Glee / Choras (1-6 sezonai) (2009 – 2015) – bendra viso serialo apžvalga

Tai bendra serialo apžvalga, kurioje galbūt ir pasitaikys vienas kitas spoileris, bet jokių esminių ar svarbių – todėl saugu skaityti ir nemačiusiems ar mačiusiems tik keletą sezonų.

Kai žiūrėjau penktąjį sezoną, džiaugiausi, kad šeštasis bus ne tik sutrumpintas, bet ir finalinis. Tašką šiame seriale reikėjo dėti jau po trečiojo sezono ar bent jau ketvirtojo. Tačiau žiūrėdama paskutinį sezoną sau tyliai liūdėjau, nes, neskaitant erzinančių dalykų, be kurių šis serialas tikriausiai neegzistuotų, tai buvo visiškas grįžimas prie ,,šaknų“. Tačiau apie viską po truputį. Nes dėkoti šiam serialui yra už ką, net jei minusų yra ne taip ir mažai.

Viskas prasideda, kai į atsikūrusį mokyklos chorą (ar tiesiog Glee klubą) susirenka pirmieji nariai. Didžioji dalis – nepritapę niekur kitur, neturintys draugų, kenčiantys patyčias, kita dalis – populiarūs ir dėl savo užmačių prisijungę prie choro. Tačiau visus juos vienija noras dainuoti, pasirodyti, būti įvertintiems. Taip prasideda kelionė ne tik svajonių link, bet ir ištisas mokymasis būti vieningiems, mylintiems ir mylimiems. Chorui vadovauti imasi ispanų kalbos mokytojas Vilas Šusteris.

Veikėjų yra daug. Nors greitai pasidaro aišku, kad didžioji žvaigždė šiame seriale bus Reičelė, nemažai kitų užima tikrai dideles pozicijas, o netrukus tie kiti, rodos, antraeiliai, tampa daug mylimesni už ryškiausius. Bėgant sezonams kai kurie antraeiliai atsiduria centre, kiti pasirodo tik retkarčiais, o vietoj jų atsiranda nauji. Kaip vėliau paaiškės, naujų narių atsiradimas, kaip ir senųjų sekimas jiems baigus mokyklą, nebuvo geriausias kūrėjų sprendimas. O tiksliau, gal tai ir būtų neblogas pasirinkimas, bet kaip visa tai buvo plėtojama labiau erzino nei leido mėgautis naujais balsais.

Serialo auditorija – jaunimas, o tai ryškiai atsispindi siužete. Siužetas pakankamai didaktiškas, tačiau šiuo atveju tai yra gerai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kokie yra įvairūs žmonės tiek savo išvaizda, tiek vidumi. Visame seriale pažymima, kad svarbiausia siekti savo svajonės (ne veltui Journey ,,Don’t Stop Believin’ “ tapo kone Glee himnu) ir būti savimi. Seksualinės mažumos, nemokėjimas šokti ar dainuoti, patyčios, neprisitaikymas, meilės santykiai, seksas, neplanuotas nėštumas, nesėkmės, netektys – visa tai yra paliečiama. Galbūt tai neretai daroma primityviai (iš atminties išnyra epizodas, kai serija buvo skirta moksleivei, grasinančiai iššaudyti mokytojus ir moksleivius mokykloje – ypač aktuali tema, bet pateikta taip, kad vertė raukytis), tačiau šiuo atveju norisi tikėtis, kad yra nemažai žiūrovų, kuriuos šis serialas paskatino keisti požiūrį į save, į kitus, būti tolerantiškesniems ir to, kad viskas yra įmanoma, nors ne visada lengvai pasiekiama.

Žinoma, yra ir momentų, kurie kėlė klausimų. Sue – merginų palaikymo komandos trenerė (vėliau – ir ne tik trenerė) – seriale lyg kokia ragana iš pasakų, kuri daro tiek daug blogybių, kurios dažniausiai atrodo kaip patyčios, neretai fizinis ir psichologinis smurtas, jau nekalbant apie niokojamą turtą. Ir paskutiniame sezone man darėsi tikrai pikta, kadangi nelogiška, jog niekas negalėjo sustabdyti jos. Juk realybėje iš karto būtų pristatytos vaikų teisės, policija. Bet prisipažinsiu, kartais jos netikėti ir itin hiperbolizuoti išpuoliai prajuokindavo (taip, juodasis humoras), tačiau neretai jų būdavo tiesiog per daug. Ir tai kiek prieštaravo visai serialo koncepcijai, nes lyg ir rodoma, kad viskas turi būti sprendžiama, kad patyčioms, netolerancijai ir kt. turi būti užkirstas kelias, bet tuomet atsiranda Sue, kurios niekas nesustabdo.

Seriale dainuojama daug, todėl neverta net pradėti žiūrėti, jei nepatinka muzikiniai filmai ir serialai. Glee dėka sužinojau nemažai geros muzikos, žiūrėdama miuziklus galvodavau, kad vieną ar kitą dainą jau klausiau ne kartą, nes, pasirodo, girdėjau seriale ir ji man patiko. Kažkuriuo metu mano playlist’ą sudarė būtent šiame seriale išgirsti cover’iai, last.fm skaičiuoja, kad jų dainas esu perklausiusi keletą tūkstančių kartų. Ir nors paskutinius tris sezonus žiūrėdama kai kuriuos kūrinius persukdavau, tačiau lieku prie nuomonės, kad, nepaisant tų kūrinių, kurie man labai nepatiko (pvz.: Bastille ,,Pompeii“ perdirbinys), Glee sugebėdavo net visiškai neklausomus kūrinius padaryti vienus mėgstamiausių. Manau, kad seriale buvo neprastai išlaviruota tarp rimtų miuzikluose skambančių kūrinių, jau klasika tapusių grupių (Queen, The Beatles, Journey) iki šiuolaikinės pop muzikos.

Dabar norisi grįžti prie siužeto ir kaip jis keitėsi kasmet. Nors nežinau, gal ir nesikeitė, gal aš augau ir keičiausi. Juk pradėjau jį žiūrėti berods tada, kai dar tik porą sezonų buvo parodyta. Man norėjosi, kad serialas augtų kartu su žiūrovais, bet buvo toks jausmas, kad jis kaip užsitrigęs, taip užstrigęs. Lygiai kaip ir personažai, kurie net baigę mokyklą į ją grįždavo ir grįždavo. Tai erzino ir nervino, nes gal jau laikas atsiplėšti nuo mokyklos? Nors kita vertus, tai, kaip veikėjų gyvenimai ėjo jiems baigus mokyklą, rodė, kaip sudėtinga yra pradėti naują savarankišką gyvenimą, suvokti, ko išties nori iš gyvenimo. Bet neretai priemonės, kaip tai parodyta, atrodė komiškos. Juk Semas bėgant laikui tapo tikra parodija ir tik šeštajame sezone lyg ir subrendo. Kone stabiliausias personažas (nors irgi mėtėsi nemažai) ir mėgstamiausias buvo Kurtas. Tuo tarpu kai kurie kiti, kuriuos pradžioje lyg ir mėgau, buvo visai nelaukiami, nes žinodavau, kad vėl tik kažkokią neigiamą emociją sukels – tai ir ta pati pernelyg savimi pasitikinti Reičelė, ir Bleinas, ir Mersedes. Kai kurie siužeto nelogiškumai ir kvaili įvykiai imdavo paskutiniuose keliuose sezonuose mane ir piktinti, o bendrą nuomonę sušvelnindavo tik puikūs pasirodymai ar viena kita įdomesnė ir jautresnė scena.

Atskiros kalbos verta ir tai, kad bėgant metams keičiasi glee klubo sudėtis, o siužetas suskyla į dvi dalis – viena Niujorke, kita – mokykloje. Geriausia būtų buvę prieš tą skylimą ir užbaigti serialą. Arba, jei nuspręsta tęsti, atsisveikinti su tais, kurie išvyksta, ir likti mokykloje, kur nauji personažai, nauji santykiai ir naujos problemos. Tas jungimas, kuris baigdavosi tuo, kad visi vienas prie kito prilipę, kas kelios serijos grįžtantys į mokyklą, atrodė visiškai nenaudingas. Absurdiškiausiai atrodė penktasis sezonas, kur nauji veikėjai, pasirodę dar ketvirtajame, atrodė ganėtinai perspektyvūs, tačiau jų siužetinės linijos buvo tragiškos, o galiausiai su jais pasielgta taip, kad tiesiog kraujas užverda gyslose. Kai žiūrėsite šeštąjį sezoną, suprasite apie ką aš.

Penktasis sezonas neatsiliko – ten man patiko vos trys serijos, iš kurių viena buvo skirta vieno iš pagrindinių aktorių Cory Monteith atminimui (aktorius mirė prieš porą metų). Tai buvo itin jautri serija, kurią žiūrint nesigraudinti buvo sunku. Ir tai buvo dar viena priežastis, dėl kurios nesinori ,,nurašyti“ Glee, nes jie nebijo stiprių temų. Šeštajame sezone tikriausiai stipriausia tokia linija – vieno veikėjo noras pasikeisti lytį.

Na, ir kadangi įspūdžiai apie šeštąjį sezoną šviežiausi, galiu pasakyti, kad po dviejų visiškai neįdomių sezonų serialas sugebėjo įtraukti taip kaip pirmuosiuose. Jaučiau nostalgiją, liūdesį ir šios emocijos mainėsi žiūrint. Vienu momentu galvojau, kad vėl grįš prie nesąmonių, nes jų netrūksta ir šiame sezone, bet ne. Po truputį vystomas siužetas tapo ilgu atsisveikinimu. Kažkur skaičiau, kad žinodami, jog tai paskutinis sezonas ir dar įdėtas į nepatogų laiką, todėl tikriausiai atsipalaidavo ir sukūrė geriausia, ką galėjo. Jautėsi ta pati atmosfera, kokia buvo pradžioje (beje, priešpaskutinėje serijoje rodomi įvykiai serialo pradžioje – todėl buvo dar liūdniau), o nauji glee nariai pasirodė tokie pat įdomūs, kokie būtų, jei tai būtų buvęs pirmas sezonas. Tačiau laiko jiems buvo mažai beskirta, bet tai normalu – juk reikia sudėlioti visus taškus senbuvių gyvenimuose. Ir taip serija po serijos galiausiai viskas buvo sudėta į nuostabų finalą ir finalinį pasirodymą. Žinau, kad daug kas nesitikės, kad Reičelė liks su būtent tuo veikėju, bet man tai buvo pati maloniausia staigmena. Nedaug trūko, kad susigraudinčiau. Ir net sunku kažkokį balą rašyti, nes jaučiuosi šiuo metu visiškai šališka.

Tad gal palieku tokį pat įvertinimą, kokį buvau parašiusi iki tol. Liūdni tie atsisveikinimai.

7/10

Kūrė: Ian Brennan, Ryan Murphy, Brad Falchuk, vaidina: Cory Monteith, Dianna Agron, Lea Michele, Chris Colfer, Darren Criss, Kevin McHale, Heather Morris, Amber Riley, Naya Rivera, Mark Salling, Chord Overstreet, Jane Lynch, Jayma Mays, Matthew Morrison, Harry Shum Jr., Jonathan Groff, Idina Menzel, Jenna Ushkowitz, Gwyneth Paltrow , 2009- 2015 m., JAV, anglų k., 44 min

431> Struck By Lightning

Priežastis, dėl kurios filmas pakliuvo į mano akiratį, yra ta, kad šiame filme angelišką balsą (tuo įsitikinti galima žiūrint serialą Glee) turintis Chris Colfer ne tik atlieka pagrindinį vaidmenį, bet ir parašė scenarijų. Apskritai, tai jo pirmasis rimtas darbas kine, kadangi iki tol jis tik filmavosi seriale, įgarsino nevykusiame filme Marmaduke vieną iš šunų ir pasirodė trumpametražiniame filmuke, kurio rasti nesiseka.

Jaunuolį nutrenkia žaibas. Tuomet parodomas, koks buvo vaikino gyvenimas iki jo mirties..

Pirma, tikrai džiugu, kad Chris Colfer mėgina save atskleisti ne tik kaip Kurtą iš Glee . O ir siužetas tikrai nėra toks dažnas: juk jis galėjo nueiti lengviausiu keliu ir sukurti eilinę meilės istoriją, tačiau sumąstė šį tą naujesnio. Sugalvojo parodyti Karsono- vidurinės mokyklos moksleivio gyvenimą, kuris visiškai nebuvo lengvas ir rožėmis klotas, tačiau viena, ką jis tikrai turėjo- svajones, kurių atkakliai siekė. Ir jau nuo pat pradžių žiūrovas yra sutaikomas su mintimi, kad jos taip ir nebus pasiektos. Karsonas- eilinis, niekuo neišsiskiriantis vaikinas, kuris pasižymi tik aktyvumu ir savo nuomonės reiškimu. Taip pat, kas man labiausiai patiko, jis visuomet niekino banalias ir nuvalkiotas idėjas, siūlė originalesnius problemų sprendimus. Ir ne tik charakteris, bet ir jo manieros, elgesys gan skiriasi nuo to, ką matome Glee, kuriame Chris vaidinamas charakteris- savo išvaizda itin besirūpinantis, mergaitiškų manierų, jautrus vaikinukas. Skirtingo tipo personažas tik parodo, kad Ch. Colfer sugeba vaidinti, tereikia jam duoti šansą.

Tačiau idėja- tai bene viskas, kas yra gero šiame filme. Pats siužeto vystymas- blankus ir nevertas dėmesio. Jei jau rodomas vaikino gyvenimas, tai gal reiktų pasistengti, kad jis ir būtų vertas rodymo? Realiai, paaugliams, į kuriuos ši kino juosta matyt ir yra orientuota, gal ir patiks, kadangi šnekama apie aktualias jiems problemas, tokias kaip svajonių siekimą, tėvų skyrybas, alkoholizmą namuose, nepritapimą. Bet norėjosi kitokio perteikimo: originalesnio, įsimintinesnio. Dabar aš dar prisimenu turinį, tačiau ar taip bus po kelių dienų? Abejoju. Tai nuobodus, be jokios didelės kulminacijos, nuspėjamas filmas, kuris galbūt suveiktų kaip neblogas fonas vien todėl, kad jame nėra jokių antrarūšių juokelių (apskritai, į komediją ne itin panašu)..

4/10

Rež.: Brian Dannelly, vaidina: Rebel Wilson, Chris Colfer, Allison Janney, Sarah Hyland, 2012 m., JAV, 90 min

324> Marmaduke / Marmadukas

Kai norisi pažiūrėti kokį filmą, o kompiuterio su neribotu filmų pasirinkimu nėra, tenka įsijungti televizorių. Nors pati televizoriaus nežiūriu (nebent kai namiškiams palaikau kompaniją, o taip būna du savaitgalius per mėnesį), bet tikrai nesu ta, kuri teigia, kad per jį  rodo tik šlamštą. Retkarčiais pavarčiusi programą, nustembu, kiek yra rodoma tikrai gerų filmų ar tokių, kuriuos ir pati noriu labai pamatyti. Na, bet problema būna ta, kad visas geriausias juostas įdeda maždaug vidurnaktį, kai vidutinis žiūrovas tokiu metu jau eina ilsėtis. O žiūrimiausiu laiku įdeda laiko nevertą kiną. Marmadukas- ne išimtis.

Marmadukas- įspūdingu ūgiu galintis pasigirti šuo, gyvenantis ramų gyvenimą su jį mylinčiais šeimininkais ir katinu. Tačiau vieną dieną tėtis praneša, kad jie išsikrausto iš Kanzaso į Kaliforniją. Nauja vieta atneša nemažai pokyčių: Marmadukas ne tik susiranda draugų, bet ir turi rungtis su grynaveisliais, bei susižavi nuostabia kalaite.

Na taip, kadangi tai yra visai šeimai skirtas filmas, tikrai nereikia stebėtis, kad filmas 100% nuspėjamas ir kad nieko originalaus ar negirdėto ten nėra. Tačiau visgi įdomu, kiek tėvų iškenčia iki galo? Na, taip gal mažiukams ir patiks: juk kalba gyvūnai, o dar ir eibių visokių prikrečia. Ir net nesvarbu, kaip jos perdėtai, netikroviškai ir dažnai net absurdiškai atrodo. Neturiu nieko prieš kalbančius gyvūnus, filmai, kurių centre- gyvūnai, irgi man patinka (Bethoveną su malonumu žiūrėjau ne kartą ir ne du), tačiau Marmadukas neturi nieko, kas galėtų įtraukti. Situacijos, kaip ir minėjau, tiek netikroviškos, kad net juoktis nesinori. Šeimininkas- ir tas kažkoks truputį priekvaišis, tai net ir keista, kad pasiryžo tokiam žygdarbiui, nors, kita vertus, matyt dėl to ir pasiryžo. Pliusą uždėčiau nebent dėl be proto mielo katino.

O šiaip jau manau, kad tikrai yra ir daug geresnių tokio žanro filmų..

3/10

Rež.: Tom Dey, vaidina/įgarsina: Owen Wilson, Judy Greer, Emma Stone, Stacy Ferguson, Kiefer Sutherland, Marlon Wayans, Chris Colfer, 2010 m., JAV, 87 min

140> Glee Encore

Tai išleistas video, kuriame sudėta virš trisdešimties pasirodymų iš pirmojo serialo Glee sezono. Pati kaip tik vakar baigiau žiūrėti antrąjį sezoną, o šiandien netraukė nė vienas filmas, taigi, pamaniau, kad tiks šis.

Ką galiu pasakyti? Taip, viskas matyta ir girdėta (ir net ne vieną kartą), bet vis tiek smagu klausytis ir žiūrėti. Patinka man serialas, patinka jų pasirodymai, patinka atlikėjai, kurie sugeba būti tokie skirtingi, tokie pat skirtingi ir jų balsai, bet jie sugeba tarpusavyje derėti ir tai yra nuostabu.

Jie perdainuoja žymias dainas ir dažnai būna taip, kad jos skamba daug geriau nei originalai. Jų dėka suradau ne vieną atlikėją (kadangi dažniausiai išgirdusi negirdėtą dainą bandau ją susirasti internete ir sužinoti, kaip skamba pirminis jos variantas), o Glee dainų versijos praskaidrina kone kiekvieną mano dieną. Kai nė viena muzika nelimpa, įsijungiu juos. Visuomet atrandu tai dienai tinkamų dainų.

Be kalbų 10/10

Atlikėjai: Cory Monteith, Dianna Agron, Lea Michele, Chris Colfer, Kevin McHale, Heather Morris, Amber Riley, Naya Rivera, Mark Salling, Matthew Morrison, Jenna Ushkowitz, Jonathan Groff, 2011 m., JAV, 77 min.

71> Glee: The 3D Concert Movie

Pagaliau pagaliau ! Vos pamačiusi tarp naujienų viename puslapyje, kuriame rodomi filmai online, šį filmą-koncertą, labai apsidžiaugiau ir jau kitą dieną (t.y. šiandien) pažiūrėjau.

Taigi, kas tas Glee? Tai serialas, populiarus visame pasaulyje. Pagrindiniai veikėjai- vienos mokyklos Glee klubo (na, lietuviškai matyt būtų choro) nariai. Seriale ne tik rodomas jų kasdieninis gyvenimas, bet ir įvairūs pasirodymai, ruošiami šiame klube. Kol kas esu peržiūrėjusi tik pusantro sezono (šiuo metu rodomas trečias), bet po šio filmo užsinorėjau kuo greičiau peržiūrėti kitas serijas ir pasivyti tuos, kurie kas savaitę laukia naujų serijų 🙂

Koncerte išgirsite nemažai dainų, kurių pasirodymai patys įvairiausi- nuo pačio paprasčiausio (kai vienas atsistojęs dainuoja) iki sudėtingų (šokėjai puikiai parodo, ką sugeba!). Taip pat, išgirsime keleto Glee fanų gyvenimo istorijas, kurias pakeitė būtent Glee. Juk šiame seriale mokoma toleruoti visus: gėjus, negalią turinčiuosius, apkūnius ir dar kitokius, kuriuos neretas išskiria iš visų.

Viso koencerto-filmo metu kunkuliuoja gera nuotaika ir energija- labai norėčiau pamatyti vieną iš Glee koncertų gyvai. Šiaip jau labai norėjau, kad jis ateitų į Lietuvos kino ekranus- būčiau tikrai ėjusi žiūrėti, bet matyt ne toks dar populiarus serialas, tad nusprendė nerizikuoti, kad netektų rodyti šio filmo beveik tuščioms salėms.. Nors kas žino, gal būtų buvę ne tiek ir mažai žiūrovų? Pažįstu nemažai bendraamžių, kuriems šis serialas labai patinka 🙂

Išgirsite tokias dainas kaip I Want To Hold Your Hand (The Beatles), Born This Way (Lady Gaga), Firework ir Teenage Dream (Katy Perry), Valerie (Amy Winehouse), Jessie’s Girl (Rick Springfield), P.Y.T. (Pretty Young Thing) (M. Jackson)  ir dar daugelį kitų. Net nesvarbu, jei tų atlikėjų nemėgstate- mano pačios nuomone, nemaža dalis dainų Glee versija skamba žymiai geriau nei originalas. 🙂

Kalbėčiau ir kalbėčiau apie šį filmą-koncertą, kadangi man labai patiko. Visi puikiai pasirodė. Gal tik galėčiau prisikabinti prie aprangos- dažnai ji buvo pernelyg paprasta (na, paprasti marškinėliai, džemperiai ir pan.), bet visa tai niekis, nes tai užgožiama dainomis, puikiais balsais ir pasirodymais.

Tiesa, galėjo būti koncertas kur kas ilgesnis, net nepastebėjau, kaip atėjo paskutinė daina.

Rekomenduoju Glee fanams ir rašau 10/10

Rež.: Kevin Tancharoen, vaidina: Cory Monteith, Dianna Agron, Lea Michele, Chris Colfer, Darren Criss, Kevin McHale, Heather Morris, Amber Riley, Naya Rivera, Mark Salling, Chord Overstreet, Gwyneth Paltrow ir kiti, 2011 m., JAV, anglų k., 84 min.