551> The Call / Pagalbos šauksmas

Į šį filmą atkreipiau dėmesį tik tada, kai jis susilaukė daug gerų atsiliepimų internete, o ir tematika pasirodė ganėtinai įdomi ir aktuali. O dar čia pasitaikė vakar galimybė jį pažiūrėti ,tai galvoju, nėra ko ilgai svarstyti. O filmas – apie prie 911 telefono dirbančią operatorę Džordaną. Po nesėkmingo skambučio ji pasitraukia iš darbo ir ima apmokyti būsimus operatorius. Tačiau kartą tik norėdama parodyti, kaip iš šalies atrodo operatorių darbas, ji atsiduria šalia dar visai jaunos darbuotojos, kuri išgirdusi didžiulį prašymą gelbėti sutrinka, tad Džordana perima skambutį ir visais būdais stengiasi išgelbėti skambinančią pagrobtą merginą.

Filmas trunka pusantros valandos. Taigi, galiu tvirtai pripažinti, kad valandą šią kino juostą žiūrėjau įdėmiai. Buvo įdomu stebėti, kaip dirbama (ar turėtų būti dirbama tikrovėje), kad skambinantysis būtų išgelbėtas. Siužetas įtraukė nuo pat pradžių, įtampos – pakankamai nemažai, kad visai atsiribočiau nuo aplinkos ir matyčiau tik filmą. Halle Berry ir Abigail Breslin visai neerzino, jų vaidyba pasirodė įtikinama, o personažai – visai įdomūs, o pagrobėjas tai iš viso vertas gero žodžio.

Tačiau. Atėjo tas nelemtas paskutinis pusvalandis, kai jau nori nenori, reikia daryt kulminaciją ir sudėti visus taškus. Spėti išgelbėti arba nespėti. Sulaikyti žudiką arba nesugebėti jo sugauti. Tačiau kūrėjai matyt panoro pasirodyti gudresni ir viską surentė taip, kad net buvo sunku pagalvoti, kad tokia gera pradžia ir vystymas gali nueiti iki tokių pievų. Jau net nebekreipiant dėmesį į tą klišinį ,,aš didvyrė“ reikalą, kai Džordana viena pati sumąstė eiti ieškoti merginos. Kalbu apie viską, kas dėjosi po to ir kaip užsibaigė, kokius sprendimus priėmė veikėjai. Tai buvo tragiška. Absoliučiai netiko, sugadino bendrą įspūdį pakankamai stipriai. Kodėl iki pat pabaigos ir negalėjo viskas tęstis daugiau mažiau logiškai, kodėl prireikė nueiti vos ne iki siaubo filmo lygio?..

Taigi, o toji pirma valanda tai puiki. Tikrai puiki. O tada tiesiog viskas sugriuvo.

7/10

Rež.: Brad Anderson, vaidina: Halle Berry, Abigail Breslin, 2013 m., JAV, 94 min

525> Session 9 / Psichoterapijos seansas Nr. 9

Darbininkų brigada pasirašė pelningą sutartį – išvalyti apleistą psichiatrijos ligoninę. Smagiai ėmęsi darbo vaikinai net neįsivaizdavo, kad per kelias dienas slegianti patalpų aura geriausius draugus pavers priešais ir paranojikais.

Taigi, kaip jau numanyti galima, tai siaubo filmas, na, nors gal greičiau jau mistinis trileris. Veiksmo vieta – bene labiausiai žavinti iš tų, kurias gali pasiūlyti šio žanro filmai – apleistas beprotnamis. Veikėjai – keturi vyrukai, taigi, jokių kvailų meilių seilių nenusimato ir jų visai čia nereikia.

Vyrukai užsibrėžia gan nemenką tikslą – sutvarkyti viską, ką reikia, per savaitę, todėl darbuojamasi iš peties. Pradžioje, rodos, nieko labai nevyksta, bet galvoju: juk siaubo filmuose pirmą pusvalandį dažniausiai būna ,,įžanga“ į visus įvykius, kai veikėjai nieko nenutuokdami sau šėlioja ar tiesiog nieko neveikia, o žiūrovas jaučia, kaip jam yra tampomi nervai. Tad ir šiame jau nuo pradžių spėliojau į ką visas šis ,,nekaltumas“ nuves. Kažkokie lyg ir pasivaidenimai (kas tai iš tikrųjų – paaiškės vėliau), paslaptis slepiančios ligoninės patalpos, karts nuo karto klausoma vienos buvusios ligonės pokalbių seansų metu darytų įrašų, tačiau susieti viską ne taip ir lengva. Visgi turiu pripažinti, kad atmosfera nuo pat pradžių sukurta neblogai, mistinis ,,laipsnis“ visas 1,5 valandos laikėsi tai didesnis, tai mažesnis, bet visiškai neišnyko nė viename momente. Tačiau veiksmas (o tiksliau, rimtesnis aiškinimas to, apie ką šis filmas) prasideda tik paskutinį pusvalandį ir tai ganėtinai erzinantis dalykas. Rodos, tempė ir tempė tą valandą šiaip ir taip, o galop kad jau dėjo, tai dėjo – kulminacija labai graži (šiuo atveju graži – įdomi ir verta dėmesio), net ne iš karto sudedanti galvoje visus taškus ant i. Bet tempimas visą valandą išties sugadino bendrą įspūdį.

Bet šiaip jau neblogas savo žanre ir vertas dėmesio.

Tiesa, tikriausiai daugelį domina, kiek čia mistikos, o kiek kraujų. Tai mistikos daug daug daug, o kraujo ir žiaurumų/šlykštumų minimaliai.

6/10

Rež.: Brad Anderson, vaidina: Josh Lucas, Stephen Gevedon, 2001 m., JAV, 100 min

155> The Machinist / Mašinistas

Jau prieš keletą dienų buvau nusižiūrėjusi šį filmą. O šiandien kaip tik norėjau tokio, kuris būtų rimtas (kažkaip Shame mane užkrėtė noru pažiūrėti ką nors panašaus) ir truktų mažiau nei porą valandų, tad šis buvo kaip tik.

Pasakojama apie Trevorą, kuris nemiega jau visus metus.. Kas jis yra ir kas viso to priežastis?

Kaip man patinka tokie filmai! Didžiąją dalį tiesiog mastai wtf? ir dažniausiai pabaigoje taip ir lieki toje pačioje būsenoje. Šiame filme žiūrovui yra padedama: viskas tiesiog sukramtoma ir padedama ant lėkštutės. BET. Tai padaroma likus visai nedaug laiko iki filmo pabaigos, tad valandą su trupučiu žiūrovas gali sukti galvą ir spėlioti. Aš irgi tai dariau. Na, šiaip jau viskas taip elementariai susidėliojo, o aš ir neatspėjau. Gal dar per mažai tokio tipo filmų žiūrėjau? O gal tiesiog tikėjausi kažko sudėtingesnio?

Christian Bale šiame filme daugiau nei nuostabus. Vien tie kaulai ir skūra atrodė efektingai, kone kaip M. Fassbenderio filme Hunger. Truputį pasidomėjau, tai, pasirodo, Ch. Bale dėl šio vaidmens numetė apie trisdešimt kilogramų. Įspūdinga, tiesa? Kai jau po metų pasirodžiusiame filme apie Betmeną jis atrodė kaip gerai pasportavęs ir tvirto sudėjimo vyras.

Ir iš tiesų, nors neįtikima, kad be miego žmogus galėtų išgyventi netgi metus, bet šis filmas parodo, kad nemiga gali būti lygiai tokia pati kenksminga kaip ir badas ar pan. Kaip sunku buvo žiūrėti į Trevorą, kuris kone visą laiką būdavo taip netoli miego, bet taip ir nepavykdavo jam užmigti. Alinamas kūnas, alinama ir siela, alinamas ir protas.

Dargi negalėjau ramiai žiūrėti į tai, kaip vis labiau pagr. veikėjas painiojosi. Taip norėjosi imti ir pasakyti, kas ten iš tikrųjų vyksta. Tačiau net ir galėdama to nebūčiau padariusi, nes ir pati gerai nesupratau, kas darosi. Kodėl jis mato vieną, o visi kiti- visai kita. Galiausiai net darosi nebeaišku, kur iš tikrųjų jis gyvena, o kur tik neaiškios vizijos. Įtampa auga sulig kiekviena minute ir taip norisi, kad viskas nepasisuktų viena kryptimi.. Aišku, Ta kryptimi, apie kurią galvojau, viskas nepasisuko, nes kažkaip ir nebūdinga būtų (nors visko pasitaiko) ir aš buvau ,,su“ šiuo personažu iki pat galo, man jis visai patiko, nors rodos jo gyvenimas ir nėra nei tobulas, nei įdomus. Bet visgi užkabino jis.. Ir net toji pabaiga nepakeitė nuomonės apie jį.

Kokia visos tos nemigos priežastis- nesakysiu, nes nebus įdomu tiems, kurie dar nematė. Bet sužinojus ją tiesiog norisi pasakyti: oho, kad kiekvienam taip..

Rekomenduoju pažiūrėti visiems!

Rašau stiprų 9/10

Rež.: Brad Anderson, vaidina: Christian Bale, Jennifer Jason Leigh, 2004 m., Ispanija, anglų k., 101 min.