itin graži, bet tuo pačiu ir labai liūdna. Kad žmonės yra žiaurūs kitiems ir mėgsta pasišaipyti iš kitų trūkumų – seniai aišku, tad kaip ir nieko naujo. Tačiau vis tiek ši tema sugeba būti skaudi, kad ir kiek panašaus turinio kino juostų matyčiau. O skaudžiausia, kai tai yra liga, kurios niekaip nepaslėpsi ir neužmaskuosi. Jei kiekvienas žmogus suvoktų, kad po pačia bjauriausia išvaizda gali slėptis gražus vidus, būtų lengviau gyventi. Juk argi jums nebūna taip, kad kai susipažįstate su žmogumi, įvertinate jo išvaizdą ar išvystate kokį nors tos išvaizdos trūkumą, tačiau daugiau pabendravę tų trūkumų nebepastebite, o tas žmogus tampa daug simpatiškesniu už kitą taisyklingus bruožus/figūrą turintį, bet nepasižymintį žaviu vidumi, asmenį? Tačiau taip jau yra, kad reikia daugiau susipažinti, o deja, bet Džono atveju, žmonių, norinčių jį pažinti, o ne tik šaipytis, buvo vos keletas.

Ir buvo taip liūdna žiūrėti ne tik į tas scenas, kuriose iš pagrindinio veikėjo juokdavosi, bet ir tas ,kuriose Džonas nors trumpam užsimiršdavo ir jausdavosi galįs bet ką sužavėti. Nes matydavau jo norą ir troškimą, o tuo pačiu iš karto galvoje iškildavo besijuokiančiųjų vaizdas ir žinojimas, kad nieko iš jo noro gero nebus…

Džoną vaidinantis aktorius tapo viso filmo žvaigžde ir užgožė visus, o tuo tarpu A. Hopkins čia atliko ganėtinai nykų vaidmenį, bet nemanau, kad jį kaip nors išraiškingiau būtų buvę galima pateikti. Nes svarbiausia čia Džonas ir niekas daugiau.

Kaip ir minėjau, grožio ir gerumo šioje juostoje netrūksta, bet lygiai taip pat netrūksta ir liūdesio bei skausmo. Stiprių, emocionalių scenų, puikaus pagrindinio personažo išvaizdos pateikimo ir sukurtos atmosferos dėka šis filmas tampa įsimintinas ir vertas visų pagyrų, kurios jam tenka. 8/10

700> Red Dragon / Raudonasis drakonas

birželio 7, 2014 Komentarų: 1

tumblr_n0a6h9aKz21r7k4w8o1_1280Rež.: Brett Ratner
Vaidina: Anthony Hopkins, Edward Norton, Ralph Fiennes, ,Emily Watson, Philip Seymour Hoffman,
2002 m., JAV, Vokietija, 124 min
Žanras: kriminalinis trileris
imdb nuoroda čia.

Tai vienos iš T. Harris knygų serijos apie Hanibalą Lekterį ,,Raudonasis drakonas” ekranizacija. Ją jau teko matyti anksčiau. Jei knyga man, kiek pamenu, patiko mažiausiai iš visų keturių, tai ekranizacija buvo pranokusi lūkesčius. Tačiau nuo tada praėjo ne vieneri metai, o užbaigtas antrasis puikiojo serialo ,,Hanibalas” sezonas paskatino šią ekranizaciją peržiūrėti darsyk, kadangi joje veikia tie patys personažai: Vilas Grehamas ir Hanibalas Lekteris ir kiti.

Na, ir matyt dėl serialo visai kitaip pažiūrėjau į šį filmą. Pats principas yra panašus: Vilas puikiai aiškinasi nusikaltimų detales ir žudikų veiksmus, Hanibalas – jo psichiatras, užsislėpęs žudikas maniakas, inteligentiškas ir turintis ypatingai išlavintus pojūčius. Jau filmo pradžioje įvyksta tai, ko seriale mes jau dvejus metus laukiame: Vilui pavyksta įkalinti Hanibalą, nors tai kainavo ir nemažai. Iš tokių didesnių skirtumų (tikrai nežadu kabinėtis prie siužeto skirtumų, nes serialas – yra viena, o filmas – visai kas kita), tai visai buvau užmiršusi tą faktą, kad Vilas yra vedęs ir turintis vaikų. Tačiau svarbiausia tai, kad po serialo žiūrint šį filmą Vilo Grehemo personažas, vaidinamas Edward Norton, pasirodė visiškai nykus ir nevertas dėmesio. Taigi, Hugh Dancy išties išspaudė viską, kas įmanoma, iš savo personažo. Anthony Hopkins su Mads’u lyginti nesiryžtu, nes abu į Hanibalo Lekterio personažą įnešė savitų bruožų ir todėl abu vienodai žavūs.

O siužetas sukasi apie žudiką maniaką, kurį žiniasklaida praminė ,,Dantukų fėja”. Tirti šio nusikaltimo yra išsikviečiamas Vilas, kuris po Hanibalo pagavimo nusprendė baigti savo karjerą. Kad dar geriau perprastų maniaką, Vilas pasiryžta susitikti ir su Hanibalu. Nemažai dėmesio skiriama ir pačiam žudikui, kuris visai nenori būti vadinamas ,,Dantukų fėja”.

Galvoju, kad ir serialas, ir nemenki lūkesčiai (nes, kaip minėjau, pirmąsyk šis filmas išties patiko) buvo tai, kas sumenkino šią peržiūrą. Rodos, surinkti neblogi aktoriai, Ralph Fiennes vaidinamas blogiukas buvo puikus, dar toji degančio žmogaus invalido vežimėlyje scena, kurią, džiaugiuosi, ir seriale panaudojo, pakankamai įspūdinga, kova, vykstanti pradžioje, taip pat įtampos sukėlė, tačiau viso filmo metu negalėjau atsikratyti noro lyginti. Vizualinė pusė nebloga, bet ir vėlgi, atminty iškyla serialo vizualinis tobulumas ir netgi tas ,,nebloga” virsta tiesiog vidutine…

Gal visgi nereikėjo neišblėsus įspūdžiams (nes žiūrėjau jį praėjus vos keletui dienų po serialo užbaigimo) apie serialą, jungtis filmo. Bet mėgstantiems detektyvus, skaičiusiems knygą ar tiesiog Hanibalo Lekterio fanams rekomenduoju. 7/10

439> 360 / 360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu

birželio 24, 2013 Komentarų: 1

360-movie-image-02-600x302Fernando Meirelles ne vienas filmas yra puikiai žinomas visame pasaulyje: Blindness, The Constant Gardener, Cidade de Deus (pastarojo dar neteko matyti). ,,360”- ne pernelyg populiarus filmas, neskaitant to, kad jame vaidina nemažai gerai žinomų aktorių: Jude Law, Rachel Weisz, Anthony Hopkins, Ben Foster, nors asmeniškai man patiko ir kiti, kurie dar neįsitvirtinę kine.

Maži meilės nuotykiai yra pinami  į vieną aistringą ir jaudinančią 21 amžiaus meilės istoriją, kuri supančioja žmones iš skirtingų pasaulio kampelių. Prasidėdamas Vienoje, tinklas apraizgo Paryžių, Londoną, Bratislavą, Rio, Denverį ir Fyniksą.

Jungiamos ne tik skirtingos šalys, miestai, bet ir skirtingi žmonės: toje pačioje istorijoje savo vietą randa ir prostitutės, ir verslininkai, kažkas bėga nuo išdavusio vaikino, kažkas puoselėja viltį, kad suras dukrą ar pagaliau pradės naują gyvenimą… Nors naujo, kitokio gyvenimo trokšta kone visi personažai. Ir jie visi įdomūs, nors apie jų gyvenimus iš tiek, kiek parodo, galima mažai spręsti, bet iš kitos pusės atrodo, kad visiškai supranti juos ir taip ir norisi kai kuriuos stumtelti, kad pagaliau pakeistų savo gyvenimą, kad pagaliau pasijaustų laimingi. Nėra čia jokios kulminacijos, viskas vyksta ramiai, nei per daug greitai, nei per lėtai, ir visai nesinori, kad filmas baigtųsi, o pasirodžius titrams kažkaip net gaila pasidaro, nes norisi sužinoti: o kas toliau? Man pačiai labiausiai patiko paskutinis pusvalandis, nors ir iki tol rodytos istorijos vertos dėmesio.

Filmas, tikiu, patiks ne kiekvienam. Man jis kad ir ne šedevras, bet mielas, šiltas ir paprastas filmas, kurį nesiraukydama pažiūrėčiau ir dar sykį. Ir tikiu, kad tik dar labiau pagerėtų nuomonė.

7/10

Rež.: Fernando Meirelles, vaidina: Jude Law, Rachel Weisz, Ben Foster, Anthony Hopkins, 2011 m., Didžioji Britanija, Austrija, Prancūzija, Brazilija, 110 min

396> The Mask of Zorro / Zoro kaukė


the-mask-of-zorroKažkaip visai spontaniškai įsijungiau šį ne kartą vaikystėje matytą filmą, kadangi jau senokai norėjau pažiūrėti, ar vis taip pat man jis patiks. Na, ir galiu pasakyti, kad pernelyg nenuobodžiavau žiūrėdama, išskyrus tuos momentus, kai kovos užsitęsdavo per ilgai (tai pasinaudodama tuo atlikau keletą pašalinių smulkių darbų) ir pažiūrėjau kaip pakankamai smagią romantinę komediją, nes juokingų momentų šiame filme tikrai nemažai. Ir tas humoras nėra lėkštas, o greičiau jau subtilus, jo nei per daug, kad pasidarytų nebejuokinga, nei per mažai. Tikriausiai nuo šio filmo ir susižavėjau puikiąja Catherine Zeta-Jones, na, ir žinoma, Antonio Banderas, nors jų vaidmenys ir nėra nei kažkuo išskirtiniai, nei pribloškiantys, tačiau itin mieli. Abu puikiai darbuojasi špagomis, šoka, vaidina ir atrodo. Siužetas pilnas įvairių posūkių, bet galop sugrįžtama prie to, dėl ko viskas ir prasidėjo, lemiama kova šiam filmui- būtina kaip oras. Ir vis dėlto, trukmė galėjo būti kiek mažesnė, nes vietomis pasirodė pernelyg ištempta, o ir galop nebepajėgia iki galo išlaikyti dėmesio..

Beje, yra šio filmo antroji dalis The Legend of Zorro (2005), kurios dar nesu niekada mačiusi. Gal kada ir pažiūrėsiu.

7/10

Beje, šis filmas turi savo sąskaitoje dvi Oskaro nominacijas už geriausius efektus ir muziką.

Rež.: Martin Campbell, vaidina: Antonio Banderas, Anthony Hopkins, Catherine Zeta-Jones, 1998 m., JAV, Vokietija, 136 min

263> You Will Meet a Tall Dark Stranger / Kai sutiksi žavų tamsiaplaukį

rugpjūčio 15, 2012 Parašykite komentarą

Pasakojama apie dvi sutuoktinių poreles: Alfio ir Helenos bei jų dukros Sali ir vyro Rojaus. Čia rodomi jų lūkesčiai, svajonės, siekiai, kilusios problemos bei įvykiai, apvertę jų gyvenimus aukštyn kojom.

Woody Alleno filmai man patinka dėl dialogų, kurie skiriasi nuo tų, kurie yra kitų režisierių filmuose. Paprasti, natūralūs, neperspausti- tokie man jie yra. Dar patinka tai, kad nestokojama žavaus ir mielo humoro. Kad jau pradėjau girti, tai paminėsiu ir tą faktą, kad patinka, jog Allen’o filmams būdingas skirtingų kartų bendravimas, kai yra sugriaunamos ribos tarp metų skirtumo ir pašnekesio dalyviai tampa lygiaverčiais partneriais. Visa tai, ką išvardinau, galima rasti ir šioje kino juostoje.

Vaidina nemažai žinomų aktorių. Naomi Watts, Antonio Banderas, Anthony Hopkins- šie vardai žinomi kone kiekvienam. Smagu buvo pamatyti Freida Pinto (išgarsėjo ,,Slumdog Millionaire”), kuri čia atliko mielą vaidmenį. Na, bet kalbant apie personažus, tai visi spalvingi ir skiritingi, turintys savų keistenybių. Tuo man ir patinka W. Alleno filmai- čia nebūna nuobodžių veikėjų.

Dargi patinka man, kad būna pasakotojas, kuris karts nuo karto įsiterpia. Net ir kreipimasis į žiūrovus žiūrint tiesiai į kamerą, kurį pastebėjau jau nebe pirmame šio režisieriaus filme, man buvo laiku ir vietoje.

Vis dėlto iš siužeto norėjosi šiek tiek daugiau, kiti W. Allen’o filmai buvo įdomesni. O ir labai pritrūko aiškesnės pabaigos..

6/10

Rež.: Woody Allen, vaidina: Gemma Jones, Anthony Hopkins, Naomi Watts, Josh Brolin, Freida Pinto, Antonio Banderas, Lucy Punch, 2010 m., JAV, Ispanija, 98 min

82> The Silence of the Lambs / Avinėlių tylėjimas


Jau gal savaitę, mąstydama apie tai, kokį filmą reiktų pažiūrėti, į galvą ateidavo šis. Bet vis persigalvodavau, nes kažkodėl tuo pačiu ir norėjau pamatyti, ir nenorėjau… Bet šiandien įsijungiau, pasakiusi sau, kad dar ilgiau tempti peržiūrą nėra priežasties.

Šioje dalyje pirmą kartą Klarisė sutinka Hanibalą Lekterį. Jo reikia tam, kad būtų išaiškintas žudikas maniakas.

Pagal tai, koks imdb vertinimas (8,7) ir tai, kad imdb Top 250 užima 24 vietą, tikėjausi iš filmo labai daug- gal todėl šiek tiek ir nusivyliau? Nors, kita vertus, nelabai esu visokių trilerių mėgėja, tai gal dėl to šiek tiek mano vertinimas bus mažesnis nei kad vertina daugelis.

Knygą buvau skaičiusi prieš keletą metų, pamenu, labai patiko, bet visgi siužetą kiek buvau primiršusi. Bet mane toje knygoje žavėjo labiausiai Lekterio ir Klarisės pokalbiai, o jų nepasigedau ir ekranizacijoje- dėl to dedu didelį pliusą. Na, ir, be abejonės, tai yra geriausias filmas iš visų keturių apie Hanibalą.

Stipriausia filmo pusė ir yra pokalbiai, psichologija. Kiekvieną pagr. veikėjų susitikimą stebėjau su įdomumu, bet visgi negalėčiau pasakyti, kad labai įtraukė. Net vietomis buvo kiek nuobodus. O tai kiek stebina, kadangi kaip tik nesu visų tų veiksmo filmų, kur tik bėga, šaudo ir pan. gerbėja. Bet matyt šiam pritrūko kažko, kad sudomintų savo ramybe. Nebus šiame filme staigių judesių, toks jausmas, kad viskas apgalvota labai kruopščiai, judesiai lėti ir elegantiški- tai tinka  apibūdinti ir pačiam Lekteriui.

Pamatyti šį filmą tiesiog būtina,  o pati rašau 8/10

Filmas yra laimėjęs 5 Oskarus.

Rež.: Jonathan Demme, vaidina: Jodie Foster, Anthony Hopkins, 1991 m., JAV, anglų k., 118 min.

20> The Wolfman / Vilkolakis

rugpjūčio 31, 2011 Parašykite komentarą

Kažkaip lengvumą jaučiu matydama, kaip mažėja neperžiūrėtų filmų folder’is. Šiandien žiūrėjau šį ir dar ketinu vieną pažiūrėti kiek vėliau (atsiliepimo sulauksit arba vakare, arba ryt). Tiesa, liūdna, bet ryt- rugsėjo pirmoji, tad tiek filmams, tiek knygoms turėsiu nepalyginti mažiau laiko.

Filmas apie Lorensą, po daugelio metų atvykusį pas savo tėvą, nes sužinojo, kad kažkoks baisus žvėris (ar psichopatas) nužudė jo brolį ir dar kelis vyrus. Lorensas trokšta išsiaiškinti žudiką ir nė nenumano, kiek jam dar lemta bus sužinoti ir patirti.

Tokio siužeto filmų jau yra (tik nepasisekė surasti man vieno, kurį esu mačiusi, nes pavadinimo neprisimenu), tad nesuprantu, kam reikėjo kurti dar vieną? Tuo labiau, kad dažniausiai originalas būna geresnis už kopiją. Na, bet tikriausiai buvo norima priminti, kad toks iš viso buvo. Filmas ganėtinai patiko, tuo labiau, kad tą kitą mačiau jau seniai ir tiksliai nieko nepamenu. Ir netgi norėjau, kad baigtųsi laimingai (ar taip įvyko, nesakysiu). Senos paslaptys- įdomios ir tikrai nelinksmos. Aišku, vilkolakių išvaizda- visai nebauginanti (bent jau man) ir netgi priminė šiek tiek Kin Kongą 😀 Kraujo, nuplėštų galūnių yra, bet manęs jos nepaveikė (na, bet jau tokia esu, kad ,,Pjūklai” man niekuomet baisūs nebuvo, o štai tie filmai, kuriuose visokios dvasios ir neaiškios būtybės (na, kaip ,,Skambutyje” ar ,,Pagiežoje”) ,,gyvena” priverčia milijonus kartų krūptelėti).

Filmą verta pažiūrėti vien dėl aktorių: Emily Blunt (pati su ja dar nė vieno filmo nemačiau, bet ji yra vaidinusi ne vieną pagr. vaidmenį, pvz. filme The Young Victoria), Benicio Del Toro (irgi gan didelė filmografija, užsinorėjau pamatyti Sin City– vis sutinku jį ne vieno aktoriaus filmografijoje) ir bene didžiausia žvaigždė- Anthony Hopkins. Ir nors ne pagrindinį vaidmenį, bet gan svarbų atlieka Asa Butterfield, man žinomas iš ,,Berniukas dryžuota pižama”.

Rašau 6/10

Rež.: Joe Johnston, vaidina: Benicio Del Toro, Emily Blunt, Anthony Hopkins, Asa Butterfield, 2010 m., JAV, anglų ir rumunų k., 103 min.