866> Ocean’s Eleven / Oušeno vienuoliktukas (2001)

Rež.: Steven Soderbergh
Vaidina: George Clooney, Brad Pitt, Julia Roberts, Casey Affleck, Matt Damon
2001 m., JAV, 116 min
Žanras: kriminalinis trileris
imdb nuoroda čia.

Niekam turbūt ne paslaptis, kad tai yra 1960-ųjų filmo perdirbinys. Originalo nemačiau, net ir šios versijos nesiveržiau žiūrėti, kol neatkreipė mano dėmesio viena draugė su mintimi ,,pažiūrėk, labai geras“.

Filmo esmė – planuojamas apiplėšimas, kurį ne vienas įvardijo kaip neįmanomu. Tačiau viskas įmanoma, tik reikia skrupulingai sukurpto plano. Veiksmas prasideda greitai – vos tik susipažįstama su veikėjais, kurie veiks visame plane, o jų ne tiek ir mažai. Nuobodžiauti nėra kada, dėmesys sulaikomas nuo pat pirmos iki paskutinės minutės – įdomu, kaip toliau elgsis, kaip seksis. Kokybiškas pastatymas, spalvingi personažai, gal kiek stereotipų pasitaikė, bet ne taip ir trukdė tai. Meilės linijos galėjo nebūti, pirmu numeriu ją ir išbraukčiau iš viso šito (nepaisant to, kad apiplėšimas dėl tos pačios meilės ir suplanuojamas). Aktorių komandoje netrūksta garsių vardų, tad nenuostabu, kad vaidyba nekliuvo.

Tai tiek trumpai. Jei kartais esate trilerių gerbėjai ir kažkokiu būdu būsite praleidę šį filmą, rekomenduoju įsijungti. O pati kada nors ateity ir kitas dalis įsijungsiu, kai norėsis nenuobodaus, intelektualaus trilerio.

8/10

802> The Tree of Life / Gyvenimo medis (2011)

Rež.: Terrence Malick
Vaidina: Brad Pitt, Sean Penn, Jessica Chastain
2011 m., JAV, 139 min
Žanras: fantastinė drama
imdb nuoroda čia.

Turiu dėkoti greitai pasirodysiančiam Knight of Cups, kadangi jo trailer’į bežiūrėdama šone pamačiau ir paspaudžiau ant šio filmo anonso, nors niekuomet anksčiau manęs nebuvo ši kino juosta sudominusi. Bet pažiūrėjau ir supratau, kad reikia žiūrėti visą.

Pirmąjį pusvalandį žiūrėjau ir galvojau: kas čia vyksta? Galvojau, jei ir toliau taip bus, reikės jungti ir sakyti, kad visgi nesu tokia protinga, kad suprasčiau šį filmą. Daug neaiškių visatos, ląstelių ir dar visokių panašių vaizdų, o fone – klausimai, kreipiniai, kurie pateikiami su nemažomis pauzėmis. Gražu, galvojau žiūrėti, bet ne daugiau nei porą valandų. Bet po to atsirado aktoriai ir aiškesnis siužetas, tada jau buvo nesunku ir suvokti, apie ką ir kaip čia. Ir išjungti nė minties nebebuvo.

Norisi girti. Kinematografiją. Ji tokia nuostabi.  Kiekviena scena atidirbta kone iki tobulybės, itin deranti prie tematikos, rodos, kur besustabdytum, ten bus momentas, kuriame nesinori nieko keisti, nes ir taip viskas padaryta geriausiai kaip tik įmanoma. Smagu, kad tai antras iš eilės filmas, kuris kinematografiškai stiprus, nors visgi lyginant šis nugalėtų be didesnių pasvarstymų. Muzikinį takelį. Čia jį pastebėti itin lengva: vėlgi, nesinori kartoti tų pačių žodžių (reiktų gal kokio sinonimų žodynėlio), bet ir vėlgi, muzika nuostabi, idealiai tikusi visoms scenomis, itin įvairi, ,,neužsisėdima“ prie vieno kūrinio viso filmo metu, atspindi nuotaikas, padeda kurti atmosferą. Siužeto pateikimą. Lėtas, veiksmo – minimaliai, tik tiek, kiek reikia atskleisti šeimos santykiams, pagrindinio veikėjo augimui. Galima pridėti ir – filosofiškas. Pagr. veikėjas pasimetęs: toks buvo vaikystėje, toks yra ir dabar, po daugelio metų. Jis kelia svarbius klausimus, į kuriuos atsakymų jam niekas negali pateikti išskyrus jį patį. Nes universalaus atsakymo nėra. Klausimus kelia ne tik jis, bet ir jo motina, išgirstame ir tėvo pasvarstymus.

Apie siužetą norisi ir kiek labiau išsiplėsti. Atskleidžiami šeimos santykiai, kaip jie keitėsi, kol vaikai buvo vaikystės laikotarpyje (kažkaip sumalta, bet kitaip nesugalvojau kaip tą laikotarpį pavadinti). Ir kiek skaudulių išlenda, kiek skausmo, neteisybės, pykčio. O kaip visa tai matoma vaiko akimis? Ką jis galvoja savo mažoje galvelėje? Kiek supranta? Ir vietomis man atrodė viskas taip iki skausmo pažįstama, kai kurios mintys – tokios taiklios ir tuo pat metu tokios baisios. Šiek tiek ašarojau. Šiek tiek pykau. Pagrindinio personažo (Džeko) charakteris išplėtotas tikroviškai, vaikas liko vaiku: su vaikiškais pykčiais ir švelnumais, su ta paprasta logika. Gal kiek daugiau norėjosi pažvelgti į jį jau suaugusįjį, nes buvo mažoka. Apskritai, vaidyba tiek vaikų, tiek Brad Pitt, tiek Jessica Chastain (o jai dar ir suknelės kai ptiko! Tarsi iš tų laikų būtų nužengusi) pasirodė gerai, apie Sean Penn nelabai ką turiu pasakyti, nes per mažai jam buvo duota laiko.

O, ir vos nepamiršau paminėti gamtos. Ji turi magišką galią šio režisieriaus filmuose.

Aš nežinau, kiek šis mano atsiliepimas paveiks jus įsijungti šį filmą, jei to dar nepadarėte, tačiau ir rekomenduoti nedrįstu dėl jo specifiškumo, tikrai ne kiekvienam patiks. Iš tikrųjų pakanka į režisierių pažiūrėti: manęs nenuvylė nei The Thin Red Line, nei The New World, o The Tree of Life tapo trečiuoju, bet tikrai ne paskutiniu filmu.

Kol kas nemačiau, ar Knight of Cups rodys kine, tačiau jei rodys, būtinai nueisiu.

8/10

770> The Counselor / Patarėjas (2013)

Rež.: Ridley Scott
Vaidina: Michael Fassbender, Penélope Cruz, Cameron Diaz, Javier Bardem, Brad Pitt, Natalie Dormer
2013 m., JAV, Didžioji Britanija, 117 min
Žanras: kriminalinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Scenarijaus autorius – vienos geriausių kada nors skaitytų knygų ,,Kelias“ autorius. Režisierius – garsusis R. Scott. Aktorių sąrašas – tiesiog įspūdingas. Pamenu, kaip laukiau šio filmo, bet tuomet pasipylė krūva neigiamų atsiliepimų ir ėmiau bijoti šios peržiūros. Taip nesinorėjo, kad jis mane nuviltų, tad vis atidėliojau peržiūrą. Deja, bet baimė pasirodė pagrįsta- man jis visiškai nepatiko.

Talentingas teisininkas turi, rodos, viską. Trokšdamas turėti dar daugiau, jis sutinka įsitraukti į narkotikų verslą. Tačiau planas tik šiek tiek prisidėti, o tuomet nuo to atsiriboti, ima griūti, kai iškyla didžiulis pavojus, o kelio atgal nebėra.

Tikriausiai reik pradėti nuo teigiamų šio filmo pusių? Vizualinė dalis – labai graži, estetiška, prabanga, spindesys, dailūs žmonės – iš tikrųjų malonu žiūrėti. Mintis – ji yra, ir netgi nebloga. Na, ir aktoriai – viename filme pamatyti tiek daug mėgstamų veidų yra kuo tikriausias malonumas.

BET. Mintis atskleista pernelyg skurdžiai, labiau nebent filmo antroje pusėje ima pasigirsti rimtesni dialogai. Nors dialogai tikrai nėra prasta dalis: tai, kaip ir apie ką šnekama, pakankamai įdomu. Bet minties, ką buvo norima pasakyti šiuo filmu, išplėtojimo labai pritrūko. Toliau minėtieji aktoriai. Taip, jie šiaip jau talentingi, o Cameron Diaz apskritai nušvito naujomis spalvomis ir taip norėtųsi ją pamatyti ateity vaidinančią rimtose dramose. Bet charakterių plėtojimui vietos visa nebuvo. Kai kurie pasirodo tiesiog per trumpai, todėl telieka tik pvz. įsimintinesnė J. Bardem šukuosena atminty. C. Diaz, J. Bardem ir B. Pitt ryškesnius veikėjus suvaidino, bet ir ir tai jie nekėlė pasigėrėjimo. M. Fassbender, deja, bet buvo nykus šįkart, tik paskutiniame filmo pusvalandyje labiau atsiskleidė. Na, o didžiausia spraga – siužetas. Tokio chaoso jau senokai nemačiau. Toks jausmas, kad rodomos dvi visiškai skirtingos siužetinės linijos, viena – su žymiais aktoriais, kuri ganėtinai suvokiama, o kita – su nežinomais aktoriais ir visiškai neaiški. Tačiau svarbiausia, kad nė nesiruošiama kažko daug papasakoti ar paaiškinti, visi veikia atskirai ir taip, kaip jiems patinka, jokio nuoseklumo, sąryšio ar jausmo. Žiūrėjau ir nesupratau, kodėl vis dar nemoku išjungti nepatinkančio filmo. Nes dabar jaučiuosi tas dvi valandas tiesiog prašvaisčiusi.

Manau, kad buvo įmanoma daug geriau šį filmą sukurti, ypač turint tokią komandą žmonių, dirbančių prie šios kino juostos. Na, bet turim, ką turim. 4/10

682> Snatch. / Vagišiai

Rež.: Guy Ritchie
Vaidina: Jason Statham, Brad Pitt, Benicio Del Toro, Vinnie Jones,
2000 m., JAV, Didžioji Britanija, 104 min
Žanras: kriminalinė komedija.
imdb nuoroda čia.

Tai pirmasis mano matytas filmas, kurį režisavo Guy Ritchie. Iki šiol apie jo filmų braižą girdėjau nemažą kiekį gerų žodžių, o kadangi šis filmas ne tik gerai vertinamas, bet ir gali pasigirti gera aktorių sudėtimi, pamaniau, kad tai bus geriausia juosta pažinčiai.

Kad ir nevadinsiu šio filmo viena geriausių komedijų ir kitaip neaukštinsiu, tačiau man patiko ir gavau beveik tiek, kiek tikėjausi. Įsivaizduoju, kad jei dar būčiau buvusi kiek kitokios nuotaikos, tai iš viso būtų puikiai susižiūrėjęs. Humoras filme būtent toks, kuris leis prisijuokti iki soties, o siužetiniai vingiai, kartais net privedantys iki pačių absurdiškiausių situacijų, neleidžia atitraukti akių, nes įdomu, tai ką kuris veikėjas vėl iškrės. Iš visų vaidinusiųjų didžiausią įspūdį paliko Jason Statham – tikriausiai todėl, kad iki šiol jo tokio dar neteko matyti (nors realiai ne kažin kiek apskritai mačiau jo filmų). Tačiau netrūko ir daugiau įdomių personažų, na, ir žinoma, reikia nepamiršti šuns. Viena iš paskutinių scenų su juo buvo tokia, kad dar ilgai negalėjau atsigauti iš juoko. Apskritai, paskutinis pusvalandis buvo linksmiausias ir įdomiausias. Na, ir dargi norisi pagirti kinematografinę pusę, į kurią tiesiog negalėjau neatkreipti dėmesio.

7/10

625> 12 Years a Slave / 12 vergovės metų

Maždaug prieš porą metų turėjome puikią romano ekranizaciją The Help, prieš metus – Tarantino Django Unchained, o dabar – Steve McQueen darbą 12 Years a Slave. Šiuos tris filmus sieja ne tik juodaodžių  tematika (vienur – ta pati vergovė, kitur – nevienodos juodaodžių ir baltaodžių teisės), bet ir tai, kad jie visi – itin gerai vertinami ir susišlavę nemažai apdovanojimų (na, pastarasis kol kas dar tik ketina tai padaryti, bet klausimo, ar taip tikrai bus, nekyla.)

12 Years a Slave pastatytas pagal autobiografinį to paties pavadinimo romaną, pasakojantį apie tai, kaip laisvąjį juodaodį Solomoną per apgaulę parduoda į vergiją.

Ir šių metų Auksinių gaublių nominacijos (greitu metu sužinosime ir laimėtojus) įrodo, kad filmo kokybė – puiki, tiek kalbant apie vaidybą, tiek apie patį pastatymą. Tai trečiasis Steve McQueen darbas bei trečiasis bendradarbiavimas su Michael Fassbender, čia atlikusiu antraeilio personažo – tirono Edvino Epso vaidmenį. Personažas stiprus ,,…nuo…iki..“ , patikėti, kad jis išties blogas, kad jam žeminimas yra puiki pramoga, kad jis yra tiek kritęs, kad nebeįmanoma atsikelt nė trupučio, taip lengva. Patinka man tokie aktoriai, sugebantys persikūnyti į įvairaus tipažo vaidmenis, o M. Fassbender – vienas iš jų. Be abejonės, didžiausio dėmesio sulaukė (ir tebesulaukia) pagrindinio vaidmens atlikėjas Chiwetel Ejiofor, kurio įsijautimas į vaidmenį, o ypač emocijų perteikimas paliko įspūdį. Taip pat čia išvystame ir Brad Pitt (mažas jo vaidmuo, o ir ne iš karto pažinau jį…), pastaruoju metu itin išpopuliarėjusį Benedict Cumberbatch ir geriausiai iš American Horror Story žinomą Sarah Paulson.

Siužetas, kai labiau pamąstau, pakankamai paprastas, jokių įdomesnių posūkių kaip ir nėra, nėra netgi ir herojaus. Nėra jokio žmogaus, kuris paima ir pasipriešina viskam, nėra tokio teisingumo, kuris anot mūsų turėtų būti – tai puikiai įrodo pabaigoje rodomi titrai, pasakojantys apie ateities įvykius. Ir todėl viskas atrodo tikra ir nuoširdu. Labiausiai man patiko, kad įtraukė nuo pat pirmos minutės, o maždaug dvyliktą minutę viduje jau šokinėjau ir galvojau ,,omg, omg, kas gi čia vyksta“. O dar kaip gražiai nufilmuotas! Rodos, čia vos ne susigraudindavau bežiūrėdama į žiaurumus (o jų ne tiek ir mažai), o čia jau negalėdavau atsigerėti gražiai nufilmuota scena. Muzikinis takelis – nuostabus, ypač, kur juodaodžiai dirbdami dainuodavo – sakiau, reiks būtinai susirasti ir pasiklausyti darsyk, o jei nepakaks, tai ir dar kartelį… Stiprūs charakteriai (ir visgi, nepaisant pagyrų pagr. aktoriui, man stipriausias pasirodė M. Fassbender – žinot, koks nors Džiofris iš Game of Thrones sukelia ir pyktį, ir susižavėjimą, tuo tarpu minėto aktoriaus vaidmuo čia buvo toks, kad neradau nė sekundės, kada galėjo jis man sukelti žavesį. O smagiausia, kad vietomis ir juokas suimdavo. Aišku, humoras ne Tarantino lygio, bet…

Vienintelis minusas man buvo tas, kad nesugebėjau pajusti, kad pagr. veikėjo vergovė truko 12 metų. Atrodė, kad daugių daugiausiai metus… Tiesa, ten vienoje vietoje (nenoriu spoilinti labai) bus mergytė, pagal kurią aišku, kad laiko nemažai praėjo, o ir pati pabaiga parodys, kad viskas ganėtinai užtruko, bet jei ne šie momentai, tikrai nebūtų įmanoma pasakyti, nes personažų keitimosi bėgant metams nesimatė.

Bet šiaip jau galvoju, kad jei būčiau iškentėjusi iki vasario 7-osios (būtent nuo tada jį pradės rodyti mūsiškiai kino teatrai) ir nuėjusi į šį filmą, kurio labai laukiau, tai nebūčiau nė trupučio pasigailėjusi. Puikus filmas, kurį su malonumu pažiūrėčiau ir darsyk bei rekomenduočiau visiems.

9/10

Rež.: Steve McQueen, vaidina: Chiwetel Ejiofor, Michael Fassbender, Benedict Cumberbatch, Sarah Paulson, Brad Pitt, Quvenzhané Wallis, Paul Giamatti, 2013 m., JAV, Didžioji Britanija, 134 min

557> Twelve Monkeys / Dvylika beždžionių

Twelve Monkeys – pakankamai populiarus mokslinės fantastikos filmas, sulaukęs gerų įvertinimų tiek iš kritikų, tiek iš žiūrovų. Imdb top 250 -uke šiuo metu jis užima 181 vietą, buvo nominuotas dviems Oskarams: Brad Pitt už geriausią antraplanį vaidmenį, taip pat, už kostiumus. Kino juosta režisuota Terry Gilliam, kuris režisavo tokias juostas kaip Fear and Loathing in Las Vegas, The Imaginarium of Doctor Parnassus.

Ateityje žmonija patyrė didelę katastrofą. Likusi saujelė mokslininkų išsiunčia kalinį Koulą į praeitį tam, kad surastų reikiamos informacijos apie žmogaus išrastą virusą, kuris ir pakenkė ateičiai. Tačiau Koulas vietoj to, kad atsidurtų 1996-uosiuose, patenka į 1990-uosius, kur jis atsiranda psichiatrinėje ligoninėje. Čia jis susipažįsta ne tik su psichiatre, bet ir žymaus mokslininko išprotėjusiu sūnumi.

Nuo pat pradžių kirba mintis: kur yra tiesa, kur viskas tik įsivaizduojama? Galvojau, ar tai nebus vienas tų mindfuck’ų, kai galop sužinoma, kad jis tiesiog beprotis ir viską išsigalvoja. O gal visgi tai, ką bando įteigti veikėjas, yra tiesa? Dėl šių dvejonių filmas užkabina nuo pat pirmos minutės ir, pripažinsiu, nesinorėdavo nuo jo pasitraukti net kelioms sekundėms. Viskas išaiškėja likus dar gerokai laiko iki pabaigos, tačiau kulminacinė dalis laukiama su nekantrumu ir smalsumu, kad ir įmanoma nuspėti šiek tiek, kaip baigsis, vis tiek buvo įdomu pamatyti, kaip viską išpildys ir galiausiai kaip užsibaigs viskas su esmine šio filmo iškelta problema.

Nors pagrindinį vaidmenį atliko Bruce Willis, filmo žvaigžde neabejotinai tapo Brad Pitt. Jo, kad ir mažas vaidmuo, bet tapo pačiu įsimintiniausiu. Kartais užtenka tiek nedaug, kad sužavėtų ir atkreiptų visų dėmesį. Jo vaidinamas beprotis atrodė taip beprotiškai, taip įtikinamai, kad ne kartą juokiausi iš to beprotiškumo (o taip, šį žodį jau tris kartus pakartojau šiame sakinyje, bet tik dėl to, kad suvoktumėte, koks jis išties beprotiškas atrodė).. Tai nėra vienas geriausių filmų su B. Pittu, bet kad vienas geriausių jo vaidmenų – tai tikrai.

Tai filmas įdomiam laikui praleisti, kai kartu ir atsipalaiduoti galima, bet kartu ir visiškai ,,neatbukinti“ smegenų, nes sekti siužetą visai pravartu, nes po to galite truputį pasimesti ar užduoti klausimus, į kuriuos jau buvo duoti atsakymai (ar bent dalinai). Smagus sci-fi, toks gan kokybiškas, yra ir kur pasijuokti, tad rimto ar itin susimąsčiusio veido visas kiek daugiau nei porą valandų laikyti nereiks.

8/10

Rež.: Terry Gilliam, vaidina: Bruce Willis, Madeleine Stowe, Brad Pitt, 1995 m., JAV, 129 min

537> Interview with the Vampire / Interviu su vampyru

Matyt mažai yra nemačiusių šio filmo, kuris pristatomas kaip siaubo romantinė kino juosta. Visai nesiderina šie žanrai, ar ne? Na, bet realiai nei čia gąsdinančio siaubo, nei rimtos romantikos nėra. Pati vaikystėje esu bent jau gabalą šio filmo mačiusi, tačiau ilgai svajojau, kad vieną dieną pažiūrėsiu nuo pat pradžių iki pabaigos.

Nežinantiems siužeto, trumpai pristatysiu, kad šiame filme vampyras Luji pasakoja savo gyvenimo istoriją. Jis pradeda nuo to momento, kai netrukus po žmonos ir vaiko mirties jį kraugeriu paverčia ir taip amžinam gyvenimui prakeikia vampyras Lestatas.

Iš tikrųjų, tai dabar graužiu save, kad neprisiruošiau anksčiau jo pažiūrėti. Vis tas Tom Cruise kišo koją! Nemėgstu jo nors tu ką, o vos pagalvojus apie ,,Interviu su vampyru“ visad išlįsdavo iš atminties populiarusis plakatas su jo vampyro vaidmenyje atvaizdu. Na, bet šiandien tam padariau galą ir nuteikiau save, kad bus ir kitų aktorių be jo. Na, žinoma, pagrindinį vaidmenį atliekantis Brad Pitt žavi savo sugebėjimu įsijausti į vaidmenį, o ką jau kalbėti apie jaunąją Kirsten Dunst.

Kaip tik filmo pradžioje atsiverčiau naujausio ,,Kinas“ žurnalo numerį, kuriame yra išsamus straipsnis apie K. Dunst aktorės kelią. Mažutė pastraipėlė skirta ir jos vaidmeniui Interview with a Vampire, kuriame ji nusifilmavo būdama vos vienuolikos metų. Iki dabar šis vaidmuo yra išlikęs vienas įsimintiniausių ir geriausių jos karjeroje. Ir išties jai teko nelengvas personažas: Klaudija pasmerkta likti mažametės kūne, nors psichiškai ji – suaugusi moteris. Keitimąsi iš mažos mergaitės į suaugusiąją stebėti buvo įdomu, K. Dunst pasirodė vietomis netgi labai įtikinama, nutaisiusi tokią suaugėlišką veido išraišką bei stovėseną, kad nori nenori, turi patikėti, kad akys meluoja ir po trapia porcelianinės lėlytės išvaizda slypi visai nebe vaikas.

Kino juosta įtraukė nuo pat pradžių, kas buvo gal kiek netikėta, nes buvau prisiklausiusi nuomonių, kad ,,nuobodu“ (tiesa, taip nemažai kas kalba gal labiau apie knygą), o čia mane pagavo įdomumas ir jau nuo pusės filmo buvau visai entuziastingai nusiteikusi ir visiškai nelaukiau pabaigos, nes išties, buvo liūdna, kad pasibaigė, su malonumu ir dar vieną valandą būčiau praleidusi su Luji, besiklausydama jo istorijos.

Nemažai yra sakančių, kad norėtų gyventi amžinai, išlikti visuomet jauni – tokia ,,laimė“ teko ir Luji. Jis to visai nenorėjo, bet Lestatas nelabai jo teklausė. Šiaip jau, nemažai minčių yra pritaikomų ir mūsų, žmonių, gyvenime, apie lygiai tas pačias gyvenimo tiesas svarsto tiek mirtingieji, tiek vampyrai, tik į pastaruosius gal žiūrėti mums įdomiau, pateikiama kiek kitokia forma. Ar įmanoma gyventi, neturint gyvenimo prasmės / tikslo? Kaip surasti tą tikslą? Kiek daug mums reiškia gyvenimas?

Filmas, kurio net neverta lyginti su visokiausiais šių dienų filmais apie vampyrus, kur meilės – seilės pirmoj vietoj (antroje, tiesą sakant, nelabai kas ir bebūna) tiek siužeto, tiek grimo, kostiumų, tiek vaidybos prasme. Dargi milžiniškas pliusas už nuostabų muzikinį takelį!

Matyt belieka pridurti, kad filmas pelnė dvi Oskaro nominacijas už dekoracijas ir muziką, o Kirsten Dunst buvo nominuota Auksiniam Gaubliui už geriausią antraplanį vaidmenį.

Tai jei yra dar kartais tokių, kurie nematė, rekomenduoju. O aš mielai jį sužiūrėčiau ir darsyk!

8/10

Rež. : Neil Jordan, vaidina: Brad Pitt, Tom Cruise, Antonio Banderas, Kirsten Dunst, 1994 m., JAV, 123 min

425> Burn After Reading / Perskaityk ir sudegink

Pradėsiu nuo to, kad penktadienį parašiau paskutinį egzaminą, taigi, pradedu tikrąjį filmų maratoną: nors nesiskundžiu peržiūrėtų filmų skaičiumi ir per mokslo metus, tačiau vasara- tas laikas, kai pažiūriu išties nemažai. Na, o filmą, kurį tik neseniai baigiau, jau norėjau ilgą laiką pažiūrėti ir tikrai ne veltui.

Osbornas Koksas išmetamas iš darbo centrinėje žvalgybos agentūroje, tad sumąsto rašyti memuarus. Tuo tarpu jo žmona nori skyrybų ir prašo savo meilužio, šeimos draugo Hario, taip pat išsiskirti su antrąja puse. Bet viskas kaip reikiant įsisiūbuoja, kai du nepasižymintys dideliu protu sporto klubo darbuotojai atranda diską su Osborno memuarais ir pagalvoję, kad tai svarbi informacija, sumano iš to užsidirbti…

Pradžioje kilo tokios mintys: kas čia per velnias dedasi? Įsivažiavo siužetas lėtai, net ir nepasakyčiau, kad labai greitai pajutau, kad ten apskritai juokaujama (užtat antroje filmo pusėje momentų, kai norėjosi balsu juoktis, buvo ne vienas), o ir įdomumas prasidėjo ne nuo pirmos minutės. Tačiau kažkuriuo momentu viskas apsivertė ir nuo to momento nebegalėjau atsitraukti. Ir kuo daugiau laiko nuo peržiūros praeina, tuo labiau jaučiu, kaip man jis patiko. Formulė, bent jau man, panaši į Seven Psychopaths : t.y. situacija atrodo absoliučiai absurdiška, bet apie tai susimąstai (jei apskritai tai darai) tik kai baigiasi filmas, nes tas absurdas toks įdomus, žavus ir juokingas. Be abejo, didžiausių plojimų verti broliai Coenai (iki šiol nieko iš jų kūrybos nebuvau mačiusi), kurie ir režisavo, ir scenarijų šiam filmui rašė. Dar, kas sužavi nuo pat pradžių, tai aktorių vaidyba. Bent jau man pasirodė, kad jų vaidyba- puiki. O jau Brad Pitt vaidinamas fifukas sporto klubo treneris iš viso nerealus. Saviti charakteriai, nenuspėjamas siužetas, persipynę veikėjų gyvenimai, išlaikantis dėmesį iki pat paskutinės sekundės, o ką jau kalbėti gerą humoro dozę. Tiesa, buvo detalių, kurios nelabai atrodė reikalingos, bet visumoje net ir jos čia puikiai įsipaišė, kadangi čia jau niekas negali nustebinti.

8/10 . Pažiūrėkit, kai norėsis lengvo, smagaus, tačiau nebanalaus ir kokybiško kino.

Rež.: Joel Coen, Ethan Coen, vaidina: George Clooney, Frances McDormand, Brad Pitt, John Malkovich, Tilda Swinton, 2008 m., JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, 96 min

418> Se7en / Septyni

Du žmogžudysčių skyriaus detektyvai desperatiškai medžioja paslaptingą maniaką, žudantį savo aukas pagal septynias didžiąsias nuodėmes.

Tai vienas tų filmų, apie kuriuos esu girdėjusi begalę gerų atsiliepimų, taip pat, pasižymi itin geru imdb balu- to visiškai pakanka, kad dažniausiai įsinorėčiau pamatyti konkrečią kino juostą, o svarbiausia, kad ne visada net ir pasidomiu, apie ką jis. Bet paprastai pastarasis aspektas nėra labai svarbus.

Taigi, tai detektyvas/trileris, kurio centre- du detektyvai. Vienas iš jų- į pensiją ketinantis išeiti ir itin akylas pareigūnas, o kitas- jaunas, tačiau užsispyręs detektyvas, kuris ir paskirtas į šią vietą, kad pakeistų senąjį kolegą. Tačiau užėjus susijusių žmogžudysčių bangai visokios pensijos užmirštamos, nes suvokiama, kad tiesiog būtina nors iš po žemių iškapstyti žudiką. Dvi valandos filmo praeina tikrai greitai, nuobodžiauti netenka nė minutei ne tik dėl įdomaus žudiko braižo, bet ir įdomių charakterių bei talentingų aktorių. Įtampa išlaikoma pakankamai neblogai, o finalas- ne toks ir tikėtas (tiesa, kai jau viskas artėjo finišo link, nuspėti buvo galima viską). Net ir žudikas maniakas pavaizduotas labai įdomus. Tad padirbėta su filmu tikrai iš peties.

Tačiau tačiau tačiau. Nelikau absoliučiai nustebinta ar pakerėta, gal kad tikėjausi gerokai daugiau? Nors, kaip minėjau, filmas tikrai kokybiškas ir turintis nemažai pliusų, bet visumoje nėra įsimenantis..

Tad rašau 7/10

Filmas nominuotas Oskarui, o imdb Top250 užima 22 vietą.

Rež.: David Fincher, vaidina: Brad Pitt, Morgan Freeman, Gwyneth Paltrow, Kevin Spacey, 1995, JAV, 127 min

226> The Curious Case of Benjamin Button / Keista Bendžamino Batono istorija

Sakoma, kad seni žmonės vaikėja. Bet koks gyvenimas laukia to, kuris iš tiesų vaikėja: ne tik protu, bet ir išvaizda. Bendžaminas gimė raukšlėtas ir kamuojamas artrito. Būdamas vaikas jis atrodė kaip 80-ies metų senukas. Tačiau niekas nė nepagalvojo, kad bėgant metams jis ims jaunėti. Tačiau tai ne taip jau ir gerai, nes kol kiti sensta, jis jaunėja.

Bradą Pitą pamėgau tikriausiai po Fight Club, lig tol filmų su juo netgi vengiau. O tikrai gerų, rimtų filmų su juo, manau, yra tikrai nemažai. ,,Manau“- nes dar daugelio filmų su juo nemačiau. Taigi, šiame filme jis atlieka stiprų ir sunkų vaidmenį. Suvaidinti asmenį jo skirtinguose gyvenimo laikotarpiuose- ganėtinai sunki užduotis. Bet manau, kad jis susitvarkė puikiai. Įdomu buvo žiūrėti į Bendžaminą. Įdomi ir pati situacija: jis užauga senelių namuose, taigi, būdamas tarp tokių pat kaip jis Batonas jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Juk visai kitaip būtų buvę, jei jis būtų augęs tarp savo bendraamžių- tuomet jaustųsi kitaip nei kad jautėsi: svetimas, nepritampantis. Tad dėl aplinkos, kurioje auga, jam labai pasisekė. Tolesnis Bendžamino gyvenimas priminė šiek tiek Forestą Gampą, bet, kiek teko skaityti, daug kas ieško panašumų tarp šių dviejų istorijų.

Cate Blanchett kol kas nebuvau mačiusi nė viename filme, nors girdėjau daug neblogų atsiliepimų apie ją. Ir tikrai, ji- labai žavi ir talentinga moteris. Šiame filme ji šoka baletą, taigi prieš tai turėjo praleisti repeticijų salėje nemažai laiko. Deizė- labai moteriška ir švelni.

Patiko, kad filmas gan ramus, nebuvo didelių konfliktų, lėkščių daužymo ar pan. Viskas vyko tyliai, ramiai, o tai dažnai atrodo liūdniau ir skaudžiau nei kad tais atvejais, kai pasipila šauksmai. Situacija tokia, kokioje galbūt niekuomet neatsidursime, bet vis tiek, o kas jeigu? Kaip tuomet elgtis, ką darytumėte būdami Bendžamino vietoje.. O ką Deizės?.

Nors, kaip minėjau, filmas ramus, tačiau sunku buvo atsitraukti. Rodos, be tos keistos ligos, nieko ypatingo filme nėra, nieko tokio, ko nepamatome kituose, bet vis dėlto.. Šis filmas turi kažką, kas įtraukia, kas net ir užbaigus žiūrėti pasilieka viduje..

Rekomenduoju. 8/10

Filmas laimėjo tris Oskarus ir dar dešimčiai nominuotas.

Rež.: David Fincher, vaidina: Brad Pitt, Cate Blanchett, Tilda Swinton, Julia Ormond, Faune A. Chambers, 2008 m., JAV, 166 min