836> Ain’t Them Bodies Saints / Ne šventieji (2013)

Rež.: David Lowery
Vaidina: Rooney Mara, Casey Affleck, Ben Foster
2013 m., JAV, 96 min
Žanras: kriminalinė romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Rūta ir Bobas užsiima nusikalstama veikla. Per vieną susišaudymą Rūta pataiko į policininką. Bobas, begindamas savo besilaukiančią mylimąją, suverčia kaltę sau ir todėl turi sėsti į kalėjimą. Ji pažada laukti. Po ketverių metų Rūta sulaukia žinios apie Bobą…

Juokinga sakyti, bet vien perskaičiusi pavadinimą žinojau, kad pažiūrėsiu aš jį anksčiau ar vėliau, o galiausiai šiandien įsijungiau po vakar peržiūrėto anonso. Žadėjo liūdną, tačiau gražų filmą – šie du epitetai tik ir sukasi galvoje peržiūrėjus kino juostą. Ir šiuo atveju tai nėra gerai, nes daugiau ir neturiu ką pasakyti. Vizualiai tai yra be galo gražus filmas, daug lėtų, užburiančių scenų. Skaičiau, kad daug kas šį filmą lygino su T. Malick – ir tikrai, kažkaip į galvą man atėjo The Tree of Life kai kurių scenų vaizdai. Bet Malick’as sugeba jausmą ,,pagauti“ ir priversti kažkokią emociją pajausti, ko negaliu pasakyti apie šį filmą. Prie viso grožio išties ,,įsipaišo“ man viena gražiausių moterų kine (ir ne tik jame) – Rooney Mara, kuri ir kaip aktorė verta dėmesio. Žvilgsniais kalbėti, pasirodo, neprastai moka ir Ben Foster, kuris iš anksčiau labiau man asocijavosi su veiksmo filmais. Casey Affleck – lyg ir viskas tvarkoje, bet pasirodė pernelyg šaltas personažas. O koks gali daugiau būt šioje situacijoje? Nežinau, bet būtent to minėto jausmo man iš jo pusės trūko. Na, ir prie jo balso priprasti vis dar nesugebu. Tačiau visa bėda pačiame siužete. Jis nuspėjamas iki pat paskutinės minutės, kas vėlgi, kaip nesyk kartojau, ne visada būna blogai, nes retai kažką originalaus išvysti galima, todėl svarbiausia būna, kaip tai padaryta. Ir tame ,,kaip“ pritrūko to, kad kažką jausčiau – kad gailėčiau / žavėčiausi / nervinčiausi / bet koks kitas jausmas. Žiūrėjau ir toks jausmas, kad man nei šilta, nei šalta, netgi nenoras buvo, kad Bobas kada nors grįžtų pas ją, nes nejaučiau tarp personažų ryšio, nejaučiau ryšio tarp jų ir savęs. Tai ir buvo esminė priežastis, dėl kurios užmiršiu apie šį filmą galbūt jau padėjusi tašką šiame atsiliepime (gal visgi kiek ilgiau, nes kai kurios žaviai pastatytos scenos dar išnyra atminty), nepaisant to, kad atmosfera sukurta įtikinamai.

6/10

484> 3:10 to Yuma / Traukinys į Jumą

Tai 1957-ųjų vesterno perdirbinys, kurį režisavo James Mangold, kuris gerai žinomas iš kitų savo režisūrinių darbų, tokių kaip Walk the Line ar Girl, Interrupted.

Pasakojama apie Deną Evansą, smulkų fermerį, kuris dėl pažadėto atlygio sutinka kartu su keliais vietiniais lydėti garsų nusikaltėlį Beną Veidą iki stoties, kur traukinys jį nuveš į Jumos kalėjimą. Tačiau visos kelionės metu jiems ant kulnų lipa Veido gaujos nariai, siekiantys išvaduoti savo vadą.

Tikriausiai suskaičiuočiau ant vienos rankos pirštų, kiek esu iš viso mačiusi vesternų. Ir, pripažinsiu, filmo pradžioje, kai šaudėsi visi kas tik galėjo ir kaip mokėjo, maniau, kad tai yra tas žanras, kurio man visgi reiktų vengti. Tie šaudymai visuomet tokie nuobodūs! Na, bet iškentėjau pradžią, o vėliau, kai viskas įsivažiavo, nė nepajutau, kaip įsitraukiau.

Denas Evansas- fermeris, kuriam svarbus kiekvienas pinigas. Jo žemes grasinama atimti labai greitai, kadangi jis įsiskolino dėl sausros. Tačiau Denas nenori trauktis iš savo gyvenamosios vietos dėl šeimos, ypač jaunėlio sūnaus, kuriam dėl ligos rekomenduojama gyventi sausame klimate. Tad Benas Veidas pasirodo gera ir tinkama proga gauti taip trūkstamų pinigų, kuriais galėtų užsimokėti skolas ir ramiai gyventi toliau. Tad net numanomi pavojai jo negąsdina. Christian Bale kaip visuomet buvo puikus vaidmenyje, nėra čia ko ir pridurti.

Sakoma, kad draugą nelaimėje pažinsi, tačiau tai tinka ir tuomet, kai kalbama apie kelionę. Kai tenka su žmogumi būti dieną naktį, visą laiką būti šalia, tiek per sunkumus, tiek per palaimingas akimirkas, kai viskas klostosi taip, kaip sumanyta, žmogus atsiskleidžia visiškai naujai. Benas Veidas- negailestingas nusikaltėlis, nuo kurio rankos mirė daug šeimų, tačiau kelionės metu jis atsiskleidžia kiek kitokiomis spalvomis. Ir taip iki pat paskutinės minutės. Na, o ir kaip gali kažką blogo galvoti apie tokį gerietiškų akių savininką Russell Crowe?

Taigi, bent man nebuvo jis įdomus nuo pirmos minutės, teko kiek palaukti, bet paskui likau neabejinga šiai istorijai. Muzikinis takelis, aišku, neprilygsta Django Unchained, bet tinkamas tokio žanro filmui (pasirodo, 3:10 to Yuma buvo nominuota dviems Oskarams už muziką bei garso efektus). Veiksmo nemažai, susišaudymų apstu, tad, manau, mėgstantieji tai neliks irgi abejingi kino juostai. Atmosfera- būtent tokia, kokios ir norėjosi. Pabaiga kiek nuspėjama, bet įspūdį vis vien nemenką padarė.

8/10

Rež.: James Mangold, vaidina: Russell Crowe, Christian Bale, Logan Lerman, Ben Foster, Vinessa Shaw, Alan Tudyk, 2007 m., JAV, 122 min

439> 360 / 360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu

Fernando Meirelles ne vienas filmas yra puikiai žinomas visame pasaulyje: Blindness, The Constant Gardener, Cidade de Deus (pastarojo dar neteko matyti). ,,360“- ne pernelyg populiarus filmas, neskaitant to, kad jame vaidina nemažai gerai žinomų aktorių: Jude Law, Rachel Weisz, Anthony Hopkins, Ben Foster, nors asmeniškai man patiko ir kiti, kurie dar neįsitvirtinę kine.

Maži meilės nuotykiai yra pinami  į vieną aistringą ir jaudinančią 21 amžiaus meilės istoriją, kuri supančioja žmones iš skirtingų pasaulio kampelių. Prasidėdamas Vienoje, tinklas apraizgo Paryžių, Londoną, Bratislavą, Rio, Denverį ir Fyniksą.

Jungiamos ne tik skirtingos šalys, miestai, bet ir skirtingi žmonės: toje pačioje istorijoje savo vietą randa ir prostitutės, ir verslininkai, kažkas bėga nuo išdavusio vaikino, kažkas puoselėja viltį, kad suras dukrą ar pagaliau pradės naują gyvenimą… Nors naujo, kitokio gyvenimo trokšta kone visi personažai. Ir jie visi įdomūs, nors apie jų gyvenimus iš tiek, kiek parodo, galima mažai spręsti, bet iš kitos pusės atrodo, kad visiškai supranti juos ir taip ir norisi kai kuriuos stumtelti, kad pagaliau pakeistų savo gyvenimą, kad pagaliau pasijaustų laimingi. Nėra čia jokios kulminacijos, viskas vyksta ramiai, nei per daug greitai, nei per lėtai, ir visai nesinori, kad filmas baigtųsi, o pasirodžius titrams kažkaip net gaila pasidaro, nes norisi sužinoti: o kas toliau? Man pačiai labiausiai patiko paskutinis pusvalandis, nors ir iki tol rodytos istorijos vertos dėmesio.

Filmas, tikiu, patiks ne kiekvienam. Man jis kad ir ne šedevras, bet mielas, šiltas ir paprastas filmas, kurį nesiraukydama pažiūrėčiau ir dar sykį. Ir tikiu, kad tik dar labiau pagerėtų nuomonė.

7/10

Rež.: Fernando Meirelles, vaidina: Jude Law, Rachel Weisz, Ben Foster, Anthony Hopkins, 2011 m., Didžioji Britanija, Austrija, Prancūzija, Brazilija, 110 min

198> X-Men: The Last Stand / Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis

Tai trečioji ,,Iksmenų“ dalis, kurioje ir toliau mums jau gerai žinomi mutantai kovoja su Magnetu ir jo kariauna. Šioje dalyje atgyja žuvusi Džinė. Negana to, išrandami vaistai, kurie sustabdo genetines mutacijas, taigi, tenka kovoti ne tik su ilgalaikiu priešu, bet ir Vyriausybės pajėgomis.

Pavadinimas sako tiesą: tai žūtbūtinė ir galutinė kova. Baigus žiūrėti nekils jokių klausimų, kodėl vėlesnėse dalyse imamasi kitų temų (štai ketvirtojoje bus skiriamas dėmesys Volverinui, o penktojoje- grįžtama į praeitį). Atsiranda naujų, įdomių galių turinčių mutantų, bet netrūksta ir tokių, kurie savo galias ketina panaudoti prieš Magneto priešininkus. Todėl kovų tikrai netrūks, kai kurie vaizdai primins kone apokaliptinius filmus, manau, kad žiūrint kino teatre kai kurios vietos turėjo atrodyti pakankamai įspūdingai. Tačiau be atradimų netrūksta ir praradimų, o svarbiausia, kad ne visi jie buvo trokštami ir reikalingi. Praradimai- tai ne tik mirtys, bet mutantai nusprendę (ar buvę priversti) prarasti savo galias.

Filmas tikrai nenuobodus, nors manau, gal būtų kitokia nuomonė, jei visas dalis būčiau žiūrėjusi be didesnių pertraukų. Tuomet tikrai pabostų tos nuolatinės kovos. O kadangi darau nemažas pertraukas, spėju pasiilgti veikėjų, o ypač Volverino, kuris kartais pažeria tikrų perliukų. Nors šioje dalyje jis buvo ganėtinai pasidavęs savo jausmams. O ir nebuvo kada normaliai apsižodžiuoti su Ciklopu, o tai man tikrai patikdavo.

Rekomenduoju? Taip, jei matėte pirmąją ir antrąją dalį.

6/10

Rež.; Brett Ratner,vaidina: Patrick Stewart, Hugh Jackman, Halle Berry, Ian McKellen, Famke Janssen, Anna Paquin, James Marsden, Shawn Ashmore, Ellen Page, Ben Foster, Aaron Stanford, 2006 m., JAV, Didžioji Britanija, Kanada, 104 min

10> The Mechanic / Mechanikas

Nesu trilerių mėgėja, o šį filmą paskatino pažiūrėti geri komentarai bei Ben Foster (nuotr. kairėje), kurį žinau iš labai patikusio filmo Bang Bang You’re Dead.

Siužetas: Artūras- šaltakraujis samdomas žudikas, kuriam vieną dieną liepiama nužudyti Harį- gerą (ir tikriausiai vienintelį) draugą. Netrukus pasirodo Hario sūnus Styvas. Artūras pradeda mokyti žudymo ,,meno“ subtilybių.. Bet kas bus, jei jis sužinos, kad Artūras nužudė jo tėvą?..

Man patiko ir pusantros valandos tikrai neprailgo. Nevirškinu filmų šaudo- gaudo, o šiame šaudymai vyksta tikrai neilgai, net ir bėga ne tiek ir daug. Tiesa, yra muštynių, sprogimų- bet juk tai trileris. Man patiko siužetas, aktoriai, tiesa, pabaigą nuspėjau, bet vis tiek tai buvo gera pabaiga 😀

Trilerių gerbėjams tikrai patiks. Negerbėjai taip pat gali pabandyti pažiūrėti 😉 Vertinu 7/10

Tiesa, pasirodo tai perdirbinys- originalas čia.

Rež.: Simon West, vaidina: Ben Foster, Jason Statham, 2011 m., JAV, anglų k., 93 min.