1030> Interstellar / Tarp žvaigždžių (2014)

Interstellar – vienintelis Ch. Nolan filmas, kurio dar nebuvau mačiusi. Sekmadienį LNK paskyrė Ch. Nolan, nes dieną rodė šį, o vakare Dunkirk, kuris man labai patiko, bet antrąsyk nežiūrėjau. Tad ir nusprendžiau užpildyti spragą. Ir reklamos visai netrukdė, nes filmas – beveik trys valandos, tai vis tiek būčiau dariusi kokias nors pertraukas.

Tai va. Būrelis mokslininkų bei pilotas išskrenda į kosmosą, kur mėgins atrasti naują gyvenamą vietą žmonėms, nes Žemėje jau darosi nebegerai. Pradžia lėta, netgi migdanti. Jei nuoširdžiai, tikriausiai ir kosmoso tema nėra man labai įdomi, nebent pažiūrėti į kosmoso vaizdus, žvaigždes, mėnulį mėgstu (todėl gaila, kad šito filmo nemačiau kino teatre, nes vaizdai turėjo būti įspūdingi, maniškis televizorius kokybe didele nepasižymi), tad tikėtina, kad ir dėl to aš gan nuobodžiaudama žiūrėjau. Įdomu pasidarė tikriausiai po kokios valandos, na, ir tada jau visai susidomėjusi ir žiūrėjau. Šiaip įdomi idėja, tos visos dramos – irgi, gal ne mano skoniui tos klišinės frazės apie tai, kaip meilės jausmas ten gali viską išgelbėti ir t.t., bet jas praignoravus galima žiūrėti ir nevartant akių. Kulminacija turėjo būti labai nustebinanti, bet nejaučiau didelio nustebimo, na, kažkaip nesugebėjo labai giliai iki emocijų prasisprausti visa ši istorija. Ir antrąsyk nežiūrėčiau (nebent kino teatre, nes dabar šį tą iš techninės pusės praleidau, pvz. muziką), bet nesakau, kad tas tris valandas prašvaisčiau, nes kad ir ne nuo pradžių, bet visai įtraukė, tą rodo ir tai, kad filmo metu nesugalvojau pradėti plauti grindų, valyti dulkių ar dar pan. Gal tiesiog lūkesčiai buvo per dideli, tai nusivylimo buvo. Dar džiaugiuosi, kad su lietuvišku vertimu žiūrėjau, nes kitaip būčiau greitai išjungusi, kadangi astronominės sąvokos būtų nemenkai sutrukdžiusios bendram siužeto supratimui.

Nepopuliari nuomonė, žinau.

7/10

1019> Good Will Hunting / Gerasis Vilas Hantingas (1997)

Jei kartais dar nematėte šio filmo, tai gal bent teko girdėti. Aš ruošiausi jį n metų peržiūrėti, bet kažkaip vis atidėdavau. Visgi lūkesčiai buvo nemenki ir todėl greičiausiai kiek nusvilau, kai galop įsijungiau.

Vilas priverstas pasirinkti tarp kalėjimo ir psichologo. Taip jis atsiduria psichologo kabinete. Būdamas genijus matematikos srityje, Vilas visiškai nesusivokia gyvenime ir savyje, todėl neretai atsiduria pavojingose situacijose, elgiasi destruktyviai. Iš pradžių visiškai savo šarve kietai užsidaręs, susitikdamas su psichologu vaikinas po truputį ima skleistis.

Robin Williams, Matt Damon, Ben Affleck, Stellan Skarsgård, Casey Affleck – ne visos pavardės iš paminėtų mane traukia, kai pasidomiu filmais, nemeluosiu, kad sąrašas – stiprus. Be gero aktorių kolektyvo yra ir istorija, kurioje daug įkvėpimo, šviesos, nuopuolių ir pakilimų, na, tokia gerietiška istorija tarp daug visokių tamsių reikalų. Žiūrėjau, buvo įdomu, bet tuo pačiu – ir nieko ypatingo. Dažnai sakau, kad paprastume slypi visas žavumas, bet čia kažkaip nesuveikia toks pasakymas, nes tarsi fainas, bet kaip ir nemačiau jame to, ką kiti, giriantys filmą, įžvelgė. 7/10

imdb

 

866> Ocean’s Eleven / Oušeno vienuoliktukas (2001)

Rež.: Steven Soderbergh
Vaidina: George Clooney, Brad Pitt, Julia Roberts, Casey Affleck, Matt Damon
2001 m., JAV, 116 min
Žanras: kriminalinis trileris
imdb nuoroda čia.

Niekam turbūt ne paslaptis, kad tai yra 1960-ųjų filmo perdirbinys. Originalo nemačiau, net ir šios versijos nesiveržiau žiūrėti, kol neatkreipė mano dėmesio viena draugė su mintimi ,,pažiūrėk, labai geras“.

Filmo esmė – planuojamas apiplėšimas, kurį ne vienas įvardijo kaip neįmanomu. Tačiau viskas įmanoma, tik reikia skrupulingai sukurpto plano. Veiksmas prasideda greitai – vos tik susipažįstama su veikėjais, kurie veiks visame plane, o jų ne tiek ir mažai. Nuobodžiauti nėra kada, dėmesys sulaikomas nuo pat pirmos iki paskutinės minutės – įdomu, kaip toliau elgsis, kaip seksis. Kokybiškas pastatymas, spalvingi personažai, gal kiek stereotipų pasitaikė, bet ne taip ir trukdė tai. Meilės linijos galėjo nebūti, pirmu numeriu ją ir išbraukčiau iš viso šito (nepaisant to, kad apiplėšimas dėl tos pačios meilės ir suplanuojamas). Aktorių komandoje netrūksta garsių vardų, tad nenuostabu, kad vaidyba nekliuvo.

Tai tiek trumpai. Jei kartais esate trilerių gerbėjai ir kažkokiu būdu būsite praleidę šį filmą, rekomenduoju įsijungti. O pati kada nors ateity ir kitas dalis įsijungsiu, kai norėsis nenuobodaus, intelektualaus trilerio.

8/10

836> Ain’t Them Bodies Saints / Ne šventieji (2013)

Rež.: David Lowery
Vaidina: Rooney Mara, Casey Affleck, Ben Foster
2013 m., JAV, 96 min
Žanras: kriminalinė romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Rūta ir Bobas užsiima nusikalstama veikla. Per vieną susišaudymą Rūta pataiko į policininką. Bobas, begindamas savo besilaukiančią mylimąją, suverčia kaltę sau ir todėl turi sėsti į kalėjimą. Ji pažada laukti. Po ketverių metų Rūta sulaukia žinios apie Bobą…

Juokinga sakyti, bet vien perskaičiusi pavadinimą žinojau, kad pažiūrėsiu aš jį anksčiau ar vėliau, o galiausiai šiandien įsijungiau po vakar peržiūrėto anonso. Žadėjo liūdną, tačiau gražų filmą – šie du epitetai tik ir sukasi galvoje peržiūrėjus kino juostą. Ir šiuo atveju tai nėra gerai, nes daugiau ir neturiu ką pasakyti. Vizualiai tai yra be galo gražus filmas, daug lėtų, užburiančių scenų. Skaičiau, kad daug kas šį filmą lygino su T. Malick – ir tikrai, kažkaip į galvą man atėjo The Tree of Life kai kurių scenų vaizdai. Bet Malick’as sugeba jausmą ,,pagauti“ ir priversti kažkokią emociją pajausti, ko negaliu pasakyti apie šį filmą. Prie viso grožio išties ,,įsipaišo“ man viena gražiausių moterų kine (ir ne tik jame) – Rooney Mara, kuri ir kaip aktorė verta dėmesio. Žvilgsniais kalbėti, pasirodo, neprastai moka ir Ben Foster, kuris iš anksčiau labiau man asocijavosi su veiksmo filmais. Casey Affleck – lyg ir viskas tvarkoje, bet pasirodė pernelyg šaltas personažas. O koks gali daugiau būt šioje situacijoje? Nežinau, bet būtent to minėto jausmo man iš jo pusės trūko. Na, ir prie jo balso priprasti vis dar nesugebu. Tačiau visa bėda pačiame siužete. Jis nuspėjamas iki pat paskutinės minutės, kas vėlgi, kaip nesyk kartojau, ne visada būna blogai, nes retai kažką originalaus išvysti galima, todėl svarbiausia būna, kaip tai padaryta. Ir tame ,,kaip“ pritrūko to, kad kažką jausčiau – kad gailėčiau / žavėčiausi / nervinčiausi / bet koks kitas jausmas. Žiūrėjau ir toks jausmas, kad man nei šilta, nei šalta, netgi nenoras buvo, kad Bobas kada nors grįžtų pas ją, nes nejaučiau tarp personažų ryšio, nejaučiau ryšio tarp jų ir savęs. Tai ir buvo esminė priežastis, dėl kurios užmiršiu apie šį filmą galbūt jau padėjusi tašką šiame atsiliepime (gal visgi kiek ilgiau, nes kai kurios žaviai pastatytos scenos dar išnyra atminty), nepaisant to, kad atmosfera sukurta įtikinamai.

6/10

805> Gone Baby Gone / Dingusioji (2007)

Rež.: Ben Affleck
Vaidina: Morgan Freeman, Ed Harris, Casey Affleck, Michelle Monaghan
2007 m., JAV, 114 min
Žanras: kriminalinė drama, mistinis trileris.
imdb nuoroda čia.

Du detektyvai yra pasamdomi rasti dingusią mergytę. Jos jau aktyviai ieško ir vietinė policija.

Tai buvo vienintelis likęs nematytas filmas, kurį režisavo garsusis Ben Affleck. Ir šįkart jis net nevaidina savo režisuotam filme. Tačiau pagrindiniame vaidmeny – jo jaunesnysis brolis Casey Affleck. Be jo pasirodo dar keletas geriau žinomų vardų, bet pavyzdžiui Morgan Freeman galimybės atrodo visiškai neišnaudotos. Jo personažą būtų gerai suvaidinęs vos ne kas antras aktorius tikriausiai. Tačiau juk gera aktorių komanda pritraukia ne ką blogiau nei siužetas. Kartais netgi dar geriau. Kad jau pradėjau apie aktorius, tai viso filmo metu man kliuvo Casey Affleck balso – aš nežinau, gal jis taip visada šneka, iki šiol nelabai buvau užfiksavusi jo kitose kino juostose, bet šioje jo balsas atrodė lyg užkimęs, nemalonus ausims. Nors vaidybai priekaištų didelių neturiu – įsimintinos vaidybos nemačiau, bet kažko blogo apie nei vieną pasakyti negaliu.

Siužetas – nuobodus, nykokas. Kažkaip pagavau save maždaug vidury filmo galvojant, kad visai neįdomūs siužetiniai vingiai ir kažkaip nepaliečia jie manęs, nors susukta viskas išties neblogai. Rodos, pradžioje norisi kaltinti vieną, po to iškeli kitas hipotezes, kurios nepasitvirtina ir taip toliau. Todėl kulminaciją laikau tuo dalyku, kuris tikrai nustebino ir dėl kurio buvo verta prisėst antrąsyk ir iki galo užbaigti šį filmą. Vertėtų paminėti, kad joje nesąmoningai žiūrovų bus klausiama: o ką jūs pasirinktumėte šioje vietoje? Kaip elgtumėtės? Galbūt dėl šito šis filmas ir yra gerai vertinamas. O gal ir dėl viso kito, ko nepastebėjau. Personažai nėra išplėtoti, o to visai trūko. Apie pagrindinio personažo praeitį buvo užuominų, bet norėjosi jų kiek daugiau. O dar pabaiga tokia be ryšio dėl vienos veikėjos pasirinkimo – rimtai? Užteko tik tiek, kad viską būtų galima pabaigti? Ir dar, nors tai ir visai nesvarbu, bet tie treningai, kuriuos veikėjas visąlaik dėvėjo, tai tik šypsnį kėlė. Nuo kada detektyvai treningus apsivilkę visur vaikšto?

Rašau 5/10. Ir laukiu tolesnių režisūrinių B. Affleck’o darbų ir tikiuosi, kad Argo nebus vienintelis filmas, už kurį jį girsiu.

650> Out of the Furnace

Tai filmas, pasakojantis apie Raselą, kuris dirba, kad užmokėtų savo brolio skolas ir laisvu laiku lankantį sergantį tėvą. Brolis, grįžęs iš karo, užsiima nešvariais darbeliais ir nepalengvina Raselo kasdienybės. Po nelaimingo atsitikimo pagr. veikėjas patenka į kalėjimą, tačiau grįžimas laisvėn tampa ne ką mažiau skaudus nei patekimas ten…

Ne paslaptis, kad jei ne Christian Bale, vargu, ar bent būčiau atkreipusi dėmesį į šį filmą. Tai dar vienas stiprus jo vaidmuo: šį sykį stiprumas ypač pasireiškia emocine prasme, nes veikėjui, kurį jis vaidina, tenka nemažai išgyventi. Pats filmas – neturintis daug veiksmo, netgi lėtokas, kiekvieną minutę jaučiamas jausmas, lyg viskas būtų paimta ,,iš kasdienybės“, be jokių persūdymų, hiperbolizavimų ar pagražinimų. Dėl to ir norisi neišjungti jo iki pat paskutinės minutės. Net jei ir nepajaučiau jokio ,,kabliuko“, kuris leistų neatsitraukti nuo ekrano. Nes viso filmo metu kirbėjo jausmas, kad turi įvykti kažkas ypatingo, neįtikėtinai stipraus ir paliečiančio. Ir tai įvyksta. Na ir kas, kad tenka laukti iki pabaigos. Stipri aktorių vaidyba – didžiausias pliusas, kuriuo ir stengiamasi pavergti žiūrovus, nes siužetas vietomis nykus, nuobodokas, nors buvo momentų, kurie ir palikdavo gerą įspūdį, jau nekalbant apie bendrą vaizdą, kuris išties neblogas. Tik gal lūkesčiai, kurie buvo netgi labai nemaži, tikriausiai kišo koją.

6/10

Rež.: Scott Cooper, vaidina: Christian Bale, Casey Affleck, Zoe Saldana, Woody Harrelson, Willem Dafoe, 2013 m., JAV, Didžioji Britanija, 116 min