983> Knight of Cups (2015)

T. Malick – viskas, ką reikia žinoti, prieš įsijungiant šį filmą. Daug tylos, tobulas vaizdas, kiekviena scena atidirbta iki smulkmenų, net ir aktorių vaidyba atrodo kažkokia specifinė būtent šio režisieriaus filmuose. Apie vienatvę, emocijas, santykius su savimi ir kitais, laiko tėkmę – gal skamba abstrakčiai, bet būtent taip norisi apibūdinti ne vieną jo filmą dėl lėto veiksmo (tiksliau – jo beveik nėra). O dar kokia nuostabi aktorių komanda surinkta – mano mylimas Christian Bale, dar ir Natalie Portman, Cate Blanchett, Antonio Banderas, Freida Pinto ir taip toliau.

Visgi ne taip įsirėžęs į atmintį, mažiau patikęs, lyginant su To the Wonder ar Life of Tree.

6/10

649> Frida / Frida

Na ką, laikas atsipūsti ir pažiūrėti ką nors, kam visokios nominacijos jau praeity. Frida (2002) – tai biografinė romantinė drama, pasakojanti apie garsios dailininkės Fridos Kahlo gyvenimą, bei laimėjusi du Oskarus ir dar keturiems nominuota.

Kaip neretai būna man – kai filmas nepalieka įspūdžio, nors ir nėra labai blogas, sunku ir ką nors pasakyti. Rodos, už daug ką galėčiau lengva ranka dėti pliusą. Iki šiol buvau mačiusi keletą Fridos Khalo paveikslų, girdėjau, kad nesveikavo, bet nieko konkretaus apie ją taip ir nežinojau, todėl šis filmas – gera galimybė susipažinti su minėta dailininke. Salma Hayek dėka, pažinti šią personą buvo nesudėtinga, įtikinama pagr. aktorės vaidyba šiame filme – bene stipriausia kino juostos dalis. S. Hayek, kurią iki šiol vargu ar mačiau atliekant rimtą vaidmenį, čia atsiskleidė kaip puiki aktorė, gaila, kad taip retai jai kas nors įdomaus pasiūloma. Muzikinis takelis parinktas tinkamai, pati Meksikos to laikmečio atmosfera atkurta įdomiai, nepaisant to, kad politika man mažai įdomi. Tačiau siužetas – be jokio kabliuko. Vietomis buvo itin nuobodu, vietomis – visai įdomu, bet visumoje – tiesiog ,,ėjo“ siužetas, o jokio jausmo taip ir nesukėlė: nei teigiamo, nei neigiamo. Tarsi nėra ten nieko tragiško nei nufilmavime (atvirkščiai – nufilmuota gražiai, daug ryškių spalvų, kurios susilieja į vientisą harmoniją), nei vaidyboje, nei dar kur, bet nebuvo jokio cinkelio, kuris įtrauktų ir neleistų atsitraukti.

5/10

Rež.: Julie Taymor, vaidina: Salma Hayek, Alfred Molina, Geoffrey Rush, Antonio Banderas, Diego Luna, Edward Norton, 2002 m., JAV, Kanada, Meksika, 123 min

608> Machete Kills / Mačetė žudo

Dar vakar pagalvojau, kad visai noriu balagano, o to visai tikėjausi iš Machete Kills, o įsijungiau šiandien, kai jau ir nuotaika buvo nebe ta. Po pusės norėjosi net ir išjungti, bet galop pamaniau, kad užbaigsiu visgi.

Tai antroji Rodriguezo režisuotos ,,Mačetės“ dalis, kurioje žymusis Mačetė yra pasamdomas paties prezidento. Mūsų herojus turi sustabdyti išprotėjusį revoliucionierių, ekscentrišką milijardierių ir nelegalių ginklų prekeivį Liuterį Vozą, kuris sugalvojo įvelti į kosminį karą visą pasaulį ir paleisti raketą anksčiau už šiaurės korėjiečius.

Šiek tiek ne į temą. Ieškojau anotacijos, mat neatėjo į galvą joks tinkamas šio filmo pristatymas, tad nuėjau į obuolį. Ten radau kelias pastraipas užimančią anotaciją, kuri labiau skamba kaip filmo reklama su daug bereikalingų pristatinėjimų (visgi tai antroji dalis, tad bent jau dauguma, manau, vis vien jau bus susipažinę su Mačete ir žinos, kas jis).. Ir tai būtų visai nieko, bet kai perskaičiau kelissyk paminėtą žodį papai, pasijutau, lyg skaityčiau kažkokio nesubrendėlio rašytą tekstą, visiškai netinkantį rimtam puslapiui…

O dabar grįžtu prie filmo. Kaip ir minėjau, gal dėl nuotaikos, o gal dėl to, kad jis išties kiek prastesnis, bet nebuvo taip smagu žiūrėti kaip pirmąjį dalį, kai kone visą laiką prasijuokiau. Žinoma, buvo labai smagių momentų, ne tik iš serijos Machete don’t tweet ar Nobody knows Machete, bet ir susijusių su kovos scenomis ar tiesiog juokingais personažais. Tiesa, su žarnomis scena atrodė ne itin pasisekusi (lyginant su pirmąja dalimi, kur toji scena buvo tiesiog epinė), bet humoro Mačetė neprarado, tad bent dėl to džiugu. Kaip ir galima buvo tikėtis, daug bus čia pačių įvairiausių ginklų, gražių moterų, visa galybė susišaudymų, sprogimų, bėgimų, kovų. Be jau pirmoje dalyje matytų aktorių, kurie išliko tokie patys įdomūs ir čia (išskyrus J. Albą, bet ji čia greit dingsta), ypač M. Rodriguez, kuri išties yra šio filmo ašis, taip pat išvysime ir naujų veidų: Lady Gaga (ir beje, gerą įspūdį palikęs pasirodymas!), Sofia Vergara (ši geriausiai žinoma iš serialo Modern Family, kaip ir jame, taip ir filme pasižyminti ypatingu triukšmavimu), Amber Heard, Mel Gibson, Antonio Banderas, jaunoji Vanessa Hudgens (o šią tai nustebau pamačiusi, man ji su niekuo geru neasocijuojasi) ir kt.

Tikėjausi balagano, bet jo buvo šį sykį tiesiog per daug, gal daugiausiai pats siužetas kišo koją, nes tas reikalas su kosmosu tai pernelyg iš fantastikos srities. Ypač pradžia sunkiai įtraukė, po to buvo jau žymiai geriau, galbūt laukimas prailgo (ko laukiau? žinoma, Rodriguez). Nors, paradoksaliai galbūt nuskambės, bet būtų įdomu pamatyti trečiąją dalį, kuri vadintųsi Machete Kills… In Space. Įdomu, kaip ten viskas atrodytų, juolab, kad ir fake trailer’į rodė, kuris tik dar labiau kėlė ūpą pamatyti. Tik kažką skaičiau, kad lyg ir nebebus jos.. Na, matysim.

6/10

Rež.: Robert Rodriguez, vaidina: Danny Trejo, Alexa Vega, Mel Gibson, Amber Heard, Michelle Rodriguez, Sofía Vergara, Charlie Sheen, Antonio Banderas, Cuba Gooding Jr., Vanessa Hudgens, 2013 m., JAV, Rusija, 107 min

537> Interview with the Vampire / Interviu su vampyru

Matyt mažai yra nemačiusių šio filmo, kuris pristatomas kaip siaubo romantinė kino juosta. Visai nesiderina šie žanrai, ar ne? Na, bet realiai nei čia gąsdinančio siaubo, nei rimtos romantikos nėra. Pati vaikystėje esu bent jau gabalą šio filmo mačiusi, tačiau ilgai svajojau, kad vieną dieną pažiūrėsiu nuo pat pradžių iki pabaigos.

Nežinantiems siužeto, trumpai pristatysiu, kad šiame filme vampyras Luji pasakoja savo gyvenimo istoriją. Jis pradeda nuo to momento, kai netrukus po žmonos ir vaiko mirties jį kraugeriu paverčia ir taip amžinam gyvenimui prakeikia vampyras Lestatas.

Iš tikrųjų, tai dabar graužiu save, kad neprisiruošiau anksčiau jo pažiūrėti. Vis tas Tom Cruise kišo koją! Nemėgstu jo nors tu ką, o vos pagalvojus apie ,,Interviu su vampyru“ visad išlįsdavo iš atminties populiarusis plakatas su jo vampyro vaidmenyje atvaizdu. Na, bet šiandien tam padariau galą ir nuteikiau save, kad bus ir kitų aktorių be jo. Na, žinoma, pagrindinį vaidmenį atliekantis Brad Pitt žavi savo sugebėjimu įsijausti į vaidmenį, o ką jau kalbėti apie jaunąją Kirsten Dunst.

Kaip tik filmo pradžioje atsiverčiau naujausio ,,Kinas“ žurnalo numerį, kuriame yra išsamus straipsnis apie K. Dunst aktorės kelią. Mažutė pastraipėlė skirta ir jos vaidmeniui Interview with a Vampire, kuriame ji nusifilmavo būdama vos vienuolikos metų. Iki dabar šis vaidmuo yra išlikęs vienas įsimintiniausių ir geriausių jos karjeroje. Ir išties jai teko nelengvas personažas: Klaudija pasmerkta likti mažametės kūne, nors psichiškai ji – suaugusi moteris. Keitimąsi iš mažos mergaitės į suaugusiąją stebėti buvo įdomu, K. Dunst pasirodė vietomis netgi labai įtikinama, nutaisiusi tokią suaugėlišką veido išraišką bei stovėseną, kad nori nenori, turi patikėti, kad akys meluoja ir po trapia porcelianinės lėlytės išvaizda slypi visai nebe vaikas.

Kino juosta įtraukė nuo pat pradžių, kas buvo gal kiek netikėta, nes buvau prisiklausiusi nuomonių, kad ,,nuobodu“ (tiesa, taip nemažai kas kalba gal labiau apie knygą), o čia mane pagavo įdomumas ir jau nuo pusės filmo buvau visai entuziastingai nusiteikusi ir visiškai nelaukiau pabaigos, nes išties, buvo liūdna, kad pasibaigė, su malonumu ir dar vieną valandą būčiau praleidusi su Luji, besiklausydama jo istorijos.

Nemažai yra sakančių, kad norėtų gyventi amžinai, išlikti visuomet jauni – tokia ,,laimė“ teko ir Luji. Jis to visai nenorėjo, bet Lestatas nelabai jo teklausė. Šiaip jau, nemažai minčių yra pritaikomų ir mūsų, žmonių, gyvenime, apie lygiai tas pačias gyvenimo tiesas svarsto tiek mirtingieji, tiek vampyrai, tik į pastaruosius gal žiūrėti mums įdomiau, pateikiama kiek kitokia forma. Ar įmanoma gyventi, neturint gyvenimo prasmės / tikslo? Kaip surasti tą tikslą? Kiek daug mums reiškia gyvenimas?

Filmas, kurio net neverta lyginti su visokiausiais šių dienų filmais apie vampyrus, kur meilės – seilės pirmoj vietoj (antroje, tiesą sakant, nelabai kas ir bebūna) tiek siužeto, tiek grimo, kostiumų, tiek vaidybos prasme. Dargi milžiniškas pliusas už nuostabų muzikinį takelį!

Matyt belieka pridurti, kad filmas pelnė dvi Oskaro nominacijas už dekoracijas ir muziką, o Kirsten Dunst buvo nominuota Auksiniam Gaubliui už geriausią antraplanį vaidmenį.

Tai jei yra dar kartais tokių, kurie nematė, rekomenduoju. O aš mielai jį sužiūrėčiau ir darsyk!

8/10

Rež. : Neil Jordan, vaidina: Brad Pitt, Tom Cruise, Antonio Banderas, Kirsten Dunst, 1994 m., JAV, 123 min

496> Once Upon a Time in Mexico / Kartą Meksikoje

Taigi, galop šiandien pasižiūrėjau ir trečiąją El Mariachi dalį (apie pirmąją rašiau čia, apie antrąją čia), kuri neabejotinai pasirodė geriausia iš visų trijų!

El Mariachi po skaudžių įvykių nutaria gyventi likusį gyvenimą kaip atsiskyrėlis. Tačiau jo prireikia CŽV agentui, norinčiam pagauti narkomafijos bosą, besirengiantį nužudyti Meksikos prezidentą. El Mariachi prie to pačio suvokia turįs atkeršyti ir dar vienam žmogui, kuris atėmė pačius brangiausius žmones.

Robert Rodriguez sukvietė dar didesnį būrį gerai žinomų aktorių: be Antonio Banderas ir Salmos Hayek čia vaidina ir Mickey Rourke, Eva Mendes, Willem Dafoe ir net Enrique Iglesias, kuris labiau pasižymėjęs ne vaidyboje, o dainininko karjeroje. O pati didžiausia filmo žvaigždė- Johnny Depp. Jo personažas puikus. Nuo marškinėlių su linksmais užrašais ir nuostabios dėžutės, į kurią sudėti 10 000, baigiant jo sugebėjimu šaudyti, šio bei to netekus (nenoriu spoilinti).

Kaip ir patiko R. Rodriguez sugebėjimas sukurti tokį pramoginį filmą, prieinant (o gal net ir peržengiant) absurdo lygmenį, tačiau padarant taip, kad žiūrovas juoktųsi, nes viskas padaryta tyčia. Kad ir kraujas, užtiškęs ant ekrano- tai tikrai ne nepakankamo biudžeto kaltė. Ironijos ir smagių akimirkų visiškai netrūko.

Danny Trejo sugebėjo šioje trilogijoje suvaidinti du skirtingus veikėjus, tad mirštantį jį matysime net dusyk. Bet šioje dalyje jis sugebėjo net nusišypsoti (tiesą pasakius, su šypsena jis atrodo visai mielas), ne tik akmeninį veidą parodyti.

Aišku, susišaudymų netrūks, tačiau dėmesio verti tik J. Deppo pasišaudymai filmo pabaigoje.

Tad buvau visiškai pamaloninta, kadangi filmas pranoko lūkesčius, kurių ne tiek daug ir beturėjau.

7/10

Rež.: Robert Rodriguez, vaidina: Antonio Banderas, Salma Hayek, Johnny Depp, Mickey Rourke, Eva Mendes, Danny Trejo, Willem Dafoe, 2003 m., JAV, 102 min

491> Desperado / Desperado

Antroji El Mariachi dalis, kurioje visi jau šneka angliškai, o pagrindinius vaidmenis atlieka daug žinomesni aktoriai. Antonio Banderas vaidina tą patį El Mariacho (ar tiesiog muzikantą), kuris buvo pagrindinis pirmoje dalyje. Čia jis nori atkeršyti narkotikų platintoją Bučą, kurio patikėtinis ir nužudė jo mylimąją bei visam gyvenimui sužalojo jo ranką (tačiau tai netrukdo su ja kuo geriausiai valdyti ginklą).

El Mariacho buvo, kaip čia geriau išsireiškus, tiesiog paprastas filmas, be jokių įmantrybių, o Desperado jau kuriamas su tūkstantį kartų didesniu biudžetu, tad neišvengiama įvairių ,,kvapą gniaužiančių“ susišaudymų. Be abejo, įdomiausiai atrodė priešpaskutinė kova, kai A. Banderaso vaidinamam veikėjui pagelbėjo du pažįstami su gitarų dėklais. Taip ir nesuvokiau, kaip ten viskas logiškai būtų paaiškinama su jų veikimu, bet ką jau čia, vėl logikos trokštu iš tokių filmų… Kraujai taškosi lengvai, ko irgi nebuvo pirmoje dalyje, epizodiškai išvysti galime ir Quentin Tarantino, kuris taip pat neišvengia savo lemties.

Pamenu, vaikystėje jį žiūrėjau kelissyk, tuomet man jis paliko gerą įspūdį, tačiau dabar, kai vos vakar mačiau pirmąją dalį (beje, prieš žiūrint Desperado pamatyti El Mariachi visai nebūtina), man kliuvo tai, kad siužetai pernelyg panašūs ir be jokių didesnių netikėtumų. Atrodo, lyg būtų paimtas tas pats scenarijus, pakeista viena kita detalė- ir jau turime naują dalį. A. Banderas puikus kaip visuomet, Salma Hayek- tiesiog gražus papuošaliukas šalimais, nuskamba viena kita daina ar akordas, o siužete- nieko naujo.

Beje, kuriam laikui pasirodo ir Danny Trejo (gerai žinomas iš Machete). Mane jo rimta mina ir įdomūs žaisliukai prajuokina, tačiau pastebėjau, kad jis savo vaidyba visiškai nesiskyrė nuo Machete. Gal jis visur toks pats?

Trečią dalį žiūrėsiu, tačiau jau nebesitikiu, kad būsiu nustebinta.

Na, kartelį pažiūrėti šiaip jau tikrai galima, toks pramoginis filmas. 6/10

Rež.: Robert Rodriguez, vaidina: Antonio Banderas, Salma Hayek, Danny Trejo, Quentin Tarantino, Carlos Gallardo, Consuelo Gómez, 1995 m., JAV, 104 min

434> Ruby Sparks / Rubė Sparks

Ruby Sparks- tai romantinė fantastinė komedija, kurią režisavo Jonathan Dayton ir Valerie Faris- garsiosios (tačiau pačiai dar neteko jos matyti) kino juostos ,,Little Miss Sunshine“ kūrėjai, o scenarijų parašiusi Zoe Kazan atliko ir pagrindinį- Rubės Sparks- vaidmenį.

Filme pasakojama apie tai, kaip garsus rašytojas, rašydamas naują romaną, sukuria savo svajonių merginą, kurią išvydo sapne. Tačiau netrukus ji pasirodo ne tik naktį ir, begaliniam Kalvino džiaugsmui, Rubė nėra vien tik nematoma jo mergina: ji reali kaip ir kiekvienas kitas žmogus.

Ne visai tipinis romantinis filmas, o toji fantastika- tokia lengva ir vos pastebima. Nelabai man verčiasi žodis sakyti komedija, apibūdinant šį filmą, kadangi nepamenu, kad būčiau bent plačiai nusišypsojusi, nors mielų scenų buvo, tačiau keliančių juoką- ne itin. Pirmoji kino juostos pusė mus nuteikia tiesiog šiltai, jaukiai istorijai. Bet juk tokios visos pradžios būna, argi ne? Todėl su šiokiu tokiu jauduliu bei nuspėdama, kas pakiš koją vėliau, laukiau, koks išlįs konfliktas. Be šito mažai kino juostų, ypač romantinių gali apsieiti. O belaukiant gėrėjausi kone idealia draugyste, susipažinau su keletu trečiaeilių veikėjų: pasirodo ne tik Antonio Banderas, kurio iš karto net ir nepažinau, bet ir iš True Blood man žinoma D. A. Woll, kuri vaidina Kalvino buvusiąją, tačiau taip ir nesupratau, kam ji apskritai buvo reikalinga: galbūt tik tam, kad praskaidrintų ramią atmosferą nemažu ginču?.. O jau tada po truputį visa istorija ima riedėti žemyn, kulminacija kartu ir laukiama ir nelaukiama, o jau kai siužetas atsiranda aukščiausiame taške, tai net sunku buvo stebėti Kalvino elgesį. TOJI scena man pasirodė labai stipri, sukėlė daugybę emocijų.. Pabaiga iš dalies mane kiek nuvylė, bet visumoje filmas pasirodė jaukus, estetiškas, neperkrautas nereikalingomis detalėmis, mielas ir tikrai vienas geresnių romantinio žanro pavyzdžių. Todėl rekomenduoju.

O pati rašau stiprų 7/10

Rež.: Jonathan Dayton, Valerie Faris, vaidina: Paul Dano, Zoe Kazan, Antonio Banderas, Annette Bening, Deborah Ann Woll, Chris Messina, 2012 m., JAV, 104 min

396> The Mask of Zorro / Zoro kaukė

Kažkaip visai spontaniškai įsijungiau šį ne kartą vaikystėje matytą filmą, kadangi jau senokai norėjau pažiūrėti, ar vis taip pat man jis patiks. Na, ir galiu pasakyti, kad pernelyg nenuobodžiavau žiūrėdama, išskyrus tuos momentus, kai kovos užsitęsdavo per ilgai (tai pasinaudodama tuo atlikau keletą pašalinių smulkių darbų) ir pažiūrėjau kaip pakankamai smagią romantinę komediją, nes juokingų momentų šiame filme tikrai nemažai. Ir tas humoras nėra lėkštas, o greičiau jau subtilus, jo nei per daug, kad pasidarytų nebejuokinga, nei per mažai. Tikriausiai nuo šio filmo ir susižavėjau puikiąja Catherine Zeta-Jones, na, ir žinoma, Antonio Banderas, nors jų vaidmenys ir nėra nei kažkuo išskirtiniai, nei pribloškiantys, tačiau itin mieli. Abu puikiai darbuojasi špagomis, šoka, vaidina ir atrodo. Siužetas pilnas įvairių posūkių, bet galop sugrįžtama prie to, dėl ko viskas ir prasidėjo, lemiama kova šiam filmui- būtina kaip oras. Ir vis dėlto, trukmė galėjo būti kiek mažesnė, nes vietomis pasirodė pernelyg ištempta, o ir galop nebepajėgia iki galo išlaikyti dėmesio..

Beje, yra šio filmo antroji dalis The Legend of Zorro (2005), kurios dar nesu niekada mačiusi. Gal kada ir pažiūrėsiu.

7/10

Beje, šis filmas turi savo sąskaitoje dvi Oskaro nominacijas už geriausius efektus ir muziką.

Rež.: Martin Campbell, vaidina: Antonio Banderas, Anthony Hopkins, Catherine Zeta-Jones, 1998 m., JAV, Vokietija, 136 min

379> Haywire / Melori Kein. Prarasta kontrolė

Dažniausiai būnu arba nusprendusi, kokį filmą žiūrėsiu, arba nusprendusi, kad noriu kažką pažiūrėti, ilgai ilgai ieškau tokio, kuris tiktų būtent tai dienai. O šį kartą buvo trečiasis variantas: nežinojau ką žiūrėti, bet įsijungusi vieną puslapį nusprendžiau pažiūrėti vieną iš pirmųjų akiratyje atsidūrusių filmų.

Filmas pasakoja apie samdomą specialiųjų tarnybų agentę Melori Kein. Išvadavusi įkaitą Barselonoje, Melori vyksta atlikti specialiosios operacijos į Dubliną. Tačiau operacija klostosi ne taip, kaip buvo planuota ir netrukus Melori įsitikina, kad specialiosios tarnybos ją išdavė.

Nesu veiksmo filmų mėgėjų, bet matyt kaip ir daugelį, taip ir mane patraukė gausus mėgstamų (ar šiaip gerų) aktorių būrys. Bet užteko keturių pirmų minučių, kad ateitų mintis: kodėl aš tai žiūriu? Būna tikrai neblogų trilerių, kuriuos visai maloniai sužiūriu, bet šitame nemačiau nieko gero, vienu metu net sukau filmą atgal, nes maniau, kad kažką praleidau, tačiau pasirodė, kad ne, kol bandžiau suvokti, kas ten vyksta, truputį nuobodžiavau, muštynės kėlė juoką, galop atsiradus normalesniam siužetui pasidarė visai įdomu, tada ,,bum“- netikėtas posūkis (tiesiog nesitikėjau, kad tai įvyks), na, o po to vėl kažkokia makalynė, kuo toliau, tuo viskas prasčiau, neįdomiau.. Vėlgi, surinkta krūva gerų aktorių, bet tai tikrai nereiškia, kad pats filmas- vertas žiūrėjimo..

4/10

Rež.: Steven Soderbergh, vaidina: Gina Carano, Channing Tatum, Antonio Banderas, Ewan McGregor, Michael Fassbender,2011 m.,  JAV, Airija, 93 min

263> You Will Meet a Tall Dark Stranger / Kai sutiksi žavų tamsiaplaukį

Pasakojama apie dvi sutuoktinių poreles: Alfio ir Helenos bei jų dukros Sali ir vyro Rojaus. Čia rodomi jų lūkesčiai, svajonės, siekiai, kilusios problemos bei įvykiai, apvertę jų gyvenimus aukštyn kojom.

Woody Alleno filmai man patinka dėl dialogų, kurie skiriasi nuo tų, kurie yra kitų režisierių filmuose. Paprasti, natūralūs, neperspausti- tokie man jie yra. Dar patinka tai, kad nestokojama žavaus ir mielo humoro. Kad jau pradėjau girti, tai paminėsiu ir tą faktą, kad patinka, jog Allen’o filmams būdingas skirtingų kartų bendravimas, kai yra sugriaunamos ribos tarp metų skirtumo ir pašnekesio dalyviai tampa lygiaverčiais partneriais. Visa tai, ką išvardinau, galima rasti ir šioje kino juostoje.

Vaidina nemažai žinomų aktorių. Naomi Watts, Antonio Banderas, Anthony Hopkins- šie vardai žinomi kone kiekvienam. Smagu buvo pamatyti Freida Pinto (išgarsėjo ,,Slumdog Millionaire“), kuri čia atliko mielą vaidmenį. Na, bet kalbant apie personažus, tai visi spalvingi ir skiritingi, turintys savų keistenybių. Tuo man ir patinka W. Alleno filmai- čia nebūna nuobodžių veikėjų.

Dargi patinka man, kad būna pasakotojas, kuris karts nuo karto įsiterpia. Net ir kreipimasis į žiūrovus žiūrint tiesiai į kamerą, kurį pastebėjau jau nebe pirmame šio režisieriaus filme, man buvo laiku ir vietoje.

Vis dėlto iš siužeto norėjosi šiek tiek daugiau, kiti W. Allen’o filmai buvo įdomesni. O ir labai pritrūko aiškesnės pabaigos..

6/10

Rež.: Woody Allen, vaidina: Gemma Jones, Anthony Hopkins, Naomi Watts, Josh Brolin, Freida Pinto, Antonio Banderas, Lucy Punch, 2010 m., JAV, Ispanija, 98 min