1095>Doctor Strange / Daktaras Streindžas (2016)

Po WandaVision supratau, kad metas peržiūrėti Doctor Strange, nes serialo pabaigoje buvo užuominų į antrąją filmo apie šį Marvel personažą dalį. Kadangi aktyviai nesidomėjau, kaip kiekvienas iš jų gavo savo galias, Doctor Strange yra vienas iš tų, apie kurių atsiradimą iki šiol nežinojau. Tad paaiškėjo, kodėl jis daktaras, koks asmeninis pasakojimas slypi už šio personažo. Ar buvo įdomu? Sunku pasakyti. Smalsumą patenkinau, prisidėjo dar viena detalė į visumą, Mads su savo makiažu traukė dėmesį, bet bendrai buvo nuobodoka, nieko nebūčiau praradusi, jei filmas staiga būtų nutrūkęs. Veikėjai – tokie šiaip sau, nors potencialo buvo. Vienas iš mažiau patikusių Marvel filmų. 6/10

imdb

1011> Avengers: Endgame / Keršytojai: Pabaiga (2019)

Prieš mėnesį įsigyti bilietai leido jau premjeros vakarą gan gerose vietose sėdint žiūrėti finalinę Keršytojų dalį. Daug šnekėti neturiu ką, man rodos, čia ir ne tas filmas, apie kurį verta plėstis, nes kas norėjo, tikriausiai jau peržiūrėjo, nepriklausomai nuo visokių vertinimų.

Kadangi mačiau tik mažą dalį Marvel filmų, tai baisiai neliūdžiu, nes atsiradus norui galėsiu įsijungti dar nematytus, bet žinoma, žiūrėti paskutinę dalį buvo keistas jausmas, visgi tai atsisveikinimas ir su kai kuriais personažais (o tiksliau – juos vaidinančiais aktoriais).

Buvo baimės dėl trijų valandų trukmės, bet prabėgo jos nepastebimai, kad ir išėjus iš salės padarėme išvadą, kad kai kur tikrai galima buvo trumpinti ar nesiplėsti. Su Toru irgi buvo pernelyg užsižaista, pradžioje dar kaip ir juokinga, vėliau tie patys bajeriai jau ėmė pabosti. O visa kita – įdomu, veiksmas ir siužetiniai vingiai įtraukia, kai kur humoras tiko ir patiko, veikėjai, rodos, visi savi – emocijų visokių buvo pilna, aišku, neramaus laukimo dėl to, kas išgyvens ir kaip sugalvos užbaigti, irgi buvo. Nesu tikra, ar geriau už Infinity War (galvoju, kad priešpaskutinė dalis gal net ir labiau įstrigo), bet tikrai galutinis rezultatas nenuvylė, net ir turint nemažus lūkesčius.

8/10

981> Avengers: Infinity War / Keršytojai. Begalybės karas (2018)

Minčių kratinys apie šiandien matytą filmą. Sudėlioti į normalų tekstą poreikio šiuo metu nejaučiu.

Pustrečios valandos pralėkė labai greitai ir kur kas geriau nei buvo galima pagalvoti. Veiksmo buvo per akis, šokinėjimo per planetas, keliavimo kosmosu – tiek kad draugė net sakė, kad vienu metu jautėsi lyg Star wars žiūrėdama. Nors kovų daug, o bendravimo tarp superherojų, kuris man patikdavo kai kada net labiau nei pačios kovos, itin minimaliai, bet šįsyk visai nejaučiau nuobodulio, kuris nesvetimas man, kai ekrane visi tik mušasi ir daugiau nieko neveikia.

Taigi, superherojai, kurių surinkta daugybė ir net ne visi vieni kitus sutinka, kovoja prieš didįjį priešą – Thanos. Jam pasipriešinti – kur kas sunkiau nei prieš kitus, o kad kažkam negerai baigsis, sklandė kalbos jau ilgą laiką. Neslėpsiu, ėjau su baime, kad žus minimum vienas mano mėgstamas veikėjas. Pirmosios rimtesnės mirties sulaukiama gan greitai, todėl ji kiek nustebina (nes atrodo, kad standartiškai turėtų palaukti kokios nors finalinės kovos tokios mirtys. Bet finalinę kovą išvysti turėtume tik kitame filme.). O ir be abejo, gaila paties personažo, kuris buvo vienas iš labiausiai mėgstamų. Po to praradimų buvo keli, bet jie man nekėlė kažkokių didelių jausmų.

Didžiausia filmo žvaigždė, neskaitant priešo, buvo, be abejo, Toras. Jis užėmė bene daugiausiai eterio, bet skųstis tuo visai nesinori, nes jis per daug stiprus kaip personažas ne tik dėl savo asmenybės, bet ir dėl to, kad kaip kovotojas jis turi ką parodyti ir nuveikė filme ne tiek ir mažai.

Thanos, kaip jau teko skaityti ir kitų atsiliepimus, yra išties gerai išplėtotas blogiukas, kadangi jį matyti galima ne tik kaip žudymo mašiną, kuri tą daro visiškai nemąstydamas ir kai kada, rodos, net be kažkokios didelės priežasties. Anaiptol, jis parodomas ir kaip šiokią tokią širdį turintis (bet tai nereiškia, kad sulauks kas nors pasigailėjimo) personažas, todėl jis nespraslysta pro akis kaip dar vienas ,,iš tų“ ir tampa gan įsimintinas blogasis veikėjas.

Jei žiūrint Thor: Ragnarok humoro kai kada buvo ir ne visai vietoje, ir ne visai juokingo, šioje Avengers dalyje jis būdavo laiku, vietoje ir išties prajuokinantis kai kada net iki ašarų.

Kiek baisu buvo dėl gąsdinimų, kad baisiai daug personažų žada dalyvauti šiame Infinity war. Baisu, nes ne tiek daug ir mačiusi aš kino juostų apie superherojus, tik tuos, kurie labiausiai domino, dar dalį Guardians of Galaxy ir tiek. Bet atrodo, kad visų bazinių žinių, kurias turėjau, pakako ir įdomumas nuo to nenukentėjo.

Atskiras žodis apie Hulk – jis šįsyk, kaip ir Ragnarok žiūrint, gan smagiai vėl pasirodė. Pasirodo, veikėjas turi gan neblogą potencialą.

Captain America – dar labiau suvyriškėjęs, surimtėjęs, bet išlaikęs savo kovos dvasią.

Na, ir pabaiga. Kas per velniava įvyko. Tiek kovų, veiksmo, specialiųjų efektų, greičio ir, rodės, tikslaus ėjimo link kažko finalinio, o pabaigą padarė tokią gan nykią. Aišku, intrigos sukėlė, o ir tai – puiki įžanga kitai Avengers daliai, tačiau realiai tikėtasi buvo kažko įspūdingesnio.

Visgi man tai labiausiai patikusi dalis. 8/10.

978-980> Thor / Thor: The Dark World / Thor: Ragnarok (2011-2017)

Kaip kažkada užsiminiau, dar planavau šį bei tą pažiūrėti iki naujausios Avengers filmo dalies peržiūros. Suspėjau tik visus tris filmus apie Torą pažiūrėti, bet tiesą pasakius be jo gal tik Doctor Strange nebent dar būčiau norėjusi suspėti pamatyti. Aptarsiu visas dalis be didelių spoilerių.

Pirmoji dalis – Thor / Toras (2011) – yra gan standartinė pirmoms dalims būdinga istorija, kurios metu sužinomi pagrindiniai faktai apie herojų. Jei nebūtų patikusi ši dalis, tikrai nebūčiau žiūrėjusi kitų, tad jau vien tai rodo, kad man pasirodė visai verta žiūrėjimo kino juosta. Iki šiol pernelyg nekreipdavau dėmesio į Torą, bet šiandien žiūrint trečiąją Avengers dalį teko Captain America dalintis dėmesiu su juo, kadangi personažas pasirodė ir mielas, ir gan smagus (arogancija kai kada būna ir neatstumianti, pasirodo), o ir, neslėpsiu, Chris Hemsworth balsas yra toks, kurio galėčiau klausytis visą laiką. Žinoma, yra ir meilės istorijos kažkiek, čia ir Natalie Portman sutinkama, bet jos istorijoje nieko ypatingo nemačiau, o pats personažas, kad ir bandantis kažką savito parodyt, bet galiausiai liekantis skystokas ir neišplėtotas. Ir o taip, Loki – blogiukas, kuriuo negalima nesižavėti. 7/10

Iš karto po pirmosios dalies įsijungiau antrąją – Thor: The Dark World / Toras 2: Tamsos pasaulis (2013). Ir teko nemenkai nusivilti, nes ši dalis pasirodė nuobodi. Vietomis net suprasdavau, kad kažkur ne ten žiūriu ir ne tą galvoju, nes nebesuprasdavau, kas vyksta. Bet Loki ir Toras vis vien sugebėdavo atkreipti į save dėmesį ir toliau kurti simpatiškus ir smagius personažus. 5/10

Na, ir trečioji dalis – Thor: Ragnarok / Toras. Pasaulių pabaiga (2017), kuri kėlė nemenkai lūkesčių, nes daug kas ją labai gyrė. Čia nebelieka vietos meilei (šios trilogijos atveju – ir puiku), tačiau netrūksta veiksmo ir humoro. Atrodo, kad nuomonės dėl pastarojo dalyko – humoro – išsiskiria. Vieniems kaip tik atrodė jis – didelis filmo pliusas, kitiems – kad jo buvo per daug ir dėl to kino juosta atrodė labiau kaip komedija. Man pačiai kai kada irgi atrodė pernelyg perspausta, net ir nejuokinga, nors kaip ir turėtų būti juokinga, bet kita vertus, vietomis humoras buvo kaip tik smarkiai prajuokinantis. Nemažai dėmesio skiriama ir vienam nuobodžiausių (man) superherojų Hulk’ui, kuris šįsyk visai praskaidrino bendrą atmosferą. C. Blanchett vaidinta blogiukė priminė A. Jolie vaidintą personažą vienoje pasakoje, bet šiaip jau gan neblogai pasirodžiusi. Žymiai geresnė dalis už antrąją, čia net klausimų nekyla. Bet kad būtų absoliučiai sužavėję, irgi nepasakyčiau. Smagi pramoga ir tiek, ko daugiau iš tokių filmų tikėtis. 7/10

807> The Imitation Game / Vaizduotės žaidimas (2014)

Rež.: Morten Tyldum
Vaidina: Benedict Cumberbatch, Keira Knightley, Matthew Goode
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 114 min
Žanras: biografinė karinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Prisipažinsiu, tai buvo labiausiai dominantis filmas iš visų šių metų ,,oskarinių“. Taip, nei Boyhood, nei Birdman kol kas manęs pernelyg netraukia, bet bent jau pastarąjį tikrai žadu žiūrėti.

The Imitation Game – tai filmas apie matematiką Alaną Turingą. Nors matematikas – per menkas apibūdinimas. Jis buvo genijus ir ne kitaip. Taigi, Alanas ir dar keletas talentingų vyrukų pakviečiami slaptam planui II pasaulinio karo metu: jie turi iššifruoti ,,Enigmos“ kodą, kad padėtų Didžiajai Britanijai pasiekti pergalę kovojant kare.

Sakysit – matematika? neįdomu visai! Kas per nuobodybė. Bet anaiptol. Alanas Turingas buvo keistuolis, tačiau pernelyg talentingas, kad į jį visiškai būtų nekreipiama dėmesio. Dėl savo keistumo jis nebuvo mėgiamas, tačiau jo protui pasipriešinti nebuvo galima dėl paprastos priežasties: idėjos jo galvoje virsdavo į itin gerą apčiuopiamą rezultatą. Benedict Cumberbatch savo vaidmenį atliko išties gerai. Apskritai, jo veikėjo charakteris yra išplėtotas, pažvelgta tiek į vaikystę, tiek į suaugusiojo gyvenimą tuo laikotarpiu, kai buvo kuriama ,,Enigmos“ kodą galimai šifruojanti mašina. Atskleidžiamas jis ir kaip genijus, užsispyręs ir siekiantis savo tikslų, ir kaip vienišas bei paslaptį turėjęs nešiotis su savimi žmogus. Pažvelgta į šią asmenybę iš įvairių pusių, tad žiūrėti buvo įdomu. Keira Knightley, kuri kaip ir Benedict, yra irgi nominuota Oskarui (nors spėju, kad tikriausiai nei vienas negaus), suvaidino stereotipus griovusią ir savo tikslų siekusią protingą moterį. Ir tai ji darė natūraliai ir neperspaustai. Kiti aktoriai (tarp jų ir mano mylimas M. Goode) pasirodė taip pat gerai, taip prisidėdami prie bendros juostos sėkmės.

Siužetas įtraukiantis, atmosfera sukurta tinkamai. Nepamirštama ir to, kad vyko karas, taigi, karts nuo karto parodydavo scenų iš karo lauko ar dokumentinių kadrų – nors jų buvo minimaliai, tačiau pakankamai, kad filmas atrodytų aprėpiantis viską, ko šiai kino juostai reikia, bei išpildytas iki paskutinės minutės.

Ir nesvarbu, kad galima nuspėti filmo baigtį. Ir nesvarbu, kad po pusės filmo pasigooglinau apie A. Turingą ir tokiu būdu sužinojau svarbių filmo pabaigos detalių, vis vien lygiai taip pat buvo įdomu žiūrėti, net nenorint sukėlė įvairių emocijų: ir liūdesio, ir pykčio, ir džiugesio. Šios emocijos keitė viena kitą viso filmo metu, o pabaigus žiūrėti net sunku pasidarė nuo užgriuvusių minčių.

8/10

769> August: Osage County / Rugpjūtis: šeimos albumas (2013)

Rež.: John Wells
Vaidina: Meryl Streep, Julia Roberts, Chris Cooper, Ewan McGregor, Dermot Mulroney, Juliette Lewis, Abigail Breslin, Benedict Cumberbatch,
2013 m., JAV, 121 min
Žanras: drama.
imdb nuoroda čia.

Vakar pagaliau pasižiūrėjau šių metų ,,Oskarų“ ceremoniją.  Man patinka tai, kad apdovanojimų ceremonijos sudomina pažiūrėti kai kuriuos filmus, kurie iki tol netraukė. Taip vakar užsinorėjau pamatyti ,,August: Osage County“, tad trumpai jį aptarsiu.

Rodoma apie šeimyną, kuri susirenka į vaikystės namus (kai kurie – su vaikais ar antrosiomis pusėmis), suvienyta tragedijos. Nors ,,suvienyta“ – nelabai tinkamas žodis, nes vienybės nelabai juose yra. Atmosfera itin tikroviška, žiūrėjau ir galvojau, kad būtent taip neretai ir būna per panašius susitikimus: įtampa, užslėptos problemos, o koks vienas ar du – išsišokėliai, keliantys triukšmą ir tik dar labiau gadinantys susitikimą. O čia dar paslaptys, asmeniniai sunkumai, praeities žaizdos. Puikios Julia Roberts ir Meryl Streep. Dinamika, pokalbiai, įdomūs ir spalvingi charakteriai. Gal trukmė kiek per ilga, bet patiko iki galo išlaikyta nuotaika, pabaiga nesugadino nieko, tad viskas kaip ir neblogai.

7/10

663> Third Star

Džeimsas serga vėžiu ir jo dienos jau suskaičiuotos. Tad jis su trimis geriausiais draugais leidžiasi į kelionę, kurios finišas – Barafundle įlanka.

Tai vienas tų ,,šiltų“ filmų, kuriems nereikia nenuspėjamo siužeto, įspūdingų specialiųjų efektų, kad būtų patrauktas žiūrovo dėmesys. Užtenka dialogų, kurie žavi savo paprastumu, veikėjų santykiais, kurie yra tokie kasdieniški, nedirbtini ir paprasti. Pilna tiek kurioziškų, tiek ir liūdnų ar rimtų siužetinių vingių, bet tas visų keturių draugų tarpusavio bendravimas pripildė mane daugybe gerų emocijų. Atrodo, nieko čia ypatingo, tačiau sulaiko dėmesį nuo pat pirmos iki paskutinės minutės. Toks jausmas, lyg iš tiesų stebėtume ne filmą, o dokumentinę juostą, kurioje rodomas keturių draugų nuotykis. Atmosfera sukurta puikiai: neperspausta aktorių vaidyba (ir beje, pagrindinis vaidmuo atiteko paskutiniu metu gan visur šmėžuojančiam Benedict Cumberbatch), siužeto vientisumas, gražūs gamtos vaizdai sudaro visumą, kurios dėka  šią istoriją ne tik galima pajausti, kartu su veikėjais išgyventi tas pačias emocijas, bet ir pažiūrėjus jausti norą dar kam nors parekomenduoti šį filmą, ypač, kai Third Star nėra visuotinai žinomas ir itin populiarus.

7/10

Rež.: Hattie Dalton, vaidina: Tom Burke, Benedict Cumberbatch, JJ Feild, 2010 m., Didžioji Britanija, 92 min

625> 12 Years a Slave / 12 vergovės metų

Maždaug prieš porą metų turėjome puikią romano ekranizaciją The Help, prieš metus – Tarantino Django Unchained, o dabar – Steve McQueen darbą 12 Years a Slave. Šiuos tris filmus sieja ne tik juodaodžių  tematika (vienur – ta pati vergovė, kitur – nevienodos juodaodžių ir baltaodžių teisės), bet ir tai, kad jie visi – itin gerai vertinami ir susišlavę nemažai apdovanojimų (na, pastarasis kol kas dar tik ketina tai padaryti, bet klausimo, ar taip tikrai bus, nekyla.)

12 Years a Slave pastatytas pagal autobiografinį to paties pavadinimo romaną, pasakojantį apie tai, kaip laisvąjį juodaodį Solomoną per apgaulę parduoda į vergiją.

Ir šių metų Auksinių gaublių nominacijos (greitu metu sužinosime ir laimėtojus) įrodo, kad filmo kokybė – puiki, tiek kalbant apie vaidybą, tiek apie patį pastatymą. Tai trečiasis Steve McQueen darbas bei trečiasis bendradarbiavimas su Michael Fassbender, čia atlikusiu antraeilio personažo – tirono Edvino Epso vaidmenį. Personažas stiprus ,,…nuo…iki..“ , patikėti, kad jis išties blogas, kad jam žeminimas yra puiki pramoga, kad jis yra tiek kritęs, kad nebeįmanoma atsikelt nė trupučio, taip lengva. Patinka man tokie aktoriai, sugebantys persikūnyti į įvairaus tipažo vaidmenis, o M. Fassbender – vienas iš jų. Be abejonės, didžiausio dėmesio sulaukė (ir tebesulaukia) pagrindinio vaidmens atlikėjas Chiwetel Ejiofor, kurio įsijautimas į vaidmenį, o ypač emocijų perteikimas paliko įspūdį. Taip pat čia išvystame ir Brad Pitt (mažas jo vaidmuo, o ir ne iš karto pažinau jį…), pastaruoju metu itin išpopuliarėjusį Benedict Cumberbatch ir geriausiai iš American Horror Story žinomą Sarah Paulson.

Siužetas, kai labiau pamąstau, pakankamai paprastas, jokių įdomesnių posūkių kaip ir nėra, nėra netgi ir herojaus. Nėra jokio žmogaus, kuris paima ir pasipriešina viskam, nėra tokio teisingumo, kuris anot mūsų turėtų būti – tai puikiai įrodo pabaigoje rodomi titrai, pasakojantys apie ateities įvykius. Ir todėl viskas atrodo tikra ir nuoširdu. Labiausiai man patiko, kad įtraukė nuo pat pirmos minutės, o maždaug dvyliktą minutę viduje jau šokinėjau ir galvojau ,,omg, omg, kas gi čia vyksta“. O dar kaip gražiai nufilmuotas! Rodos, čia vos ne susigraudindavau bežiūrėdama į žiaurumus (o jų ne tiek ir mažai), o čia jau negalėdavau atsigerėti gražiai nufilmuota scena. Muzikinis takelis – nuostabus, ypač, kur juodaodžiai dirbdami dainuodavo – sakiau, reiks būtinai susirasti ir pasiklausyti darsyk, o jei nepakaks, tai ir dar kartelį… Stiprūs charakteriai (ir visgi, nepaisant pagyrų pagr. aktoriui, man stipriausias pasirodė M. Fassbender – žinot, koks nors Džiofris iš Game of Thrones sukelia ir pyktį, ir susižavėjimą, tuo tarpu minėto aktoriaus vaidmuo čia buvo toks, kad neradau nė sekundės, kada galėjo jis man sukelti žavesį. O smagiausia, kad vietomis ir juokas suimdavo. Aišku, humoras ne Tarantino lygio, bet…

Vienintelis minusas man buvo tas, kad nesugebėjau pajusti, kad pagr. veikėjo vergovė truko 12 metų. Atrodė, kad daugių daugiausiai metus… Tiesa, ten vienoje vietoje (nenoriu spoilinti labai) bus mergytė, pagal kurią aišku, kad laiko nemažai praėjo, o ir pati pabaiga parodys, kad viskas ganėtinai užtruko, bet jei ne šie momentai, tikrai nebūtų įmanoma pasakyti, nes personažų keitimosi bėgant metams nesimatė.

Bet šiaip jau galvoju, kad jei būčiau iškentėjusi iki vasario 7-osios (būtent nuo tada jį pradės rodyti mūsiškiai kino teatrai) ir nuėjusi į šį filmą, kurio labai laukiau, tai nebūčiau nė trupučio pasigailėjusi. Puikus filmas, kurį su malonumu pažiūrėčiau ir darsyk bei rekomenduočiau visiems.

9/10

Rež.: Steve McQueen, vaidina: Chiwetel Ejiofor, Michael Fassbender, Benedict Cumberbatch, Sarah Paulson, Brad Pitt, Quvenzhané Wallis, Paul Giamatti, 2013 m., JAV, Didžioji Britanija, 134 min

391> Atonement / Atpirkimas

Šiandien norėjau tokio filmo, per kurį galėčiau lieti ašaras. Ieškojau, ieškojau, o galop nusprendžiau, kad reikia išbandyti DVD diską, kurį išsimainiau (toks vienas puslapiukas šiam reikalui yra), ir antrą sykį pažiūrėti numylėtąjį Atonement. Šiame tinklaraštyje šio filmo dar nebuvau aprašiusi, tik ne kartą minėjusi..

Šis filmas apie Brionę, kuri būdama trylikos padaro didžiulę klaidą, pakeitusią sesers Sesilijos ir jos mylimojo Robio gyvenimus.

Joe Wright – mano mylimas režisierius, pastatęs tokius filmus kaip Anna Karenina (2012) ir Pride & Prejudice (2005), kurie mane sužavėjo gal ir ne tiek, kiek Atpirkimas, bet tikrai patiko. Savo eilės kada nors sulauks ir kiti, spėju, pakankamai įdomūs filmai Hanna ir The Soloist. Žiūrint jo filmus man būna toks jausmas, kad apgalvota viskas iki menkiausios detalės, ypač galiu pagirti jo režisuotus filmus už gražų muzikinį takelį, puikius kostiumus, gerą vizualinį vaizdą. Dar man patinka, kad Joe Wright yra ištikimas, t.y. tuos pačius aktorius galima išvysti ne viename jo filme. Na, ir galop, džiugu, kad jo filmai nelieka nepastebėti, kitu atveju tikrai būtų liūdna. O kalbant apie Atonement, jis laimėjo Oskarą už muzikinį takelį ir buvo nominuotas dar šešioms statulėlėms, jau nekalbant apie kitus apdovanojimus.

Pamenu, pirmą sykį prieš žiūrėdama nieko nežinojau apie šią juostą. Beieškodama, ką žiūrėti, įsijungiau šį filmą tiesiog prasukimui, bet pamačiusi, kad jame vaidina Keira Knightley, nusprendžiau pažiūrėti visą. Ir tai buvo pats geriausias galimas sprendimas iš visų. Likau sužavėta, ką ten sužavėta, greičiau jau priblokšta, ašarotomis akimis, o dar didesnė laimė apėmė, kai sužinojau, jog ši puiki drama pastatyta pagal Ian McEwan to paties pavadinimo romaną, kurį perskaičiau su didžiausiu malonumu. Dabar šio romano nesėkmingai ieškau norėdama nusipirkti..

Buvo labai įdomu, ar šis filmas mane paveiks lygiai taip pat kaip pirmą sykį, juk dabar žinojau visus vingius, niekas nebegalėjo nustebinti. Ir vis dėlto. Tai, kad žinojau, mane privertė jausti tik dar didesnę įtampą, nes pirmąkart žiūrint dar galėjau save įtikinėti: ,,o gal taip nebus“, o dabar, kai viską žinojau, tik dar labiau bijojau ir nelaukiau to, kas neišvengiama. Prisimenu, kokia pikta buvau ant Brionės, ir tas pyktis niekur iki šiol nedingo, taip norėjosi ją gerai papurtyti, kad atsibustų iš savo fantazijų pasaulio, juk ji netokia ir maža buvo, kad taip elgtųsi.. Man jos poelgis absoliučiai nepateisinamas ir toks jausmas, kad tiesiog norėčiau ją pasmaugti.. Nekalbu apie tai, kad ji vėliau gailėsis, kalbu apie trylikametę..

Kaip supratote, tai filmas apie baisią klaidą, kuri sugriovė žmonėms gyvenimus, ir taip stipriai, kaip tik įmanoma. Svarbiausia, kad ir pati sau Brionė pakeitė ateitį, jos visas gyvenimas tebuvo sąžinės graužatis už tai, ką ji padarė ir kad laiku nesuskubo visko pakeisti. Puiki Saoirse Ronan vaidyba, ne ką mažiau gerai ir Keira Knightley bei James McAvoy pasirodė. Nors jau minėjau kalbėdama apie kelis matytus režisieriaus filmus, bet pasikartosiu, kad ir šiame viskas apgalvota iki pat smulkmenų, kerinti aplinka, puikūs kostiumai (Keiros žalioji suknelė- pasakiška, o ir scenose prie fontano labai gražiai atrodė), ką jau kalbėti apie nuostabų siužetą bei muzikinį takelį..

Tai daugiau gal ir nebegirsiu, tik pasakysiu, kad jis išlieka mano geriausiu iš geriausių. 10/10 ++++++++++

Rež.: Joe Wright, vaidina: Saoirse Ronan, Brenda Blethyn, James McAvoy, Keira Knightley, Juno Temple, Benedict Cumberbatch, Romola Garai, Anthony Minghella, 2007 m., JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, 123 min