899> Green Room (2015)

Rež.: Jeremy Saulnier
Vaidina:  Anton Yelchin, Imogen Poots, Patrick Stewart
2015 m., JAV, 95 min
Žanras: kriminalinis muzikinis siaubo trileris
imdb nuoroda čia.

Po to, kai tampa žmogžudystės liudininkais, muzikos grupės nariai priversti kovoti dėl išliko prieš agresyviai nusiteikusią grupelę skinhead’ų.

Kažkada žiūrėjau šio filmo anonsą ir supratau, kad, kai tik atsiras, privalėsiu pažiūrėti. Dar prie šio filmo minėjimo visur kur prisidėjo ir absurdiška bei tragiška A. Yelchin mirtis, tad taip ir sukosi galvoje: pažiūrėti ,,Green Room“, pažiūrėti ,,Green Room“. Taigi, šįvakar tą ir padariau.

Čia filmas tiems, kurie mėgsta išlikimo, šiek tiek kraujo, besitaškančio kraujo turinčias kino juostas. Nors ir tai, to nėra tiek daug, kiek tikėjausi pamačiusi anonsą. Bet vis dėlto įspėju, jei ketintumėte žiūrėti.

Nors kino juostos trukmė – vos pusantros valandos (kaip aš sakau, pats tas tokio žanro filmams), atrodė, kad žiūriu dvi valandas ar ilgiau. Lėtas, su daugybe dialogų ir kyla abejonė dėl kiekvieno iš jų reikalingumo. Tik antroje filmo pusėje situacija gerėja: atsiranda veiksmo, nebestovima vietoje, vietomis įtampa buvo tokia, kad stabdžiau filmą tam, kad atsipūsčiau truputėlį. Ar pasiruoščiau būsimam įvykiui.

Iš personažų ryškesnė nebent vienintelė mergina, kurią vaidina I. Poots, kiti turi vieną kitą išsiskiriantį bruožą, bet labiau jie reikalingi tam, kad būtų galima atspėti, kas išliks ilgiau, o kas greitai iškris iš žaidimo.

Pirmoji pusė filmo tai man itin nuobodi buvo, tikrai galvojau, kad nesuprantu eilinį sykį, kodėl šis filmas kritikų išties neblogai vertinamas, žmonės irgi neprastus balus duoda – tai kur čia toji paslaptis? Bet vėliau, kaip minėjau, nebegalėjau skųstis įtampos trūkumu, tapo įdomu žiūrėti ir galvoti, kuo visas šitas beprotnamis baigsis. Ir pabaiga bendro vaizdo negadino. Tik kaip visad galvoje kirbėjo klausimas – o kas po to, kai jau rodomi titrai?..

Tad taip ir gavosi, kad parašiau 6.

786> Terminator Salvation / Terminatorius: išsigelbėjimas (2009)

Rež.: McG
Vaidina: Christian Bale, Sam Worthington, Anton Yelchin, Helena Bonham Carter, Bryce Dallas Howard
2009 m., JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija, 115 min
Žanras: veiksmo drama, trileris, mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia.

Atėjo laikas ir ketvirtajai ,,Terminatoriaus“ daliai, kuri nuo likusių skiriasi tuo, kad joje nėra Arnold Schzwarzenegger. Užtat yra keletas kitų žymių veidų: Ch. Bale, S. Worthington ir jau senokai mano matyta H. Bonham Carter.

2018-aisiais vyksta išlikusių žmonių ir mašinų karas. Džonas Konoras kovoja prieš mašinas ir kasdien klausosi motinos Saros Konor paliktų įrašų, kuriuose ji pasakoja apie šį karą ir ko jis turėtų saugotis. Tuo tarpu čia pat atsiranda vyriškis, kuris prisimena tik praeitį, kai būdamas kalėjime prieš mirties bausmę pasirašė organų donorystei. Kaip jis čia pateko ir kokia jo misija?

Norisi nuo blogiausių dalykų pradėti, tad gal ir pradėsiu nuo apibendrinimo, kad ši dalis pasirodė bene prasčiausia iš visų trijų. Daug šaudymų, spec. efektų, siužetas – gan primityvus, nuspėjamas. Labiausiai erzino muzikinis takelis. Nors vadinti muzika to garso, kuris yra standartinis daugelyje veiksmo filmų šiais laikais (ypač fantastikos), nė neapsiverčia liežuvis. Tas garsas lydėjo kone visas dvi valandas, nuskambėdamas kartais ir kelissyk vos sekundės ar poros skirtumu. Argi ko nors originalesnio neįmanoma buvo sukurti?

Vaidyba – lyg ir nieko ypatingo, Ch. Bale tokie gruboki vaidmenys tinka, S. Worthington skystokas vaidmuo, bet irgi gan dažnai sutinkamas jo filmografijoje. Kas dar?.. Tikriausiai Anton Yelchin įsimintinesnis palyginus su visais, kurie pasirodė. O H. Bonham Carter pasireikšti vietos – nulis, minėtajai pagrindinių aktorių porai taip pat reiškimuisi vietos nebuvo, nors laiko palyginus su gerb. Helena jie turėjo žymiai daugiau.

Kariauja, kariauja, kariauja. Šiek tiek šneka. Vėl kariauja. Kažkokios meilės – seilės, verčiančios akis pavartyti. Dar viena ,,pikantiškesnė“ scena, kuri visiškai be ryšio ir nereikalinga. Tada vėl kariauja. Rėkia. Pokalbiai apie mašina – žmogus, kiek mašina gali būti žmogiška – to jau manau pakankamai prisiklausėm ir pamatėm ankstesnėse dalyse. Na, ir vėl kovos, kovos, kovos. Galop pabaiga, kuri tokia nusaldinta, kad net pikta buvo. Arba tiesiog man taip ir norėjosi kabinėtis.

Iš tikrųjų nebuvo jau toks tragiškas filmas. Bent jau maždaug pusė jo. Pradžioje – kažkaip ne itin įdomu buvo, nuobodoka, greit nuspėjau, kas tam S. Worthington nutiko ir ką jis ten veikia, tad šioje vietoje intrigos nesijautė. Bet maždaug tada, kai tai paaiškėjo ,,garsiai“, viskas apsivertė aukštyn kojom ir vėliau išties daugiau mažiau išlaikė dėmesį prie ekrano.

Ar žiūrėsiu penktąją dalį, kuri dar nepasirodė, pamatysim ateity, nes kol kas nedegu noru, bet vaidins ten Game of Thrones žvaigždutė, tai gal ir reiks visgi užmesti akį. O ir šiaip įdomu, kaip dar visą istoriją pasuks.

O šiam filmui 5/10. Ir dar vienas Ch. Bale iš jo filmografijos išbrauktas. Bet liko dar ne tiek ir mažai.

768> Only Lovers Left Alive / Išgyvens tik mylintys (2013)

Rež.: Jim Jarmusch
Vaidina: Tilda Swinton, Tom Hiddleston, Mia Wasikowska, Anton Yelchin, John Hurt
2013 m., Vokietija, Didžioji Britanija, Graikija, 123 min
Žanras: siaubo romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Vampyrai gali būti įdomūs. Šis filmas – tikra atsvara paskutiniu metu ekranus užplūdusiems saldiems vampyrams. Iš tikrųjų, jei jie negertų kraujo, tas faktas, kad jie ne žmonės, o vampyrai, būtų visiškai nematomas.

Galvojau, kaip visuomet, parašyti anotaciją, bet šįkart susilaikysiu, nes ji atrodys pernelyg nuobodžiai ir neaiškiai. Juk viso labo tai dviejų mylinčių vampyrų, kurie yra susituokę keletą šimtmečių, bet gyvena atskirai, susitikimas. Anotacijoje nepateiksi to, ką tik įsijungus filmą galima pamatyti: nuostabią, užburiančią atmosferą ir tvirtą, žodžiais nenusakomą ryšį, kuriuo susieti abu pagrindiniai veikėjai. Tai ir išlaiko dėmesį viso filmo metu. Gėrėjausi kino juostos stilingumu, jaukumu, paslaptingumu. Tokio harmoningo kino dar reiktų gerai paieškoti. Aktoriai parinkti idealiai: tiek antraeiliai (ta pati Mia Wasikowska labai tinka visokiems keistiems filmams, ką jau buvo galima suvokti žiūrint Stoker), tiek pagrindiniai: Tilda Swinton jau senokai prie tų įdomiųjų ir talentingųjų esu mintyse ,,pasižymėjusi“, o dabar suradau ir dar vieną domėjimosi objektą – Tom Hiddleston. Filme jie galėjo abu tiesiog gulėti ant sofutės visas dvi valandas, o aš vis tiek nebūčiau į juos atsižiūrėjusi. Muzikinis takelis – dar vienas pasigėrėjimo vertas dalykas šioje kino juostoje.

Keliose vietose dėmesio gal ir nepajėgė išlaikyti, nes pagaudavau save mąstančią apie visai ką kitą, bet apskritai neturiu prie ko prisikabinti. Gėris ir ne kitaip. Jei ir toliau taip seksis su filmais kaip pastaruoju metu, tikrai išlepsiu.

Tiesa, o tas siaubo žanras tai visai ne į temą. Nėra nieko gąsdinančio. Juk ir kraujas taip elegantiškai iš taurelių geriamas, jau nekalbant apie tuos nuostabiai atrodančius ledus (taip taip, sušaldytas kraujas).

8/10

131> Like Crazy / Kaip pamišę

Užsinorėjau kokio nors paprasto filmo apie meilę, tad pamaniau, kad reikia pažiūrėti šį. Na, ir nenusivyliau, kadangi gavau būtent tai, ko norėjau.

Viskas prasideda, kai studentė britė Ana įsimyli amerikietį Džeikobą. Tačiau netrukus viza baigiasi, Ana turi palikti JAV..

Sakysite, kad banalu? Taip. Sakysite, kad liūdna? Taip. Sakysite, nuobodu? Ne, tik ne šiandien. Nėra ypatingo ir sudėtingo siužeto, ši problema kone viso filmo metu ir sprendžiama. Ir ne tik vizos gavimo, bet ir sugebėjimo gyventi atskirai ir neprarasti taip puoselėtų jausmų. Paprastutis, bet mielas filmas, kuris neprailgo. Gražūs pagrindiniai aktoriai (ypač vaikinukas 😀 ) , tačiau visgi numačiusi keletą pabaigų šiam scenarijui ir iš pradžių net nežinojau, kokios labiau norėčiau. Kodėl? Tiesiog pažiūrėkite ir patys pamatysite.

Šiame filme vaidina ir Jennifer Lawrence, kurią šiais metais pamatysime The Hunger Games. Dar nemačiusi nė vieno jos vaidmens nusprendžiau, kad ji netinka Ketnės vaidmeniui. Ir išvydusi ją šiame filme nuomonės nepakeičiau. Na, bet gal pamačiusi minėtą filmą nuomonė pasikeis.. O kalbant apie Like Crazy, tai nelabai turiu prie ko prisikabinti, apskritai, man jos personažo net gaila buvo pasidarę.

Filmą rekomenduoju pažiūrėti merginoms, vaikinams gal ir nepatiks.

O dabar paspoilinsiu apie pabaigą, tad, jei nenorite susigadinti malonumo, neskaitykit !

Taigi, pabaiga yra palikta žiūrovų valiai. Na, kaip jums fainiau, taip ir galvokite. Aš lieku prie nuomonės, kad jie visgi išsiskirs. Pabaigoje nebebuvo likę tos meilės, kuri juos vienijo pradžioje. Atrodo, lyg pasiekus tikslą nebėra reikalo stengtis dėl vienas kito. Jie pasidarė per daug skirtingi, kad liktų kartu. Štai tokia mano nuomonė.

Rašau 7/10

Rež.: Drake Doremus,vaidina: Felicity Jones, Anton Yelchin, Jennifer Lawrence, 2011 m., JAV, anglų k.,  90 min.

110> New York, I Love You / Niujorke, myliu tave

Jau seniai ruošiausi pažiūrėti šį filmą. Jame vaizduojamos kelios istorijos, vykstančios viename mieste- Niujorke.

Iš tiesų, tai mielas filmas, kurį rekomenduoju pažiūrėti. Visos istorijos yra skirtingos savo siužetais, kai kurios linksmos, kai kurios liūdnos, todėl žiūrėti yra nenuobodu. Kalbant apie miestą, tai nepasakyčiau, kad mane šis filmas privertė įsimylėti Niujorką kaip kad priverčia dauguma filmų apie Paryžių (beje, noriu pamatyti ir Paris je t’aime (angl. Paris, I love you), kuris, tikiu, yra tikrai ne prastesnis už šį. Kuri iš šių istorijų labiausiai patiko?.. Hmm., net nežinau, nes visos jos savaip žavios, negalėčiau išskirti vienos..

tai daugiau ir nebeplepu ir rašau 8/10

Rež.: Fatih Akin, Yvan Attal, Randall Balsmeyer, Allen Hughes, Shunji Iwai, Wen Jiang, Shekhar Kapur, Joshua Marston, Mira Nair, Natalie Portman, Brett Ratner, vaidina: Bradley Cooper, Hayden Christensen, Rachel Bilson, Natalie Portman, Orlando Bloom, Christina Ricci, Ethan Hawke, Blake Lively, Olivia Thirlby, JAV, 2009 m., 103 min.